Nežinau ar pastebėjote

bet daugybė knygų kurios buvo neseniai išleistos

svarsto ar spekuliuoja

šunų gyvenimo supratimu ir emocijomis.

Ar jie mąsto? Ar jie jaučia? Jeigu taip, tai kaip?

Taigi šią popietę, per man skirtą laiką,

Norėčiau atsakyti į šiuos klausimus

supažindindamas jus su dvejais šunimis,

abu jie komandą "balsas" suprato

gana pažodžiui.

Pirmas pradės šis šuo

ir jis svarsto apie

savo santykius su savo šeimininku,

istorijos pavadinimas „Šuo apie šeimininką“

„Kad ir kaip jaunai aš atrodau

Senstu greičiau aš už jį.

Santykis septyni prie vieno, mėgsta jie sakyti.

Kad ir koks tas skaičius, viena diena jį pralenksiu

ir vesiu jį į priekį,

kai taip darau per pasivaikščiojimus miške,

ir jeigu pavyks jam tai suvokti

tai būtu saldžiausias šešėlis

kurį kada nors mečiau ant sniego ar žolės.“

[Plojimai]

Ačiū

Kitas šuo

kalba kaip prisikėlęs.

Tai reiškia dvasia kuri sugrįžo

aplankyti jūsų.

„Esu aš šuo kurį tu užmigdei

arba kaip mėgsti tu vadinti adatą užmaršties,

atėjau tau pasakyti paprastą dalyką:

Tu man niekad nepatikai.

[Juokas]

Kai laižiau tau veidą,

galvodavau nukąsti nosį tavo.

Kai žiūrėdavau į tave besišluostanti,

norėjau pašokti ir greitai iškastruoti tave.

Man nepatiko kaip tu judėjai

jokio gyvuliško grakštumo,

kaip tu sėsdavai ant kedės valgyti,

servetėlė ant kelių, peilis rankoje.

Senai būčiau pabėgęs

bet buvau per silpnas,

triukas kurio tu mane išmokei

kol mokiausi sėsti ir sekti

ir didžiausio įžeidimo

„spausti ranką“ neturint rankos.

Pripažinsiu pavadžio vaizdas mane žavėjo

bet tik todėl, kad tai reiškė užuosti daiktus

kurių tu niekada nelietei.

[Kikenimas]

Tu nenori tuo tikėti,

bet aš neturiu reikalo meluoti,

nekenčiau mašinos, nekenčiau guminių žaislų,

nepatiko tavo draugai, o blogiausi, tavo giminaičiai.

Apykaklės skambėjimas vedė iš proto.

Tu visada kasei mane neteisingoje vietoje.

[Juokas]

Visko ko norėjau iš tavęs tai maistas ir vanduo

savo indeliuose.

Kai miegodavai, stebėdavau tavo kvepavimą

kai mėnulis pakildavo į dangų.

Išnaudodavau visas jėgas

nekelti galvos ir staugti.

Dabar aš laisvas nuo pavadėlio,

laisvas nuo geltono lietpalčio,

dekoruoto megztinio,

tavo vejos absurdiškumo

ir tai viskas ką tau reikia žinoti apie šitą vietą

išskyrus tai ką jau įsivaizdavai

ir džiaugiuosi kad tai neįvyko ankščiau

kad kiekvienas čia gali skaityti ir rašyti,

šunys poezijoje,

katės ir visi kiti

prozoje.

Ačiū

[Plojimai]