WEBVTT 00:00:08.290 --> 00:00:12.839 Pririšimas prie degančio rato, pavertimas į vorą, 00:00:12.839 --> 00:00:15.920 arba bausmė, jog erelis iškapotų nusikaltėliui kepenis – 00:00:15.920 --> 00:00:18.625 graikų mitologijoje gausu istorijų, kuriose dievai 00:00:18.625 --> 00:00:23.377 sukelia siaubingus skausmus juos supykdžiusiems mirtingiesiems. 00:00:23.377 --> 00:00:26.384 Tačiau viena žymiausių bausmių 00:00:26.384 --> 00:00:33.212 garsi ne dėl neįtikėtino žiaurumo, o dėl sukeliamo nejaukaus artimumo jausmo. NOTE Paragraph 00:00:33.212 --> 00:00:38.980 Sizifas buvo pirmasis Efirės (dabar – Korinto) miesto karalius. 00:00:38.980 --> 00:00:44.096 Jis buvo protingas karalius, leidęs miestui suklęstėti, tačiau taip pat ir klastingas tironas, 00:00:44.096 --> 00:00:49.410 kuris suviliojo savo dukterėčią ir žudė svečius, taip rodydamas savo galią. 00:00:49.410 --> 00:00:55.962 Toks šventos svetingumo tradicijos laužymas įpykdė dievus. 00:00:55.962 --> 00:00:58.508 Tačiau Sizifas būtų išvengęs bausmės, 00:00:58.508 --> 00:01:03.919 jei ne jo beatodairiškas pasitikėjimas savimi. NOTE Paragraph 00:01:03.919 --> 00:01:08.495 Problemos prasidėjo tada, kai Dzeusas pagrobė nimfą Aiginą 00:01:08.495 --> 00:01:12.450 ir, pasivertęs didžiuliu ereliu, ją nusinešė. 00:01:12.450 --> 00:01:18.413 Aiginos tėvas – upės dievas Asopas – nusekė juos iki Efirės, 00:01:18.413 --> 00:01:20.575 ir ten susidūrė su Sizifu. 00:01:20.575 --> 00:01:25.095 Mainais už tai, kad dievas sukurtų mieste šaltinį, 00:01:25.095 --> 00:01:30.043 karalius parodė Asopui, į kurią pusę Dzeusas nusinešė merginą. 00:01:30.043 --> 00:01:35.687 Apie tai sužinojęs Dzeusas taip supyko, jog liepė Tanatui, arba Mirčiai, 00:01:35.687 --> 00:01:42.417 užrakinti Sizifą požemio karalystėje, kur jis daugiau nebekels problemų. NOTE Paragraph 00:01:42.417 --> 00:01:46.691 Tačiau Sizifas apgynė gudruolio vardą. 00:01:46.691 --> 00:01:48.289 Kol buvo rakinamas, 00:01:48.289 --> 00:01:52.917 karalius paprašė Tanato parodyti jam, kaip reikia rakinti. 00:01:52.917 --> 00:01:57.880 Taip šis greit surakino Tanatą ir sugrįžo pas gyvuosius. 00:01:57.880 --> 00:02:04.106 Kadangi Tanatas buvo spąstuose, žmonės negalėjo mirti, ir pasaulyje kilo sumaištis. 00:02:04.106 --> 00:02:07.815 Viskas sugrįžo į savo vėžes tik kai karo dievas Arėjas, 00:02:07.815 --> 00:02:14.192 nepatenkintas dėl kovų nuobodumo, išlaisvino Tanatą. NOTE Paragraph 00:02:14.192 --> 00:02:18.203 Sizifas žinojo, kad greitai turės atlyginti už savo pokštus, 00:02:18.203 --> 00:02:21.545 tačiau jis buvo paruošęs dar vieną gudrybę. 00:02:21.545 --> 00:02:27.574 Prieš mirtį jis paprašė savo žmonos, Meropės, išmesti jo kūną į miesto aikštę, 00:02:27.574 --> 00:02:32.043 iš kur jis ilgainiui pasiekė Stikso upės krantus. 00:02:32.043 --> 00:02:35.884 Grįžęs pas mirusiuosius, Sizifas kreipėsi į Persefonę, 00:02:35.884 --> 00:02:38.321 požemio karalystės valdovę, ir pasiskundė, 00:02:38.321 --> 00:02:44.034 jog jo žmona jo nepagerbė ir deramai nepalaidojo. 00:02:44.034 --> 00:02:48.438 Persefonė leido jam grįžti į gyvųjų pasaulį 00:02:48.438 --> 00:02:54.397 ir nubausti Meropę su sąlyga, kad tai padaręs jis sugrįš. 00:02:54.397 --> 00:02:58.065 Žinoma, Sizifas nesilaikė savo pažado, 00:02:58.065 --> 00:03:03.874 taip jau du kartus išvengęs mirties apgaudinėdamas dievus. NOTE Paragraph 00:03:03.874 --> 00:03:05.766 Trečiojo karto jis nesulaukė – 00:03:05.766 --> 00:03:10.886 dievų pasiuntinys Hermis nunešė Sizifą atgal pas Hadą. 00:03:10.886 --> 00:03:13.906 Karalius manė, kad yra protingesnis už dievus, 00:03:13.906 --> 00:03:17.145 tačiau šį kartą Dzeusas juokėsi paskutinis. 00:03:17.145 --> 00:03:20.947 Sizifo bausmė buvo paprasta užduotis – 00:03:20.947 --> 00:03:24.599 stumti didžiulį akmenį į kalno viršunę. 00:03:24.599 --> 00:03:30.996 Tačiau, tik jam pasiekus viršunę, akmuo nurieda žemyn, 00:03:30.996 --> 00:03:34.469 priversdamas Sizifą pradėti iš naujo... 00:03:34.469 --> 00:03:40.964 vėl...ir vėl...ir vėl, visą amžinybę. NOTE Paragraph 00:03:40.964 --> 00:03:46.232 Istorikai mano, kad Sizifo pasakojimas gali būti kilęs iš antikinių mitų 00:03:46.232 --> 00:03:51.238 apie kylančią ir besileidžiančią saulę, taip pat kitus natūralaus ciklo pavyzdžius. 00:03:51.238 --> 00:03:55.717 Tačiau ryškus žmogaus, pasmerkto amžinai dirbti nenaudingą darbą, paveikslas 00:03:55.717 --> 00:04:00.533 tapo žmonijos būsenos ir likimo alegorija. 00:04:00.533 --> 00:04:03.023 Klasikinėje savo esė Sizifo mitas 00:04:03.023 --> 00:04:07.187 egzistencializmo filosofas Alberas Kamiu šią bausmę prilygino 00:04:07.187 --> 00:04:11.445 bergždžioms žmonijos pastangoms surasti prasmę ir tiesą 00:04:11.445 --> 00:04:14.676 beprasmėje, abejingoje visatoje. 00:04:14.676 --> 00:04:19.490 Kamiu įsivaizdavo, jog vietoje to, kad liūdėtų, Sizifas nepasiduodamas priėmė savo likimą, 00:04:19.490 --> 00:04:25.206 lipdamas žemyn nuo kalno ir pradėdamas ridenti akmenį iš naujo. 00:04:25.206 --> 00:04:27.869 Net jei mūsų kasdienės problemos 00:04:27.869 --> 00:04:31.666 kartais atrodo tokios pat absurdiškos ir pasikartojančios, 00:04:31.666 --> 00:04:36.689 vistiek suteikiame joms svarbą ir vertę pripažindami, jog jos – mūsų.