1 00:00:08,290 --> 00:00:12,839 Pririšimas prie degančio rato, pavertimas į vorą, 2 00:00:12,839 --> 00:00:15,920 arba bausmė, jog erelis iškapotų nusikaltėliui kepenis – 3 00:00:15,920 --> 00:00:18,625 graikų mitologijoje gausu istorijų, kuriose dievai 4 00:00:18,625 --> 00:00:23,377 sukelia siaubingus skausmus juos supykdžiusiems mirtingiesiems. 5 00:00:23,377 --> 00:00:26,384 Tačiau viena žymiausių bausmių 6 00:00:26,384 --> 00:00:33,212 garsi ne dėl neįtikėtino žiaurumo, o dėl sukeliamo nejaukaus artimumo jausmo. 7 00:00:33,212 --> 00:00:38,980 Sizifas buvo pirmasis Efirės (dabar – Korinto) miesto karalius. 8 00:00:38,980 --> 00:00:44,096 Jis buvo protingas karalius, leidęs miestui suklęstėti, tačiau taip pat ir klastingas tironas, 9 00:00:44,096 --> 00:00:49,410 kuris suviliojo savo dukterėčią ir žudė svečius, taip rodydamas savo galią. 10 00:00:49,410 --> 00:00:55,962 Toks šventos svetingumo tradicijos laužymas įpykdė dievus. 11 00:00:55,962 --> 00:00:58,508 Tačiau Sizifas būtų išvengęs bausmės, 12 00:00:58,508 --> 00:01:03,919 jei ne jo beatodairiškas pasitikėjimas savimi. 13 00:01:03,919 --> 00:01:08,495 Problemos prasidėjo tada, kai Dzeusas pagrobė nimfą Aiginą 14 00:01:08,495 --> 00:01:12,450 ir, pasivertęs didžiuliu ereliu, ją nusinešė. 15 00:01:12,450 --> 00:01:18,413 Aiginos tėvas – upės dievas Asopas – nusekė juos iki Efirės, 16 00:01:18,413 --> 00:01:20,575 ir ten susidūrė su Sizifu. 17 00:01:20,575 --> 00:01:25,095 Mainais už tai, kad dievas sukurtų mieste šaltinį, 18 00:01:25,095 --> 00:01:30,043 karalius parodė Asopui, į kurią pusę Dzeusas nusinešė merginą. 19 00:01:30,043 --> 00:01:35,687 Apie tai sužinojęs Dzeusas taip supyko, jog liepė Tanatui, arba Mirčiai, 20 00:01:35,687 --> 00:01:42,417 užrakinti Sizifą požemio karalystėje, kur jis daugiau nebekels problemų. 21 00:01:42,417 --> 00:01:46,691 Tačiau Sizifas apgynė gudruolio vardą. 22 00:01:46,691 --> 00:01:48,289 Kol buvo rakinamas, 23 00:01:48,289 --> 00:01:52,917 karalius paprašė Tanato parodyti jam, kaip reikia rakinti. 24 00:01:52,917 --> 00:01:57,880 Taip šis greit surakino Tanatą ir sugrįžo pas gyvuosius. 25 00:01:57,880 --> 00:02:04,106 Kadangi Tanatas buvo spąstuose, žmonės negalėjo mirti, ir pasaulyje kilo sumaištis. 26 00:02:04,106 --> 00:02:07,815 Viskas sugrįžo į savo vėžes tik kai karo dievas Arėjas, 27 00:02:07,815 --> 00:02:14,192 nepatenkintas dėl kovų nuobodumo, išlaisvino Tanatą. 28 00:02:14,192 --> 00:02:18,203 Sizifas žinojo, kad greitai turės atlyginti už savo pokštus, 29 00:02:18,203 --> 00:02:21,545 tačiau jis buvo paruošęs dar vieną gudrybę. 30 00:02:21,545 --> 00:02:27,574 Prieš mirtį jis paprašė savo žmonos, Meropės, išmesti jo kūną į miesto aikštę, 31 00:02:27,574 --> 00:02:32,043 iš kur jis ilgainiui pasiekė Stikso upės krantus. 32 00:02:32,043 --> 00:02:35,884 Grįžęs pas mirusiuosius, Sizifas kreipėsi į Persefonę, 33 00:02:35,884 --> 00:02:38,321 požemio karalystės valdovę, ir pasiskundė, 34 00:02:38,321 --> 00:02:44,034 jog jo žmona jo nepagerbė ir deramai nepalaidojo. 35 00:02:44,034 --> 00:02:48,438 Persefonė leido jam grįžti į gyvųjų pasaulį 36 00:02:48,438 --> 00:02:54,397 ir nubausti Meropę su sąlyga, kad tai padaręs jis sugrįš. 37 00:02:54,397 --> 00:02:58,065 Žinoma, Sizifas nesilaikė savo pažado, 38 00:02:58,065 --> 00:03:03,874 taip jau du kartus išvengęs mirties apgaudinėdamas dievus. 39 00:03:03,874 --> 00:03:05,766 Trečiojo karto jis nesulaukė – 40 00:03:05,766 --> 00:03:10,886 dievų pasiuntinys Hermis nunešė Sizifą atgal pas Hadą. 41 00:03:10,886 --> 00:03:13,906 Karalius manė, kad yra protingesnis už dievus, 42 00:03:13,906 --> 00:03:17,145 tačiau šį kartą Dzeusas juokėsi paskutinis. 43 00:03:17,145 --> 00:03:20,947 Sizifo bausmė buvo paprasta užduotis – 44 00:03:20,947 --> 00:03:24,599 stumti didžiulį akmenį į kalno viršunę. 45 00:03:24,599 --> 00:03:30,996 Tačiau, tik jam pasiekus viršunę, akmuo nurieda žemyn, 46 00:03:30,996 --> 00:03:34,469 priversdamas Sizifą pradėti iš naujo... 47 00:03:34,469 --> 00:03:40,964 vėl...ir vėl...ir vėl, visą amžinybę. 48 00:03:40,964 --> 00:03:46,232 Istorikai mano, kad Sizifo pasakojimas gali būti kilęs iš antikinių mitų 49 00:03:46,232 --> 00:03:51,238 apie kylančią ir besileidžiančią saulę, taip pat kitus natūralaus ciklo pavyzdžius. 50 00:03:51,238 --> 00:03:55,717 Tačiau ryškus žmogaus, pasmerkto amžinai dirbti nenaudingą darbą, paveikslas 51 00:03:55,717 --> 00:04:00,533 tapo žmonijos būsenos ir likimo alegorija. 52 00:04:00,533 --> 00:04:03,023 Klasikinėje savo esė Sizifo mitas 53 00:04:03,023 --> 00:04:07,187 egzistencializmo filosofas Alberas Kamiu šią bausmę prilygino 54 00:04:07,187 --> 00:04:11,445 bergždžioms žmonijos pastangoms surasti prasmę ir tiesą 55 00:04:11,445 --> 00:04:14,676 beprasmėje, abejingoje visatoje. 56 00:04:14,676 --> 00:04:19,490 Kamiu įsivaizdavo, jog vietoje to, kad liūdėtų, Sizifas nepasiduodamas priėmė savo likimą, 57 00:04:19,490 --> 00:04:25,206 lipdamas žemyn nuo kalno ir pradėdamas ridenti akmenį iš naujo. 58 00:04:25,206 --> 00:04:27,869 Net jei mūsų kasdienės problemos 59 00:04:27,869 --> 00:04:31,666 kartais atrodo tokios pat absurdiškos ir pasikartojančios, 60 00:04:31,666 --> 00:04:36,689 vistiek suteikiame joms svarbą ir vertę pripažindami, jog jos – mūsų.