Pakelkite rankas, jei kada nors jums uždavė klausimą: „Kuo norėtum būti užaugęs?“ Ir jei tektų spėti, kiek jums tuomet buvo metų, kai buvote paklausti pirmą kartą? Galite tiesiog iškelti pirštus. Treji. Penkeri. Treji. Penkeri... Gerai. Tuomet pakelkite ranką, jei klausimas „Kuo norėtum būti užaugęs?“ niekuomet nekėlė jums nerimo. (Juokas.) Visiškai jokio nerimo. Aš niekuomet nesugebėjau atsakyi į šį klausimą „Kuo norėtum būti užaugęs?“ Matot, problema ne ta, jog neturėjau nė vieno pomėgio – aš jų turėjau per daug. Vidurinėje man patiko anglų kalba ir matematika, ir menai, ir kurti internetinius portalus; taip pat grojau gitara pankroko grupėje „Nusivylęs telefono operatorius“. Gal esate apie mus girdėję. (Juokas.) Tai tęsėsi ir baigus vidurinę ir tam tikru metu ėmiau pastebėti šią savo ypatybę, jog susidomėjusi tam tikra sritimi, pasinerdavau į ją ir atiduodavau viską, ir tapdavau gana gera toje srityje, kad ir kas tai bebūtų, o tuomet pasiekdavau tašką, kai pradėdavo darytis nuobodu. Dažniausiai bandydavau tęsti ir toliau, nes jau būdavau skyrusi tam tiek laiko ir energijos, o kartais ir pinigų. Bet galiausiai nuobodulys, pojūtis, kad, taip, viskas aišku, tai daugiau nebėra sudėtinga – jis tapdavo per stiprus. Ir tekdavo viską baigit. Tačiau tuomet aš susidomėdavau kuo nors kitu, kuo nors visiškai nesusijusiu, ir pasinerdavau į tai, ir atiduodavau viską, ir sakydavau: „Taip! Radau savo kelią“, ir vėl pasiekdavau tašką, kuomet viskas imdavo rodytis nuobodu. Ir, galiausiai, viską mesdavau. Bet tuomet atrasdavau ką nors visiškai naujo ir pasinerdavau į tai. Šis įprotis sukėlė man daug nerimo dėl dviejų priežasčių. Pirmoji ta, kad nebuvau tikra, kaip paversti bent vieną iš pomėgių karjera. Maniau, jog galiausiai privalėsiu pasirinkti kažką vieną, pamiršti visus kitus pomėgius ir pasmerkti save nuoboduliui. Kita priežastis, dėl kurios jaučiau tiek nerimo buvo kiek asmeniškesnė. Nerimavau, jog kažkas su visu tuo negerai, su manimi taip pat, dėl negebėjimo išsirinkti kažko vieno. Nerimavau, jog bijau įsipareigoti ar kad negaliu susikaupti, ar kad pati sau kasu duobę, bijodama savos sėkmės. Jei mano istorijoje ir būsenose įžvelgiate save, norėčiau, kad užduotumėte sau klausimą, kurį norėčiau būti uždavusi sau anuomet. Kas jus išmokė, jog daug pomėgių tolygu blogam ir nenormaliam? Aš jums pasakysiu, kur to išmokote: jus to išmokė jūsų kultūra. Paprastai pirmą kartą esame klausiami: „Kuo norėtum būti užaugęs?“ kai mums sukanka penkeri. Tiesa ta, kad niekam iš tiesų nerūpi, ką atsakysite būdami to amžiaus. (Juokas.) Tai laikoma nepavojingu klausimu, užduodamu mažiems vaikams tikintis mielų atsakymų: „Noriu būti astronautu“ arba „Noriu būti balerina“, arba „Noriu būti piratu“. Idėjos Helovyno kostiumams. (Juokas.) Tačiau šį klausimą skirtingomis formomis vis išgirstame augdami, pavyzdžiui, abituriento gali paklausti ką jis studijuos universitete. Kažkuriuo metu „Kuo norėtum būti užaugęs?“ iš mielo pratimo, kuriuo kažkada buvo, virsta tuo, kas neleidžia užmigti naktimis. Kodėl? Vaikus šis klausimas įkvėpia svajoti, kuo jie galėtų būti, tačiau jis neįkvepia jų svajoti apie tai, kiek galimybių jie iš tiesų turi. Išties, jis verčia galvoti visiškai priešingai, nes kai kas nors paklausia, kuo norėtum būti, negali atsakyti 20 skirtingų dalykų, nors gerą menantys suaugusieji greičiau sukikens ir pasakys: „Miela, bet tu negali gaminti smuikų ir būti psichologu. Turi pasirinkti.“ Tai Dr. Bob Childs – (Juokas.) jis smuikadirbys ir psichologas. Čia Amy Ng – žurnalo redaktorė, tapusi iliustratore, verslininke, mokytoja ir kūrybos vadove. Bet retas vaikas girdi apie tokius žmones. Visa, ką jie girdi, kad jie privalės pasirinkti. Bet juk viskas ne taip. Vienakrypčio gyvenimo sąvoka itin romantizuota mūsų kultūros. Likimo ar vieno tikrojo pašaukimo idėja, mintis, jog esame pajėgūs vienam didžiam dalykui, kurį mums skirta atlikti savo laiko Žemėje metu ir tu privalai išsiaiškinti, kas yra tas dalykas ir skirti savo gyvenimą jam. Bet ką daryti, jei esi iš tų, kurie funkcionuoja kitaip? Kas, jei yra daugybė dalykų, kurie kelia tau smalsumą, daugybė tų, kuriuos norėtum daryti? Na, tau šioje struktūroje, nėra vietos. Dėl to gali pasijusti vienas. Gali jaustis, tarsi būtum be paskirties. Tarsi kažkas su tavimi ne taip. Tau viskas gerai. Tu esi multipotencialitas. (Juokas.) (Aplodismentai.) Multipotencialitas yra tas, kuris turi daug pomėgių ir kūrybinių siekių. Sunkoka ištarti. Gali būti lengviau išskaidžius į tris dalis: multi, potencia ir litas. Taip pat galima vartoti kitus terminus, reiškiančius tą patį, kaip polimatas ar renesanso žmogus. Tiesą sakant, Renesanso epochoje, idealu laikytas žmogus, turintis išsilavinimą skirtingose disciplinose. Barbara Sher mus vadina „skaitytuvais". Naudokite patinkantį terminą, ar sugalvokite savąjį. Prisipažinsiu – man atrodo žavu, jog kaip bendruomenė negalime sutarti dėl vienos tapatybės. (Juokas.) Lengva suklysti, manant, kad multipotencialumas yra apribojimas ar yda, kurią reikia įveikti. Bet tai, ką aš sužinojau, kalbėdamasi su žmonėmis ir rašydama apie tai savo tinklalapyje, yra, jog šiame „trūkume“ slypi neįtikėtina stiprybė. Štai trys multipotencialitų super galios. Pirmoji: idėjų sintezė. T. y., gebėjimas jungti dvi ar daugiau disciplinų ir sukurti kažką naujo ten, kur jos susikerta. Sha Hwang ir Rachel Binx, pasinaudojo savo bendrais pomėgiais kartografijai, duomenų vizualizacijai, kelionėms, matematikai ir dizainui, įkurdami Meshu. Meshu – kompanija, kurianti individualius geografijos įkvėptus papuošalus. Sha ir Rachel ši unikali idėja toptelėjo ne nepaisant, bet dėl jų ypatingo gebėjimų ir patirčių mišinio. Inovacijos gimsta sankirtoje. Čia atsiranda naujos idėjos. O multipotencialitai su visa savo patirtimi turi prieigą prie daugybės šių sankirtos taškų. Antroji multipotencialitų stiprybė – spartus mokymasis. Kai multipotencialitus kas nors sudomina, mes atsiduodame visiškai. Stebime viską, kas tik pasitaiko akiratyje. Taip pat esame pratę būti pradedančiaisiais, nes buvome jais jau gausybę kartų, o tai reiškia, jog mažiau bijome išmėginti kažką naujo ir išeiti iš komforto zonos. Be kita ko, daugybė įgūdžių bendri skirtingoms disciplinoms, o mes viską, ką jau mokame, naudojame ir naujiems siekiams, tad retai kada pradedame nuo pagrindų. Nora Dunn – keliautoja pilnu etatu ir laisvai samdoma rašytoja. Maža, būdama pianiste, ji ištobulino neįtikimą savybę vystyti raumenų atmintį. Dabar ji spausdina greičiausiai iš visų, kuriuos pažįsta. (Juokas.) Prieš tapdama rašytoja, Nora buvo finansų patarėja. Privalėjo perprasti pardavimų mechaniką pradėdama privatų verslą, šis įgūdis pasitarnauja rašant patrauklius pašmaikštavimus redaktoriams. Retai kada siekis išmėginti tai, kas traukia,yra laiko švaistymas, net jei galiausiai tai mestum. Įgytas žinias galima panaudoti visiškai kitoje srityje, būdais, kurių nė negalėjai tikėtis. Trečioji multipotencialitų galia – gebėjimas prisitaikyti, t.y., gebėjimas persikūnyti į bet ką, kuo reikia tapti esamoje situacijoje. Abe Cajudo kartais yra vaizdo režisierius, kartais – interneto dizaineris, kartais – verslo konsultantas, kartais – mokytojas, o kartais, pasirodo, James Bond. (Juokas.) Jis vertingas, nes savo darbą atlieka puikiai. Jis dar vertingesnis, nes gali prisiimti įvairius vaidmenis, priklausomai nuo kliento poreikių. Fast Company žurnalas įvardijo gebėjimą prisitaikyti pačiu svarbiausiu įgūdžiu, siekiant tobulėti norint suklestėti XXI amžiuje. Ekonomikos pasaulis keičiasi taip greitai ir nenuspėjamai, jog indvidai ir organizacijos, galintys prisitaikyti prie rinkos poreikių, iš tiesų suklestės. Idėjų sintezė, spartus mokymasis ir gebėjimas prisitaikyti – trys įgūdžiai, kuriuose multipotencialitai yra nepralenkiami, trys įgūdžiai, kurių jie gali netekti, spaudžiami susiaurinti dėmesio lauką. Kaip visuomenei, mums naudinga skatinti multipotencialitus būti savimi. Šiuo metu pasaulyje gausu sudėtingų, įvairialypių problemų, tad mums reikia kūrybingų, nesukaustytų mąstytojų, kurie jas įveiktų. Sakykim, kad tu širdyje esi specialistas. Gimei žinodamas, jog nori būti smegenų chirurgu pediatru. Nesijaudink, tau taip pat viskas gerai. (Juokas.) Tiesą sakant, vienos geriausių komandų susideda iš specialisto ir multipotencialito, dirbančių drauge. Specialistas gali įsigilinti ir įgyvendinti idėjas, o multipotencialitas suteikia žynių platumą projektui. Tai žavinga sąjunga. Tačiau mes visi turėtume kurti gyvenimus ir karjeras pagal tai, kokie esame. Deja, multipotencialitai dažniausiai skatinami tiesiog būti tokiais, kaip jų bendraamžiai specialistai. Taigi, jei iš šios kalbos įsiminsite vieną dalyką, viliuosi, jog tai šis: priimk save tokį, koks esi, kad ir koks bebūtum. Jei širdyje esi specialistas, bet kokia kaina specializuokis. Čia tu geriausiai atskleisi save. Bet čia esantiems multipotencialitams, net ir tiems, kurie ką tik suprato, tokiais esantys per pastarąsias 12 minučių – (Juokas.) jums aš sakau: priimkite savo daugybę aistrų. Sekite savo smalsumu į triušio urvą. Tyrinėkite savąsias sankirtas. Priimdami save tokius, kokiais esame, tampame laimingesni, tikresni. Ir, matyt, svarbiausia – multipotencialitai, pasauliui mūsų reikia. Ačiū. (Plojimai.)