Kai man buvo 14 metų,
mano šeima nusprendė įsivaikinti
mano mažuosius broliukus iš Etiopijos.
Vieną dieną mama manęs paklausė:
„Kurią dieną turėtume išrinkti
jų gimtadieniams?“
Žinoma, kad dieną, kurią jie buvo gimę.
Kvailas klausimas.
Ir tada mama tarė:
„Žinai, Kristen,
nei vienas iš tavo brolių
neturi gimimo liudijimo,
kaipgi siūlai išsiaiškinti,
kuri diena tai buvo?“
Sunku suvokti.
Dabar, po 20 metų,
aš vis dar tuo užsiėmus.
Išskyrus tai, jog užuot bandžiusi spręsti
brolių gimimo liudijimų dingimo „bylą“,
bandau tai padaryti pasauliniu mastu.
Taigi, ką gimimo liudijimai turi bendro
su tarptautiniu vystymusi?
Norint atsakyti, turime pažvelgti atgal
į pradinę plėtros istoriją.
Žmogaus teisių istoriją.
1948 m. Visuotinėje
žmogaus teisių deklaracijoje
pirmą kartą
įtvirtinta bendra žmogaus
teisių ir orumo vizija,
kuri tinka visų tautų visiems žmonėms.
6 straipsnis: teisė būti pripažintam
asmeniu prieš įstatymą.
Kitaip sakant – teisinė tapatybė.
Vaikams tai yra gimimo liudijimas.
Nepaisant to, jog tai yra
universali žmogaus teisė,
milijardas žmonių šiomis dienomis
neturi įrodymo, jog jie egzistuoja.
Tai vienas didžiausių mūsų laikų
žmogaus teisių pažeidimų.
Tačiau, atrodo, niekas apie tai nežino.
Pasaulinio skurdo ir bado akivaizdoje,
teisinės tapatybės užtikrinimas
visiems pasaulyje,
neatrodo labai rimtas dalykas,
bet, iš tiesų, tai yra.
Anksčiau savo karjeroje
dirbau su socialiniu darbuotoju
lūšnyne Mumbajuje.
Dirbome su vienos mažos mergaitės byla.
Mergaitė turėjo įgimtą poliomielitą
ir buvo paralyžiuota žemiau juosmens.
Kai atvykome pas ją į namus,
radome ją ant grindų.
Merginos kojos buvo sunkiai sužeistos
ir užkrėstos,
ji gyveno pusbadžiu.
Ji niekada nėjo į mokyklą.
Didžiąją dalį savo gyvenimo praleido
įkalinta mažame, tamsiame kambaryje.
Kai išvykome, socialinio darbuotojo
paklausiau: „Koks mūsų planas?“
Ji atsakė: „Na, pirmiausiai, turime
gauti jai gimimo liudijimą."
Aš buvau priblokšta.
Paklausiau: „Nemanai, kad pirmiausiai
turėtume gauti socialinės pagalbos
ir saugios vietos gyvenimui
bei mokyklai?“
Ji toliau sako: „Būtent todėl ir turime
gauti jai gimimo liudijimą.“
Be teisinės tapatybės,
valdžia tavęs nepripažįsta kaip žmogaus.
Ir žmogus, kuris oficialiai neegzistuoja,
negali naudotis viešosiomis paslaugomis.
Valdžia gali suteikti paslaugas
žmonėms, apie kurių egzistavimą jie žino.
Vadinasi, žmonės yra praleidžiami,
pvz., skiepijant.
Žmonės, neturintys teisinės tapatybės,
yra nesuskaičiuojami ir neapsaugoti.
Jie yra vieni skurdžiausių
visuomenės narių
iš labiausiai marginalizuotų bendruomenių.
Jie prekybos žmonėmis aukos.
Pagrobėjai žino, kad yra beveik
neįmanoma rasti kažką,
kas niekada neturėjo įrodymo,
jog egzistuoja.
Jie yra išnaudojimo aukos –
vaikų santuoka ar vaikų darbas.
Kaip įrodysi, kad vaikas vis dar
yra vaikas neturint dokumento?
Jie asmenys be tapatybės.
Gimimo liudijimas įrodo,
kas yra tavo tėvai
ir kur tu gimei.
Tai du pagrindiniai faktoriai,
norint įgyti pilietybę.
Iš beveik milijardo žmonių,
neturinčių teisinės tapatybės,
didžioji dauguma yra vaikai,
kurie niekada nebuvo registruoti.
Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse
daugiau kaip 60% vaikų gimimų
niekada nebuvo užregistruojami.
17-oje Užsachario Afrikos šalių
atliktas tyrimas parodė,
kad 80% vaikų
neturi gimimo liudijimo.
Iš šalių, kurios dar nėra pasiekusios
visuotinio gimdymo registravimo,
26 šalyse siekiant sveikatos priežiūros
paslaugų, įskaitant vakcinas,
būtinas gimimo liudijimas.
37 šalyse liudijimas būtinas
norint gauti socialinę paramą,
skirtą žmones ištraukti iš skurdo.
59 šalyse gimimo liudijimas būtinas
užrašyti vaiką į mokyklą.
Gimimo liudijimas taip pat yra dažnai
būtinas įrodant savo tapatybę –
kaip asmens kodas ar pasas.
Bet kuris iš šių dokumentų
beveik visose šalyse yra būtinas,
kad galėtum balsuoti, gauti SIM kortelę
ar atsidaryti banko sąskaitą.
Iš tiesų, iš 1,7 mlrd. žmonių pasaulyje,
neturinčių banko sąskaitos,
20% žmonių jos neturi, nes
taip pat neturi ir tapatybės dokumento.
Nereikia būti ekspertu, kad suprastum,
jog tai yra didelė problema.
Todėl nenuostabu, kad duomenys rodo
gimimo registracijų pagerėjimą,
nes tai neatsiejama dalis
geresnių vystymosi rezultatų.
Pradedant skurdo sušvelninimu
ir baigiant geresne sveikata,
mityba, išsilavinimu,
ekonomikos gerinimu
bei saugia ir organizuota migracija.
2015 m. susitikę pasaulio lyderiai,
pažadėjo puoselėti kiekvieno
asmens žmogaus teises
ir nieko nepalikti likimo valiai,
bandant užbaigti skurdą,
alkį
ir sumažinti nelygybę.
Tačiau kaip jie ketina tai padaryti?
Kaip jie žinos, kad
nieko nepaliko likimo valiai,
kai šie lyderiai net nežino,
kas tie žmonės ir kur jie yra.
Tai pagrindinis klausimas.
Ką šalys gali dėl to padaryti?
Nėra vieno, visiems tinkančio modelio,
nes kiekvienos šalies atvejis – unikalus.
Yra penkios patvirtintos intervencijos,
kurias galima taikyti bet kuriai sistemai.
Pirmas numeris, sumažinti atstumą.
Antras, pašalinti išlaidas.
Trečias, palengvinti procesą.
Ketvirtas, panaikinti diskriminaciją.
Penktas, padidinti paklausą.
Lyčių diskriminacija
išlieka užslėpta problema,
nes statistiškai nėra jokio skirtumo
tarp berniukų ir mergaičių
registravimo normų.
Tačiau diskriminacija nėra
nukreipta prieš vaiką,
ji nukreipta prieš motiną.
Angola buvo viena iš 35 šalių,
kurios reikalavo tėvo vardo
ar jo dalyvavimo gimdyme,
norint įregistruoti vaiko gimimą.
Taigi situacijose, kai tėvas nėra žinomas,
nenorintis pripažinti
ar negalintis patvirtinti tėvystės,
motinoms yra neleidžiama užregistruoti
savo pačių vaikų gimimo.
Todėl tam Angola įvedė politiką,
leidžiančią motinoms registruoti
savo vaikus neturint vaiko tėvo.
2012 m. Tanzanijoje
tik 13% vaikų turėjo gimimo liudijimą,
todėl valdžia sudarė naują sistemą.
Jie įrengė registracijos centrus,
bendruomenės seniūnijas
ir sveikatos priežiūros centrus,
jau egzistuojančioje infrastruktūroje.
Kad žmonės, kuriems reikia šių paslaugų,
jas gautų lengviau.
Valdžia paslaugas padarė
nemokamas.
Taip pat supaprastino
ir automatizavo patį procesą,
jog gimimo liudijimai galėtų
būti išduodami vietoje.
Kad padidintų poreikį, pradėjo
visuomenės informavimo kampaniją,
leidžiančią žmonėms suvokti,
jog yra kita sistema.
Taip pat, informavo visuomenę,
jog svarbu registruoti vaikų gimimus.
Kelerių metų laikotarpyje apygardose,
kuriose buvo įdiegta naujoji sistema,
83% vaikų dabar turi gimimo liudijimus
Taip pat jie bando šią sistemą
įgalinti visoje šalyje.
Ką galite padaryti jūs?
Manau, kad mus visus
vienija mūsų žmogiškumas.
Mes gyvename toje pačioje planetoje.
Kvėpuojame tuo pačiu oru.
Nors nei vienas iš mūsų nepasirinko
gimti ar situacijos, kaip gimė,
galime pasirinkti, kaip mes gyvename.
Pasikeitimas įvyksta tada, kai
sąmoningumo
ar gailiaširdiškumo akimirkos
įkvepia žmones veikti.
Vieningais savo veiksmais,
mes tampame galingiausiais
pasikeitimų vykdytojais,
o kai abejingumo kaina yra
nekaltų vaikų palikimas neapsaugotais,
nevakcinuotais, negalinčiais
lankyti mokyklos,
augančiais tapti bedarbiais
ir netgi beteisiais balsuoti,
įkalintais skurdo, atskirties
ir nematomumo spąstuose,
užduotis atitenka mums.
Mes turime ištraukti šią problemą
iš visiškos tamsos
į dienos šviesą.
Juk ne kasdien gauni progą
pakeisti pasaulį,
bet šiandien,
yra ta diena.
Ačiū.
(Aplodismentai.)