Žinau, ką galvojate.

Manote, kad pasiklydau

ir tuoj kas nors užlips ant scenos

ir atsargiai palydės mane atgal į vietą.

(Plojimai.)

Man taip nuolat nutinka Dubajuje.

„Atostogaujate, mieloji?“

(Juokas.)

„Atvykote aplankyti vaikų?

Ar ilgai pabūsite?“

Na, tikiuosi dar kurį laiką pabūti.

Gyvenu ir mokytojauju Persijos įlankoje

daugiau kaip 30 metų.

(Plojimai.)

Per tą laiką mačiau daug pokyčių.

Ši statistika

gana šokiruoja.

Šiandien noriu pakalbėti

apie kalbų nykimą

ir anglų kalbos globalizaciją.

Noriu papasakoti apie savo draugę,

kuri mokė suaugusius
anglų kalbos Abu Dabyje.

Vieną gražią dieną

ji nutarė nusivesti juos į sodą

ir pamokyti gamtos žodyno.

Bet galiausiai ji pati ėmė mokytis

visų arabiškų vietos augalų pavadinimų

ir jų paskirties –

medicinai, kosmetikai,

maistui gaminti, žolelėms.

Iš kur šie mokiniai
gavo visas šias žinias?

Žinoma, iš savo senelių

ar net prosenelių.

Nereikia nė sakyti,

kaip svarbu bendrauti

skirtingoms kartoms.

Tačiau, deja, šiandien

kalbos miršta

neregėtu greičiu.

Kas 14 dienų miršta viena kalba.

Tuo tarpu anglų kalba

neabejotinai yra pasaulinė kalba.

Ar tarp to yra ryšys?

Nežinau.

Tačiau žinau, kad mačiau daug pokyčių.

Pirmą kartą atvykusi į Persijos įlanką

patekau į Kuveitą sunkiais laikais.

Tiesą sakant, ne taip seniai.

Čia truputį per anksti.

Bet kokiu atveju,

mane pasamdė Britų taryba

kartu su kitais 25 mokytojais.

Buvome pirmieji nemusulmonai,

mokytojavę valstybinėse
Kuveito mokyklose.

Mus atvežė mokyti anglų kalbos,

nes vyriausybė norėjo modernizuoti šalį

ir įgalinti gyventojus juos lavindami.

Žinoma, Jungtinė Karalystė gavo naudos

iš puikiųjų naftos turtų.

Gerai.

Didžiausias pokytis, kurį stebėjau,

kaip anglų kalbos mokymas

palaipsniui

iš abiems pusėms naudingos veiklos

šiandien tapo stambiu tarptautiniu verslu.

Tai jau ne tik užsienio kalba
mokyklos programoje

ir ne tik tėvynės Anglijos

išskirtinė valda,

tai tapo mada, kuria seka

kiekviena angliškai kalbanti tauta.

Ir kodėl ne?

Juk geriausią išsilavinimą,

pagal naujausius universitetų reitingus,

galima gauti Jungtinės Karalystės

ir JAV universitetuose.

Taigi visi nori išsilavinimo anglų kalba.

Tačiau jei nesi gimtakalbis,

turi išlaikyti testą.

Bet ar teisinga

atmesti studentą

remiantis vien kalbiniais gebėjimais?

Galbūt šis kompiuterių specialistas

yra genijus.

Ar jam reikia tokios pačios
kalbos kaip advokatui?

Nemanau.

Mes, anglų kalbos mokytojai,
juos atmetam nuolat.

Parodome „Stop“ ženklą

ir sustabdome juos vidury kelio.

Jie nebegali siekti savo svajonės,

kol neišmoksta anglų kalbos.

Pabandysiu paaiškinti taip:

jei sutikčiau vienakalbį olandą,

kuris turėtų vaistą nuo vėžio,

ar neleisčiau jam patekti
į savo Britanijos universitetą?

Nemanau.

Tačiau iš tiesų būtent tą ir darome.

Mes, anglų kalbos mokytojai,
saugome vartus.

Pirma turite įtikinti mus,

kad pakankamai gerai kalbate angliškai.

Gali būti pavojinga

suteikti per daug galios

siaurai visuomenės daliai.

Galbūt ši kliūtis per daug universali.

Gerai.

„Bet, – girdžiu, kaip sakote. –

kaipgi moksliniai straipsniai?

Jie visi parašyti angliškai.“

Taigi knygos angliškos,

žurnalai leidžiami angliškai,

tačiau tai uždaras ratas.

Jis patenkina anglų kalbos poreikį.

Ir ratas sukasi toliau.

Klausiu, kas nutiko vertimui?

Jei prisimintume Islamo aukso amžių,

tuo metu buvo labai daug verčiama.

Jie vertė iš lotynų ir graikų kalbų

į arabų, persų kalbas,

o tada buvo toliau verčiama

į Europos germanų kalbas

ir romanų kalbas.

Tamsiuosius Europos amžius
nušvietė šviesa.

Nesupraskite manęs klaidingai.

Neturiu nieko prieš anglų kalbos mokymą,

mieli anglų kalbos mokytojai.

Man patinka, kad turime pasaulinę kalbą.

Šiandien jos reikia labiau nei bet kada.

Tačiau aš prieš tai, kad kalba

būtų naudojama kaip kliūtis.

Ar tikrai norime teturėti 600 kalbų

ir kad pagrindinė jų
būtų anglų arba kinų?

Mums reikia daugiau. Kur brėšime ribą?

Ši sistema

prilygina intelektą

anglų kalbos žinioms,

o tai gana sutartinis dalykas.

(Plojimai.)

Noriu priminti,

kad milžinai, ant kurių pečių

laikosi šių dienų inteligentija,

neprivalėjo mokėti anglų kalbos,

jiems nereikėjo išlaikyti anglų egzamino.

Pavyzdžiui, Einšteinas.

Beje, mokykloje jis laikytas atsilikusiu,

nes, tiesą sakant, buvo disleksikas.

Tačiau pasauliui pasisekė,

kad jis neturėjo išlaikyti anglų testo.

Nes jie pradėti taikyti nuo 1964 m.,

kai atsirado TOEFL,

Amerikos anglų kalbos testas.

Dabar viskas augte išaugo.

Yra daugybė anglų kalbos testų.

Ir milijonai studentų

kasmet laiko šiuos testus.

Galime galvoti,

šios kainos visai neblogos, viskas gerai,

tačiau jos neįkandamos

daugybei skurdžiai gyvenančių žmonių.

Mes juos nedelsdami atmetame.

(Plojimai.)

Tai man primena neseniai matytą antraštę:

„Išsilavinimas. Didysis padaljimas“.

Suprantu,

kodėl žmonės koncentruojasi į anglų kalbą.

Jie nori suteikti vaikams kas geriausia.

Tam reikia vakarietiško išsilavinimo.

Nes, žinoma, geriausi darbai

atitenka žmonėms iš vakarų universitetų,

kuriuos rodžiau pirmiau.

Tai uždaras ratas.

Gerai.

Papasakosiu istoriją apie du mokslininkus,

du anglus mokslininkus.

Jie darė eksperimentą,

susijusį su genetika

ir priekinėmis bei užpakalinėmis
gyvūnų galūnėmis.

Bet negalėjo pasiekti norimų rezultatų.

Jie nežinojo, ką daryti,

kol pasirodė vokiečių mokslininkas,

kuris suprato, kad jie vartoja du žodžius

priekinei ir užpakalinei galūnei,

nors genetikoje jos neskiriamos,

kaip ir vokiečių kalboje.

Ir, bingo,

problema išspręsta.

Jei negali sugalvoti idėjos,

užstringi.

Bet jei kita kalba galima sugalvoti idėją,

bendradarbiaudami galime

pasiekti ir išmokti žymiai daugiau.

Mano dukra

atvyko į Angliją iš Kuveito.

Ji mokėsi gamtos mokslų
ir matematikos arabiškai

arabų vidurinėje mokykloje.

Pradinėje mokykloje ji turėjo
viską išsiversti į anglų kalbą.

Visoje klasėje tuo dalykus

ji mokėjo geriausiai.

Tai rodo,

kad kai studentai atvyksta iš užsienio,

galbūt mes nepakankamai įvertiname

to, ką jie žino,

o jie tai žino savo kalba.

Kai kalba miršta,

nežinome, ko netenkame kartu su ta kalba.

Nežinau, ar matėte, neseniai rodė per CNN,

Herojų apdovanojimas buvo įteiktas

jaunam piemenukui iš Kenijos,

kuris negalėjo naktį mokytis savo kaime,

kaip ir visi kaimo vaikai,

dėl žibalinės lempos,

kurios dūmai pažeidė jam akis.

Ir apskritai žibalo niekada
nebuvo pakankamai,

nes ką nusipirksi už dolerį per dieną?

Todėl jis išrado

nieko nekainuojančią saulės lempą.

Dabar jo kaimo vaikai

mokykloje gauna tokius pačius pažymius

kaip ir vaikai, kurių namuose yra elektra.

(Plojimai.)

Atsiimdamas apdovanojimą

jis pasakė šiuos gražius žodžius:

„Afriką, kuri šiandien yra

tamsus žemynas,

vaikai gali nušviesti nauja šviesa.“

Paprasta idėja,

bet ji gali turėti tokių svarbių pasekmių.

Žmonės, neturintys šviesos,

tiek fizinės, tiek metaforinės,

negali išlaikyti mūsų egzaminų,

ir mes niekada nesužinosime, ką jie žino.

Neverskime jų likti

ir patys nepasilikime tamsoje.

Džiaukimės įvairove.

Rūpinkitės savo kalba.

Vartokite ją didžioms idėjoms skleisti.

(Plojimai.)

Labai ačiū.

(Plojimai.)