– Labas rytas, ponia. Kuo galiu padėti?

– Ar jūs vadybininkas?
– Aš savininkas, ponia.

– Ką?
– Aš esu savininkas.

– Pakvieskite vadybininką.

– Aš taip pat ir vadybininkas.
– Ką?

– Aš taip pat esu ir vadybininkas.
– Jis vadovauja, vadovauja.

– A! Jūs kas?

– Aš vadybininkas.

– Ką?
– Aš vadybininkas.

– Žinau, ką tik sakėt. Kas jums yra?

– Klausykit, užsisakiau kambarį su vonia,
ir tikiuosi gauti savo vonią.

– Pas jus vonia yra.

– Tikrai nemokėsiu 7,20 svarų už naktį, 
plius PVM, už kambarį be vonios.

– Jūsų vonia štai čia.

– Čia vonia? Tokioj net pelė nepaskęstų.
Gėda.

– Kad pati būtum pelė, parodyčiau tau...

– Ir dar, prašiau kambario su vaizdu.

– Kurčia, kvaila ir dar akla.

– Jei gerai prisimenu, jūsų vaizdas čia,
taip, taip, štai prašom.

– Kai už vaizdą moku papildomai, 
tikiuosi kažko įdomesnio nei čia.

– Vaizdas į Torki miestą, ponia.
– O man reikia kažko geresnio.

– O ką jūs tikėjotės pamatyti per Torkio
viešbučio langą?

– Gal Sidnėjaus Operą?

– Kabančius Babilono sodus?

– O gal didžiules gyvulių bandas?

– Nejuokaukit. Tikiuosi bent jūrą matyt.

– Jūra matosi. Ten, tarp žemės ir dangaus.

– Teleskopo reikėtų, kad įžiūrėčiau.

– Gal tuomet persikelkit į viešbutį 
arčiau jūros.

– Arba pačioj jūroj.

– Klausykit, nors ir nesu patenkinta,
apsistosiu pas jus.

Tačiau tikiuosi gauti nuolaidą.

– Nes Krakatau šiuo metu nesiveržia, ar...

– Nes kambary šalta, vonia – per maža,

– Vaizdo nesimato ir neveikia radijas

– Radijas veikia. Čia tu sugedus.
– Ką?

– Leiskit pataisysiu. Sena tarka

– Man rodos, kažkas girdisi.