– Labas rytas, ponia. Kuo galiu padėti?
– Ar jūs vadybininkas?
– Aš savininkas, ponia.
– Ką?
– Aš esu savininkas.
– Pakvieskite vadybininką.
– Aš taip pat ir vadybininkas.
– Ką?
– Aš taip pat esu ir vadybininkas.
– Jis vadovauja, vadovauja.
– A! Jūs kas?
– Aš vadybininkas.
– Ką?
– Aš vadybininkas.
– Žinau, ką tik sakėt. Kas jums yra?
– Klausykit, užsisakiau kambarį su vonia,
ir tikiuosi gauti savo vonią.
– Pas jus vonia yra.
– Tikrai nemokėsiu 7,20 svarų už naktį,
plius PVM, už kambarį be vonios.
– Jūsų vonia štai čia.
– Čia vonia? Tokioj net pelė nepaskęstų.
Gėda.
– Kad pati būtum pelė, parodyčiau tau...
– Ir dar, prašiau kambario su vaizdu.
– Kurčia, kvaila ir dar akla.
– Jei gerai prisimenu, jūsų vaizdas čia,
taip, taip, štai prašom.
– Kai už vaizdą moku papildomai,
tikiuosi kažko įdomesnio nei čia.
– Vaizdas į Torki miestą, ponia.
– O man reikia kažko geresnio.
– O ką jūs tikėjotės pamatyti per Torkio
viešbučio langą?
– Gal Sidnėjaus Operą?
– Kabančius Babilono sodus?
– O gal didžiules gyvulių bandas?
– Nejuokaukit. Tikiuosi bent jūrą matyt.
– Jūra matosi. Ten, tarp žemės ir dangaus.
– Teleskopo reikėtų, kad įžiūrėčiau.
– Gal tuomet persikelkit į viešbutį
arčiau jūros.
– Arba pačioj jūroj.
– Klausykit, nors ir nesu patenkinta,
apsistosiu pas jus.
Tačiau tikiuosi gauti nuolaidą.
– Nes Krakatau šiuo metu nesiveržia, ar...
– Nes kambary šalta, vonia – per maža,
– Vaizdo nesimato ir neveikia radijas
– Radijas veikia. Čia tu sugedus.
– Ką?
– Leiskit pataisysiu. Sena tarka
– Man rodos, kažkas girdisi.