1
00:00:07,867 --> 00:00:11,598
Pabandykite įsivaizduoti antį,
kuri veda prancūzų kalbos pamoką,

2
00:00:11,598 --> 00:00:15,167
stalo teniso partiją orbitoje
aplink juodąją skylę,

3
00:00:15,167 --> 00:00:17,788
ar delfiną, nosimi balansuojantį ananasą.

4
00:00:17,788 --> 00:00:21,277
Iš tiesų, tikriausiai nesate matę
nei vieno iš šių dalykų.

5
00:00:21,277 --> 00:00:23,937
Tačiau akimirksniu galėjote juos
įsivaizduoti.

6
00:00:23,937 --> 00:00:27,618
Kaip mūsų smegenys sukuria
vaizdinį to, ko mes niekada nematėme?

7
00:00:27,618 --> 00:00:28,978
Galbūt neatrodo sudėtinga,

8
00:00:28,978 --> 00:00:31,948
bet tik todėl, kad esame
prie to įpratę.

9
00:00:31,948 --> 00:00:34,629
Iš tiesų, tai – sudėtinga užduotis,

10
00:00:34,629 --> 00:00:38,818
reikalaujanti įgudusios koordinacijos
mūsų smegenyse.

11
00:00:38,818 --> 00:00:41,758
Nes, kad sukurtų šiuos keistus vaizdinius,

12
00:00:41,758 --> 00:00:46,667
mūsų smegenys turi sujungti
atskirus matytus vaizdus i vieną,

13
00:00:46,667 --> 00:00:49,789
kaip koliažą iš daugybės atskirų
fotografijų dalių.

14
00:00:49,789 --> 00:00:53,329
Smegenys turi žongliruoti 
tūkstančius elektrinių signalų,

15
00:00:53,329 --> 00:00:58,059
taip, kad visi pasiektų paskirties
vietą tiksliai tuo pačiu metu.

16
00:00:58,059 --> 00:00:59,779
Kuomet žiūrite į objektą,

17
00:00:59,779 --> 00:01:03,658
jūsų viršutinėje momentinėje smegenų 
skiltyje suaktyvėja tūkstančiai neuronų.

18
00:01:03,658 --> 00:01:07,018
Šie neuronai perduoda įvairiausią
informaciją apie objektą,

19
00:01:07,018 --> 00:01:11,159
pavyzdžiui: spygliuotas, vaisius, ruda, 
žalia ir geltona.

20
00:01:11,159 --> 00:01:15,540
Neuronams sinchroniškai suaktyvėjus,
jungtys tarp jų sustiprėja,

21
00:01:15,540 --> 00:01:20,095
ir jie susijungia į taip vadinamą 
neuronų ansamblį,

22
00:01:20,095 --> 00:01:22,300
šiuo atveju – reprezentuojantį ananasą.

23
00:01:22,300 --> 00:01:25,329
Neurologijoje, tai vadinama
Hebbo taisykle –

24
00:01:25,329 --> 00:01:28,839
neuronai, kurie suaktyvėja kartu, 
susijungia.

25
00:01:28,839 --> 00:01:30,949
Jei vėliau mėginsite įsivaizduoti ananasą,

26
00:01:30,949 --> 00:01:35,850
neuronų ansamblis suaktyvės, sukurdamas
vieną užbaigtą vaizdą jūsų mintyse.

27
00:01:35,850 --> 00:01:39,029
Delfiną reprezentuoja
kitas neuronų ansamblis.

28
00:01:39,029 --> 00:01:41,050
Kiekvienas jūsų 
kada nors matytas objektas

29
00:01:41,050 --> 00:01:45,290
yra susijęs su skirtingu 
neuronų ansambliu,

30
00:01:45,290 --> 00:01:49,240
kurių kiekvienas susidarė 
neuronams kartu suaktyvėjus.

31
00:01:49,240 --> 00:01:52,510
Tačiau ši taisyklė nepaaiškina
begalinio skaičiaus objektų,

32
00:01:52,510 --> 00:01:57,240
kuriuos galime įsivaizduoti, nors
niekados nesame jų matę.

33
00:01:57,240 --> 00:02:02,480
Neuronų ansamblio, susijusio su delfinu,
nosimi balansuojančiu ananasą, nėra.

34
00:02:02,480 --> 00:02:04,922
Tai kodėl vis tiek galime tai įsivaiduoti?

35
00:02:04,922 --> 00:02:07,760
Viena hipotezė, pavadinimu
Mintinės sintezės teorija,

36
00:02:07,760 --> 00:02:11,130
teigia, kad svarbiausia – laiko tikslumas.

37
00:02:11,130 --> 00:02:13,941
Jei neuronų ansambliai, skirti 
delfinui ir ananasui,

38
00:02:13,941 --> 00:02:16,172
suaktyvėja tuo pačiu metu,

39
00:02:16,172 --> 00:02:20,761
mes galime suvokti du atskirus
vaizdus, kaip vieną vaizdinį.

40
00:02:20,761 --> 00:02:24,041
Tačiau kažkas smegenyse privalo
koordinuoti šį suaktyvėjimą.

41
00:02:24,041 --> 00:02:27,521
Tikėtina, kad tai –
apatinė kaktinės skilties smegenų dalis,

42
00:02:27,521 --> 00:02:31,301
atsakinga už visas sudėtingas
kognityvines funkcijas.

43
00:02:31,301 --> 00:02:35,172
Apatinės kaktinės skilties neuronai
jungiasi su viršutine momentine skiltimi

44
00:02:35,172 --> 00:02:40,040
ilgomis neuronų ataugomis – aksonais.

45
00:02:40,040 --> 00:02:44,339
Pasak Mintinės Sintezės Teorijos, 
kaip lėlininkas, tampantis virveles,

46
00:02:44,339 --> 00:02:47,869
apatinės kaktinės skilties neuronai
siunčia elektrinius signalus

47
00:02:47,869 --> 00:02:49,582
šiais aksonais,

48
00:02:49,582 --> 00:02:53,410
daugybei ansamblių viršutinėje 
momentinėje smegenų srityje.

49
00:02:53,410 --> 00:02:56,292
Taip suaktyvuodama juos unisonu.

50
00:02:56,292 --> 00:02:59,409
Jeigu neuronų ansambliai
aktyvuojami tuo pačiu metu,

51
00:02:59,409 --> 00:03:04,342
mintyse patiriame vaizdinį taip,
lyg iš tikrųjų būtume anksčiau jį matę.

52
00:03:04,342 --> 00:03:06,551
Ši sąmoninga ir tikslinga

53
00:03:06,551 --> 00:03:09,852
skirtingų neuronų ansamblių 
sinchronizacija

54
00:03:09,852 --> 00:03:12,052
vadinama mintine sinteze.

55
00:03:12,052 --> 00:03:13,813
Kad mintinė sintezė įvyktų,

56
00:03:13,813 --> 00:03:19,303
elektriniai signalai privalo pasiekti abu
neuronų ansamblius vienu metu.

57
00:03:19,303 --> 00:03:21,073
Tačiau kai kurie neuronai

58
00:03:21,073 --> 00:03:25,083
yra kur kas toliau nuo apatinės
kaktinės srities, nei kiti.

59
00:03:25,083 --> 00:03:28,453
Jei signalas išsiunčiamas iš 
abiejų aksonų tuo pat metu,

60
00:03:28,453 --> 00:03:31,163
jie pasieks tikslą skirtingu metu.

61
00:03:31,163 --> 00:03:33,583
Mes negalime pakeisti šių jungčių ilgio,

62
00:03:33,583 --> 00:03:37,044
tačiau mūsų smegenys,
ypač vystydamosis vaikystėje,

63
00:03:37,044 --> 00:03:40,884
turi būdą pakeisti
signalų laidumo greitį.

64
00:03:40,884 --> 00:03:45,534
Aksonus juosia riebalinė medžiaga – 
mielino dangalas.

65
00:03:45,534 --> 00:03:47,343
Tai – izoliatorius,

66
00:03:47,343 --> 00:03:51,554
kuris pagreitina elektroninius signalus,
keliaujančius aksonu.

67
00:03:51,554 --> 00:03:55,850
Kai kurie aksonai turi net
100-ą mielino dangalo sluoksnių.

68
00:03:55,850 --> 00:03:57,754
Kiti – vos kelis.

69
00:03:57,754 --> 00:04:00,055
Aksonai, turintys daugiau mielino,

70
00:04:00,055 --> 00:04:04,154
gali perduoti signalus 100-ą, 
ar daugiau kartų, greičiau,

71
00:04:04,154 --> 00:04:06,565
nei aksonai, turintys mažiau mielino.

72
00:04:06,565 --> 00:04:09,995
Kai kurie mokslininkai mano, 
kad būtent šie mielino dangalo skirtumai

73
00:04:09,995 --> 00:04:13,835
yra atsakingi už uniforminių 
signalų siuntimą smegenyse.

74
00:04:13,835 --> 00:04:16,925
O taip pat ir mūsų mintinės 
sintezės gebėjimus.

75
00:04:16,925 --> 00:04:20,255
Dauguma mielino dangalų
susiformuoja vaikystėje,

76
00:04:20,255 --> 00:04:21,814
tad galbūt jau nuo mažumės

77
00:04:21,814 --> 00:04:26,115
mūsų lakios vaizduotės turi 
daug įtakos formuojant smegenis,

78
00:04:26,115 --> 00:04:28,363
kur kruopščiai mielinu 
dengtos jungtys

79
00:04:28,363 --> 00:04:31,536
visą gyvenimą kuria 
vaizdingas simfonijas.