0:00:07.867,0:00:11.598
Pabandykite įsivaizduoti antį,[br]kuri veda prancūzų kalbos pamoką,

0:00:11.598,0:00:15.167
stalo teniso partiją orbitoje[br]aplink juodąją skylę,

0:00:15.167,0:00:17.788
ar delfiną, nosimi balansuojantį ananasą.

0:00:17.788,0:00:21.277
Iš tiesų, tikriausiai nesate matę[br]nei vieno iš šių dalykų.

0:00:21.277,0:00:23.937
Tačiau akimirksniu galėjote juos[br]įsivaizduoti.

0:00:23.937,0:00:27.618
Kaip mūsų smegenys sukuria[br]vaizdinį to, ko mes niekada nematėme?

0:00:27.618,0:00:28.978
Galbūt neatrodo sudėtinga,

0:00:28.978,0:00:31.948
bet tik todėl, kad esame[br]prie to įpratę.

0:00:31.948,0:00:34.629
Iš tiesų, tai – sudėtinga užduotis,

0:00:34.629,0:00:38.818
reikalaujanti įgudusios koordinacijos[br]mūsų smegenyse.

0:00:38.818,0:00:41.758
Nes, kad sukurtų šiuos keistus vaizdinius,

0:00:41.758,0:00:46.667
mūsų smegenys turi sujungti[br]atskirus matytus vaizdus i vieną,

0:00:46.667,0:00:49.789
kaip koliažą iš daugybės atskirų[br]fotografijų dalių.

0:00:49.789,0:00:53.329
Smegenys turi žongliruoti [br]tūkstančius elektrinių signalų,

0:00:53.329,0:00:58.059
taip, kad visi pasiektų paskirties[br]vietą tiksliai tuo pačiu metu.

0:00:58.059,0:00:59.779
Kuomet žiūrite į objektą,

0:00:59.779,0:01:03.658
jūsų viršutinėje momentinėje smegenų [br]skiltyje suaktyvėja tūkstančiai neuronų.

0:01:03.658,0:01:07.018
Šie neuronai perduoda įvairiausią[br]informaciją apie objektą,

0:01:07.018,0:01:11.159
pavyzdžiui: spygliuotas, vaisius, ruda, [br]žalia ir geltona.

0:01:11.159,0:01:15.540
Neuronams sinchroniškai suaktyvėjus,[br]jungtys tarp jų sustiprėja,

0:01:15.540,0:01:20.095
ir jie susijungia į taip vadinamą [br]neuronų ansamblį,

0:01:20.095,0:01:22.300
šiuo atveju – reprezentuojantį ananasą.

0:01:22.300,0:01:25.329
Neurologijoje, tai vadinama[br]Hebbo taisykle –

0:01:25.329,0:01:28.839
neuronai, kurie suaktyvėja kartu, [br]susijungia.

0:01:28.839,0:01:30.949
Jei vėliau mėginsite įsivaizduoti ananasą,

0:01:30.949,0:01:35.850
neuronų ansamblis suaktyvės, sukurdamas[br]vieną užbaigtą vaizdą jūsų mintyse.

0:01:35.850,0:01:39.029
Delfiną reprezentuoja[br]kitas neuronų ansamblis.

0:01:39.029,0:01:41.050
Kiekvienas jūsų [br]kada nors matytas objektas

0:01:41.050,0:01:45.290
yra susijęs su skirtingu [br]neuronų ansambliu,

0:01:45.290,0:01:49.240
kurių kiekvienas susidarė [br]neuronams kartu suaktyvėjus.

0:01:49.240,0:01:52.510
Tačiau ši taisyklė nepaaiškina[br]begalinio skaičiaus objektų,

0:01:52.510,0:01:57.240
kuriuos galime įsivaizduoti, nors[br]niekados nesame jų matę.

0:01:57.240,0:02:02.480
Neuronų ansamblio, susijusio su delfinu,[br]nosimi balansuojančiu ananasą, nėra.

0:02:02.480,0:02:04.922
Tai kodėl vis tiek galime tai įsivaiduoti?

0:02:04.922,0:02:07.760
Viena hipotezė, pavadinimu[br]Mintinės sintezės teorija,

0:02:07.760,0:02:11.130
teigia, kad svarbiausia – laiko tikslumas.

0:02:11.130,0:02:13.941
Jei neuronų ansambliai, skirti [br]delfinui ir ananasui,

0:02:13.941,0:02:16.172
suaktyvėja tuo pačiu metu,

0:02:16.172,0:02:20.761
mes galime suvokti du atskirus[br]vaizdus, kaip vieną vaizdinį.

0:02:20.761,0:02:24.041
Tačiau kažkas smegenyse privalo[br]koordinuoti šį suaktyvėjimą.

0:02:24.041,0:02:27.521
Tikėtina, kad tai –[br]apatinė kaktinės skilties smegenų dalis,

0:02:27.521,0:02:31.301
atsakinga už visas sudėtingas[br]kognityvines funkcijas.

0:02:31.301,0:02:35.172
Apatinės kaktinės skilties neuronai[br]jungiasi su viršutine momentine skiltimi

0:02:35.172,0:02:40.040
ilgomis neuronų ataugomis – aksonais.

0:02:40.040,0:02:44.339
Pasak Mintinės Sintezės Teorijos, [br]kaip lėlininkas, tampantis virveles,

0:02:44.339,0:02:47.869
apatinės kaktinės skilties neuronai[br]siunčia elektrinius signalus

0:02:47.869,0:02:49.582
šiais aksonais,

0:02:49.582,0:02:53.410
daugybei ansamblių viršutinėje [br]momentinėje smegenų srityje.

0:02:53.410,0:02:56.292
Taip suaktyvuodama juos unisonu.

0:02:56.292,0:02:59.409
Jeigu neuronų ansambliai[br]aktyvuojami tuo pačiu metu,

0:02:59.409,0:03:04.342
mintyse patiriame vaizdinį taip,[br]lyg iš tikrųjų būtume anksčiau jį matę.

0:03:04.342,0:03:06.551
Ši sąmoninga ir tikslinga

0:03:06.551,0:03:09.852
skirtingų neuronų ansamblių [br]sinchronizacija

0:03:09.852,0:03:12.052
vadinama mintine sinteze.

0:03:12.052,0:03:13.813
Kad mintinė sintezė įvyktų,

0:03:13.813,0:03:19.303
elektriniai signalai privalo pasiekti abu[br]neuronų ansamblius vienu metu.

0:03:19.303,0:03:21.073
Tačiau kai kurie neuronai

0:03:21.073,0:03:25.083
yra kur kas toliau nuo apatinės[br]kaktinės srities, nei kiti.

0:03:25.083,0:03:28.453
Jei signalas išsiunčiamas iš [br]abiejų aksonų tuo pat metu,

0:03:28.453,0:03:31.163
jie pasieks tikslą skirtingu metu.

0:03:31.163,0:03:33.583
Mes negalime pakeisti šių jungčių ilgio,

0:03:33.583,0:03:37.044
tačiau mūsų smegenys,[br]ypač vystydamosis vaikystėje,

0:03:37.044,0:03:40.884
turi būdą pakeisti[br]signalų laidumo greitį.

0:03:40.884,0:03:45.534
Aksonus juosia riebalinė medžiaga – [br]mielino dangalas.

0:03:45.534,0:03:47.343
Tai – izoliatorius,

0:03:47.343,0:03:51.554
kuris pagreitina elektroninius signalus,[br]keliaujančius aksonu.

0:03:51.554,0:03:55.850
Kai kurie aksonai turi net[br]100-ą mielino dangalo sluoksnių.

0:03:55.850,0:03:57.754
Kiti – vos kelis.

0:03:57.754,0:04:00.055
Aksonai, turintys daugiau mielino,

0:04:00.055,0:04:04.154
gali perduoti signalus 100-ą, [br]ar daugiau kartų, greičiau,

0:04:04.154,0:04:06.565
nei aksonai, turintys mažiau mielino.

0:04:06.565,0:04:09.995
Kai kurie mokslininkai mano, [br]kad būtent šie mielino dangalo skirtumai

0:04:09.995,0:04:13.835
yra atsakingi už uniforminių [br]signalų siuntimą smegenyse.

0:04:13.835,0:04:16.925
O taip pat ir mūsų mintinės [br]sintezės gebėjimus.

0:04:16.925,0:04:20.255
Dauguma mielino dangalų[br]susiformuoja vaikystėje,

0:04:20.255,0:04:21.814
tad galbūt jau nuo mažumės

0:04:21.814,0:04:26.115
mūsų lakios vaizduotės turi [br]daug įtakos formuojant smegenis,

0:04:26.115,0:04:28.363
kur kruopščiai mielinu [br]dengtos jungtys

0:04:28.363,0:04:31.536
visą gyvenimą kuria [br]vaizdingas simfonijas.