0:00:00.613,0:00:03.652 Tai kodėl mes mokomės matematikos? 0:00:03.652,0:00:06.200 Iš esmės, dėl trijų priežasčių: 0:00:06.200,0:00:07.828 skaičiavimo, 0:00:07.828,0:00:09.728 pritaikymo 0:00:09.728,0:00:12.415 ir galiausiai, bet, deja, mažiausiai, 0:00:12.415,0:00:14.520 pagal tai, kiek skiriame tam laiko, 0:00:14.520,0:00:16.442 dėl įkvėpimo. 0:00:16.442,0:00:18.714 Matematika yra braižų mokslas 0:00:18.714,0:00:22.072 ir mes jos mokomės, kad išmoktume mąstyti logiškai, 0:00:22.072,0:00:24.599 kritiškai ir kūrybingai, 0:00:24.599,0:00:27.525 bet didžioji dalis matematikos, [br]kurios mes mokomės mokykloje, 0:00:27.525,0:00:29.844 nėra veiksmingai skatinama, 0:00:29.844,0:00:31.269 ir kai mūsų studentai paklausia: 0:00:31.269,0:00:32.944 „Kodėl mes tai mokomės?“ 0:00:32.944,0:00:34.905 tuomet jie dažnai išgirsta, kad to prireiks 0:00:34.905,0:00:38.170 ateinančioje matematikos pamokoje, arba būsimame teste. 0:00:38.170,0:00:39.972 Bet ar nebūtų nuostabu, 0:00:39.972,0:00:42.490 jeigu kartas nuo karto užsiimtume matematika 0:00:42.490,0:00:45.439 tiesiog todėl, kad smagu ar gražu, 0:00:45.439,0:00:47.529 arba dėl to, kad jaudina mintis? 0:00:47.529,0:00:49.251 Na, aš žinau, kad daugelis žmonių 0:00:49.251,0:00:51.570 neturėjo progos atrasti, kaip taip gali būti, 0:00:51.570,0:00:53.399 tad leiskit parodyti staigų pavyzdį 0:00:53.399,0:00:55.740 su mano mėgstamiausia skaičių kolekcija, 0:00:55.740,0:00:58.468 Fibonačio skaičiais. (Plojimai) 0:00:58.468,0:01:00.520 Jo! Jau dabar turiu čia Fibonačio fanų. 0:01:00.520,0:01:01.836 Puiku! 0:01:01.836,0:01:03.952 Taigi, šitie skaičiai gali būti vertinami 0:01:03.952,0:01:05.830 daugybe skirtingų būdų. 0:01:05.830,0:01:08.539 Skaičiavimo požiūriu, 0:01:08.539,0:01:10.216 juos taip lengva suprasti 0:01:10.216,0:01:12.770 kaip 1 plius 1 lygu 2. 0:01:12.770,0:01:14.773 Tuomet 1 plius 2 bus 3, 0:01:14.773,0:01:17.787 2 plius 3 bus 5, 3 plius 5 bus 8, 0:01:17.787,0:01:19.312 ir taip toliau. 0:01:19.312,0:01:21.489 Iš tiesų, žmogus, vadinamas Fibonačiu, 0:01:21.489,0:01:24.669 iš tikrųjų buvo vadinamas Leonardu iš Pizos 0:01:24.669,0:01:27.722 ir šie skaičiai pasirodo jo knygoje „Liber Abaci“, 0:01:27.722,0:01:29.372 kuri Vakarų pasaulį išmokė 0:01:29.372,0:01:32.199 aritmetikos metodų, kuriuos naudojam šiandien. 0:01:32.199,0:01:33.920 Pagal pritaikymus, 0:01:33.920,0:01:36.103 Fibonačio skaičiai pasirodo gamtoje 0:01:36.103,0:01:37.960 stebėtinai dažnai. 0:01:37.960,0:01:39.700 Gėlės žiedlapių skaičius 0:01:39.700,0:01:41.562 įprastai yra Fibonačio skaičius, 0:01:41.562,0:01:44.332 ar spiralių skaičius ant saulėgrąžos 0:01:44.332,0:01:45.743 ar ananaso, 0:01:45.743,0:01:48.137 taip pat dažniausiai bus Fibonačio skaičius. 0:01:48.137,0:01:51.640 Iš tiesų, yra daug daugiau Fibonačio skaičių pritaikymų, 0:01:51.640,0:01:54.200 bet ką aš pastebiu labiausiai įkvepiančio, 0:01:54.200,0:01:56.934 tai nuostabūs skaičių braižai, kuriais jie reiškiasi. 0:01:56.934,0:01:59.128 Leiskite jums parodyti vieną iš mano mėgstamiausių. 0:01:59.128,0:02:01.349 Tarkime, kad jūs mėgstate kelti skaičius kvadratu, 0:02:01.349,0:02:04.024 ir atvirai kalbant, kas nemėgsta? (Juokas) 0:02:04.040,0:02:06.280 Pažvelkime į kelis pirmuosius 0:02:06.280,0:02:08.131 Fibonačio skaičius, pakeltus kvadratu. 0:02:08.131,0:02:10.161 Taigi, 1 kvadratu yra 1, 0:02:10.161,0:02:12.478 2 kvadratu yra 4, 3 kvadratu yra 9, 0:02:12.478,0:02:15.651 5 kvadratu yra 25, ir taip toliau. 0:02:15.651,0:02:17.552 Dabar nenuostabu, 0:02:17.552,0:02:20.380 kad kai sudedat gretutinius Fibonačio skaičius, 0:02:20.380,0:02:22.412 gaunat sekantį Fibonačio skaičių. Tiesa? 0:02:22.412,0:02:23.807 Taip jie yra sudaromi. 0:02:23.807,0:02:25.580 Bet nesitikėtumėt, kad kas nors ypatingo 0:02:25.580,0:02:28.656 atsitiktų, jeigu sudėtumėt kvadratu pakeltus skaičius. 0:02:28.656,0:02:30.002 Bet pažiūrėkit. 0:02:30.002,0:02:32.003 1 plius 1 bus 2, 0:02:32.003,0:02:34.765 ir 1 plius 4 bus 5. 0:02:34.765,0:02:36.960 O 4 plius 9 yra 13, 0:02:36.960,0:02:40.173 9 plius 25 yra 34, 0:02:40.173,0:02:42.832 ir taip, braižas tęsiasi. 0:02:42.832,0:02:44.453 Tiesą sakant, štai dar vienas. 0:02:44.453,0:02:46.297 Tarkime, kad norit atlikti 0:02:46.297,0:02:48.795 pirmųjų kelių Fibonačio skaičių, pakeltų kvadratu, sudėtį. 0:02:48.795,0:02:50.403 Pažiūrėkim, ką turim. 0:02:50.403,0:02:52.542 Taigi, 1 plius 1 plius 4 yra 6. 0:02:52.542,0:02:55.547 Pridėjus 9 prie to, gaunam 15. 0:02:55.547,0:02:57.760 Pridėjus 25, gaunam 40. 0:02:57.760,0:03:00.551 Pridėjus 64, gaunam 104. 0:03:00.551,0:03:02.203 Dabar pažiūrėkit į tuos skaičius. 0:03:02.203,0:03:04.587 Tai nėra Fibonačio skaičiai, 0:03:04.587,0:03:06.466 bet jei gerai į juos įsižiūrėsit, 0:03:06.466,0:03:08.349 pamatysit Fibonačio skaičius 0:03:08.349,0:03:10.527 pasislėpusius jų viduje. 0:03:10.527,0:03:12.597 Ar matot? Aš parodysiu. 0:03:12.597,0:03:16.330 6 yra dukart 3, 15 yra triskart 5, 0:03:16.330,0:03:18.389 40 yra penkiskart 8, 0:03:18.389,0:03:21.317 du, trys, penki, aštuoni, ką mes tokį vertinam? 0:03:21.317,0:03:22.504 (Juokas) 0:03:22.504,0:03:24.659 Fibonačį! Žinoma. 0:03:24.659,0:03:28.442 Na, kad ir kaip smagu atrasti šiuos braižus, 0:03:28.442,0:03:30.924 tačiau dar maloniau suprasti 0:03:30.924,0:03:32.882 kodėl jie yra teisingi. 0:03:32.882,0:03:34.771 Pažiūrėkim į paskutinę lygtį. 0:03:34.771,0:03:38.639 Kodėl turėtų vieno, vieno, dviejų, trijų, penkių ir aštuonių kvadratai 0:03:38.639,0:03:41.184 sudėjus būti aštuoniskart 13? 0:03:41.184,0:03:44.145 Aš parodysiu jums nupiešdamas paprastą paveikslėlį. 0:03:44.145,0:03:46.832 Pradėsim nuo 1x1 kvadrato, 0:03:46.832,0:03:50.997 ir prie jo pridėsim dar vieną 1x1 kvadratą. 0:03:50.997,0:03:54.405 Kartu jie sudaro 1x2 stačiakampį. 0:03:54.405,0:03:56.954 Po jais, pridėsiu 2x2 kvadratą, 0:03:56.954,0:03:59.749 o šalia jų, 3x3 kvadratą, 0:03:59.749,0:04:01.750 po jais, 5x5 kvadratą, 0:04:01.750,0:04:03.662 o tada, 8x8 kvadratą, 0:04:03.662,0:04:06.234 sudarydamas vieną milžinišką stačiakampį, tiesa? 0:04:06.234,0:04:08.150 Dabar leiskit paklausti paprastą klausimą: 0:04:08.150,0:04:11.806 koks stačiakampio plotas? 0:04:11.806,0:04:13.777 Na, iš vienos pusės, 0:04:13.777,0:04:16.307 tai kvadratų plotų suma 0:04:16.307,0:04:18.173 esančių stačiakampio viduje, tiesa? 0:04:18.173,0:04:19.532 Taip, kaip ir sukūrėm. 0:04:19.532,0:04:21.704 1 kvadratu, plius 1 kvadratu, 0:04:21.704,0:04:23.937 plius 2 kvadratu, plius 3 kvadratu, 0:04:23.937,0:04:26.536 plius 5 kvadratu, plius 8 kvadratu. Tiesa? 0:04:26.536,0:04:28.393 Štai plotas. 0:04:28.393,0:04:30.719 Iš kitos pusės, kadangi tai stačiakampis, 0:04:30.719,0:04:34.367 plotas lygus aukščio ir pagrindo sandaugai, 0:04:34.367,0:04:36.414 o aukštis aiškiai 8, 0:04:36.414,0:04:39.317 o pagrindas yra 5 plius 8, 0:04:39.317,0:04:43.255 o tai yra sekantis Fibonačio skaičius, 13. Tiesa? 0:04:43.255,0:04:46.618 Tai plotas taip pat yra aštuoniskart 13. 0:04:46.618,0:04:48.880 Kadangi mes teisingai apskaičiavome plotą, 0:04:48.880,0:04:50.567 dviem skirtingais būdais, 0:04:50.567,0:04:52.739 tuomet turi būti tas pats skaičius 0:04:52.739,0:04:56.130 ir dėl to skaičių vienas, vienas, du, trys, penki ir aštuoni kvadratai 0:04:56.130,0:04:58.421 sudėjus yra aštuoniskart 13. 0:04:58.421,0:05:00.795 Na, ir jei tęsime šią eigą, 0:05:00.795,0:05:04.773 sukursime stačiakampius, esančius 13x21 formos, 0:05:04.773,0:05:07.167 21x34 formos, ir taip toliau. 0:05:07.167,0:05:08.576 O dabar pažiūrėkit į šitai. 0:05:08.576,0:05:10.769 Jei padalinate 13 iš 8, 0:05:10.769,0:05:12.812 gaunate 1,625. 0:05:12.812,0:05:16.239 Ir jei padalinate didesnį skaičių iš mažesnio skaičiaus, 0:05:16.239,0:05:19.112 tuomet šie santykiai vis artėja ir artėja 0:05:19.112,0:05:21.765 link maždaug 1,618, 0:05:21.765,0:05:25.066 žinomam daugumai žmonių kaip aukso pjūvis, 0:05:25.066,0:05:27.662 skaičius, kuris žavi matematikus, 0:05:27.662,0:05:30.908 mokslininkus ir menininkus šimtmečius. 0:05:30.908,0:05:33.139 Taigi, aš jums visa tai rodau, kadangi, 0:05:33.139,0:05:35.164 kaip didžiojoje dalyje matematikos, 0:05:35.164,0:05:37.131 visam tam yra gražioji pusė, 0:05:37.131,0:05:39.146 kuri, baiminuosi, negauna pakankamai dėmesio 0:05:39.146,0:05:40.713 mūsų mokyklose. 0:05:40.713,0:05:43.546 Mes praleidžiame daug laiko mokydamiesi apie skaičiavimą, 0:05:43.546,0:05:46.302 bet nepamirškime panaudojimo, 0:05:46.302,0:05:49.756 įskaitant, galbūt, svarbiausią panaudojimą iš visų, 0:05:49.756,0:05:51.832 mokinimasi kaip mąstyti. 0:05:51.832,0:05:53.789 Jei galėčiau apibendrinti vienu sakiniu, 0:05:53.789,0:05:55.250 būtų taip: 0:05:55.250,0:05:58.610 Matematika yra ne vien „X“ išsprendimas, 0:05:58.610,0:06:01.535 tai taip pat suvokimas kodėl. 0:06:01.535,0:06:03.350 Labai jums ačiū. 0:06:03.350,0:06:07.757 (Plojimai)