Žvelgiant iš šalies,

John turėjo viską.

Jis ką tik pasirašė

buto Niujorke pardavimo sutartį,

kuri užtikrino šešiaženklį pelną,

o jam šis butas tepriklausė tik 5 metus.

Universitetas, kuriame įgijo magistrą,

ką tik pasiūlė jam dėstytojauti,

kas reiškė ne tik pastovias pajamas,

bet ir nepiniginius priedus prie algos
pirmą kartą gyvenime.

Ir vis dėlto, nepaisant 
šių teigiamų pokyčių

John kentėjo,

kovojo su priklausomybe 
ir gniuždančia depresija.

2003 m. birželio 11-tosios naktį

jis užlipo ant Manhatano tilto

tvoros krašto

ir nušoko į klastingus vandenis.

Nuostabu,

ne, stebuklinga –

jis išgyveno.

Kritimo metu jo dešinė ranka
buvo sumaitota,

lūžo visi šonkauliai,

buvo pradurtas plautis,

ir jis klaidžiojo ties sąmonės riba,

nešamas žemyn Rytų upės,

po Bruklino tiltu,

kol atsirado šalia Staten Island kelto,

kurio keleiviai ir išgirdo

jo aimanas;

jie pranešė tai laivo kapitonui,

šis susisiekė su JAV pakrantės apsauga,

kuri ištraukė jį iš Rytų upės

ir nuvežė į Belvju ligoninę.

Štai čia istorija ir prasideda.

Būtent tada, kai John įsipareigojo sau,

kad susitvarkys savo gyvenimą –

pirmiausia, fiziškai, tada emociškai,

o galiausiai ir dvasiškai –

tada jis suvokė, 
kiek mažai informacijos skiriama tiems,

kurie praeity bandė nutraukti gyvenimą,

kaip bandė jis pats.

Moksliniai tyrimai rodo,

kad 19-kai iš 20 žmonių,

bandančių nusižudyti,

to padaryti nepavyksta.

Bet tie, kuriems nepavyksta,

turi 37 kartų didesnę riziką nusižudyti

antro bandymo metu.

Tai išties

rizikos zonoje esanti populiacijos dalis,

sulaukianti labai mažai pagalbos.

Taigi, nutinka taip,

kad kai jie po truputį bando
sugrąžinti save atgal į gyvenimą,

mes nežinome, ką jiems pasakyti,

ir dažniausiai nepasakome nieko,

nes savižudybės temas laikome tabu.

Ir tai tik sustiprina

tokių žmonių, kaip John, izoliaciją.

John istoriją žinau puikiai,

nes aš esu John.

Ir šiandien yra diena,

kai pirmą kartą viešai

pripažinau sau,

kad visa tai patyriau.

Dėl savižudybės 2006 m. 
praradęs mylimą dėstytoją

ir praeitais metais – brangų draugą,

ir prieš metus dalyvaudamas „TEDActive“,

supratau, kad privalau
žengti pirmą žingsnį iš savo tylos

ir palikti savo tabu praeity tam,

kad galėčiau kalbėti apie idėją, 
kurią turime skleisti:

tai idėja, kad žmonės,

kurie priėmė sunkų sprendimą

grįžti atgal į gyvenimą,

yra verti sulaukti 
informacijos ir pagalbos.

Kaip teigia Trevor Project,
situacija gerėja.

Situacija sparčiai gerėja.

Ir aš pasirinkau

kalbėti šia sunkia tema šiandien,

kad padrąsinčiau, paraginčiau,

jei esate vienas iš tų,

kuris ketino arba bandė žudytis,

o gal žinote tokį žmogų,

kalbėkite, ieškokite pagalbos.

Toks pokalbis labai svarbus,

o idėja – verta būti skleidžiama.

Ačiū.

(Plojimai.)