1
00:00:00,444 --> 00:00:04,261
Kai kuriais aspektais civilizacijų 
istorija yra žemėlapių istorija:

2
00:00:04,285 --> 00:00:06,984
kaip mes ėmėme suprasti
mus supantį pasaulį?

3
00:00:07,008 --> 00:00:11,264
Vienas garsiausių žemėlapių toks geras, 
nes iš tikrųjų nėra žemėlapis.

4
00:00:11,288 --> 00:00:13,991
[Mažas daiktas. Didelė idėja.]

5
00:00:15,133 --> 00:00:17,452
[Michael Bierut 
apie Londono metro žemėlapį]

6
00:00:17,707 --> 00:00:20,541
Londono metro sukurtas 1908,

7
00:00:20,565 --> 00:00:23,557
kada 8 skirtingos ir nepriklausomos
traukinių linijos susijungė

8
00:00:23,557 --> 00:00:25,080
į bendrą sistemą.

9
00:00:25,104 --> 00:00:27,685
Jiems reikėjo žemėlapio, 
kuris atvaizduotų tą sistemą,

10
00:00:27,685 --> 00:00:29,221
kad žmonės žinotų, kur važiuoti.

11
00:00:29,221 --> 00:00:32,162
Žemėlapis, kurį jie padarė – sudėtingas.

12
00:00:32,186 --> 00:00:35,138
Matote upes, vandens telkinius, medžius
ir parkus –

13
00:00:35,162 --> 00:00:38,221
stotys sugrūstos žemėlapio centre,

14
00:00:38,245 --> 00:00:41,846
o toli periferijoje buvo keletas, 
kurios net netilpo į žemėlapį.

15
00:00:41,870 --> 00:00:46,042
Šis žemėlapis geografiškai tikslus, 
bet ne itin naudingas.

16
00:00:46,066 --> 00:00:47,484
Įžengia Harry Beck.

17
00:00:47,892 --> 00:00:51,360
Harry Beck buvo 29-erių metų
inžinerijos planų braižytojas,

18
00:00:51,384 --> 00:00:54,176
kuris vis padirbdavo su Londono metro.

19
00:00:54,200 --> 00:00:55,445
Ir jam šovė mintis,

20
00:00:55,469 --> 00:00:59,097
kad žmonėms, kurie važiuoja 
metro traukiniais,

21
00:00:59,121 --> 00:01:01,787
išvis nerūpi, kas vyksta ant žemės.

22
00:01:01,811 --> 00:01:04,296
Jie tiesiog nori iš vienos stoties patekti
į kitą –

23
00:01:04,320 --> 00:01:06,304
„Kur man įlipti? Kur išlipti?“

24
00:01:06,328 --> 00:01:09,066
Svarbi sistema, o ne geografija.

25
00:01:09,090 --> 00:01:11,978
Jis paėmė tą susidėtingą spagečių krūvą

26
00:01:12,002 --> 00:01:13,485
ir supaprastino.

27
00:01:13,795 --> 00:01:15,753
Linijos gali eiti tik trimis kryptimis:

28
00:01:15,777 --> 00:01:19,097
jos horizontalios, jos vertikalios, 
arba 45 laipsnių.

29
00:01:19,121 --> 00:01:22,089
Panašiu principu, stotis išdėliojo
vienodais atstumais,

30
00:01:22,113 --> 00:01:26,049
jis kiekvieną stotį nuspalvino 
pagal traukinio liniją,

31
00:01:26,073 --> 00:01:30,223
ir visa tai išrikiavo, 
kad tai jau nebe žemėlapis.

32
00:01:30,247 --> 00:01:32,144
Tai yra diagrama,

33
00:01:32,168 --> 00:01:33,673
visai kaip elektroninė schema,

34
00:01:33,673 --> 00:01:37,120
tik kad vietoje laidų, 
nešančių elektronus,

35
00:01:37,144 --> 00:01:41,486
tai tuneliai, kuriuose taukiniai
vežioja žmones iš vienos vietos į kitą.

36
00:01:41,835 --> 00:01:47,152
1933-aisiais metro pagaliau nusprendė
pagaliau išbandyti Harry Beck'o žemėlapį.

37
00:01:47,176 --> 00:01:50,612
Metro pirma pabandė su 1000 kišeninių
žemėlapiukų.

38
00:01:50,636 --> 00:01:51,993
Jie dingo per valandą.

39
00:01:52,017 --> 00:01:53,930
Jie suprato, kad tai veikia,

40
00:01:53,954 --> 00:01:56,446
atspausdino dar 750 000,

41
00:01:56,470 --> 00:01:58,909
ir tai yra žemėlapis, 
kurį matote šiandien.

42
00:01:58,933 --> 00:02:01,435
Beck'o dizainas tapo etalonu

43
00:02:01,459 --> 00:02:03,907
visiems dabartiniams metro 
žemėlapiams.

44
00:02:03,931 --> 00:02:08,765
Tokijus, Paryžius, Berlynas, San Paulas, 
Sidnėjus, Vašingtonas,

45
00:02:08,789 --> 00:02:11,363
visi jie sudėtingą geografinę informaciją

46
00:02:11,387 --> 00:02:13,055
pavertė į aišką geometriją.

47
00:02:13,080 --> 00:02:16,516
Visi jie spalvomis atskiria linijas,

48
00:02:16,541 --> 00:02:20,688
Visi jie paprastais simboliais
atskiria stočių rūšis.

49
00:02:20,773 --> 00:02:23,712
Jie visi tarsi dalis universalios kalbos.

50
00:02:23,804 --> 00:02:27,498
Kertu, kad Harry Beck nežinojo, 
kas yra vartotojo sąsaja,

51
00:02:27,601 --> 00:02:29,779
bet būtent tai jis ir sukūrė,

52
00:02:29,803 --> 00:02:33,142
ir jis sunkią problemą 
išdalino į tris principus,

53
00:02:33,167 --> 00:02:36,148
kurie gali būti pritaikyti
beveik kiekvienai dizaino problemai.

54
00:02:36,148 --> 00:02:37,133
Pirma yra dėmesys.

55
00:02:37,143 --> 00:02:39,143
Atkreipk dėmesį, kam sprendi problemą.

56
00:02:39,501 --> 00:02:41,501
Antras principas paprastumas.

57
00:02:41,553 --> 00:02:44,381
Koks paprasčiausias būdas
patenkinti reikmę?

58
00:02:44,490 --> 00:02:46,313
Ir paskutinis:

59
00:02:46,338 --> 00:02:48,541
mąstyti tarpdiscipliniškai.

60
00:02:48,642 --> 00:02:51,435
Ar būtume pagalvoję, kad 
eletros inžinierius

61
00:02:51,459 --> 00:02:53,779
bus tas, kuris išnarplios

62
00:02:53,870 --> 00:02:57,873
vieną sudėtingiausių sistemų pasaulyje –

63
00:02:58,028 --> 00:03:00,790
ir viskas prasidėjo nuo 
vieno žmogaus su pieštuku.