WEBVTT

00:00:07.635 --> 00:00:11.045
Artimas susidūrimas su
žmones ėdančiu milžinu,

00:00:11.045 --> 00:00:14.674
kerėtoja, paverčianti vyrus į kiaules,

00:00:14.674 --> 00:00:18.345
dingęs karalius, kuris susigrąžino
savo sostą.

00:00:18.345 --> 00:00:21.956
Kiekviena iš šių gali būti
įspūdinga istorija,

00:00:21.956 --> 00:00:25.545
tačiau iš tiesų jos yra tik pavieniai
skyriai iš „Odisėjos“,

00:00:25.545 --> 00:00:31.665
12 000 eilučių poemos, pasakojančios apie
antikinę istoriją, mitus ir legendas.

00:00:32.795 --> 00:00:36.016
Kaip mes sugebame suprasti
tokios didelės apimties tekstą,

00:00:36.016 --> 00:00:39.735
kilusį iš ir pasakojantį apie pasaulį
iš tolimos praeities?

00:00:39.735 --> 00:00:43.995
Vien tai, jog mes vis dar galime suprasti
„Odisėją“, yra neįtikėtina,

00:00:43.995 --> 00:00:49.315
kadangi ji buvo sukurta dar prieš graikų
abėcėlės sudarymą VIII amžiuje pr. Kr.

00:00:49.315 --> 00:00:52.156
Ji buvo sukurta klausytojams,
ne skaitytojams,

00:00:52.156 --> 00:00:55.307
ir būdavo atliekama pasakotojų,
dar vadinamų rapsodais.

00:00:56.137 --> 00:01:00.476
Tradiciškai poemos autoriumi laikomas
aklasis, vardu Homeras.

00:01:00.476 --> 00:01:05.017
Tačiau niekas iš tiesų nežino,
ar jis buvo tikras, ar tik legenda.

00:01:05.017 --> 00:01:08.866
Anksčiausiuose šaltiniuose jis minimas
jau keli šimtmečiai po jo eros.

00:01:08.866 --> 00:01:12.456
O jam priskirtos poemos buvo
daugybę kartų pakeistos

00:01:12.456 --> 00:01:15.541
ir perdėliotos jau kitų autorių,

00:01:15.541 --> 00:01:19.207
kol galiausiai buvo užrašytos
dabartine forma.

00:01:19.207 --> 00:01:22.556
Tiesą sakant, žodis „rapsodas“ reiškia
susiūti arba suadyti

00:01:22.556 --> 00:01:27.616
kadangi šie poetai sujungdavo įvairius
pasakojimus, anekdotus, mitus ir dainas

00:01:27.616 --> 00:01:28.795
į vientisą istoriją.

00:01:30.195 --> 00:01:33.207
Norėdami gyvai perpasakoti šiuos mitus,

00:01:33.207 --> 00:01:35.697
rapsodai kalbėdavo pastoviu ritmu,

00:01:35.697 --> 00:01:37.558
naudodavosi mnemoninėmis priemonėmis,

00:01:37.558 --> 00:01:42.008
tokiomis kaip išmoktų ištraukų
ar detalių kartojimas.

00:01:42.008 --> 00:01:46.057
Tarp šių buvo ir vaizdų apibūdinimai
bei veikėjų sąrašai,

00:01:46.057 --> 00:01:49.385
kurie padėdavo rapsodams nepasimesti
pasakojimo eigoje,

00:01:49.385 --> 00:01:53.957
taip kaip priedainis ar intarpas padeda
mums prisiminti dainos žodžius.

00:01:53.957 --> 00:01:56.868
Kadangi klausytojai patys žinojo didžiąją
dalį istorijų,

00:01:56.868 --> 00:02:00.318
dažnai poemos nebuvo pasakojamos
eilės tvarka.

00:02:00.318 --> 00:02:02.858
Vėliau buvo nustatyta konkreti
eilės tvarka,

00:02:02.858 --> 00:02:07.178
o istorija įgijo formą, kuria
mes ją skaitome dabar.

00:02:07.178 --> 00:02:11.508
Kadangi pasaulis šiek tiek pasikeitė
per pastaruosius kelis tūkstantmečius,

00:02:11.508 --> 00:02:15.028
prieš pradedant skaityti, verta žinoti
šiek tiek istorijos.

00:02:15.028 --> 00:02:20.179
Pati „Odisėja“ yra „Iliados“, kito garsaus
Homero epo,

00:02:20.179 --> 00:02:22.821
pasakojančio apie Trojos karą, tęsinys.

00:02:22.821 --> 00:02:27.158
Jei tarp abiejų epų yra viena jungiamoji
grandis, ji yra ši:

00:02:27.158 --> 00:02:32.059
šiukštu niekada neužsitrauk
dievų įniršio.

00:02:32.059 --> 00:02:36.908
Graikų Panteonas yra pavojingas dieviškos
galios ir žmogiškų ydų mišinys,

00:02:36.908 --> 00:02:40.838
kupinas neapsakomo dydžio
pavydo ir neapykantos.

00:02:40.838 --> 00:02:45.569
O dauguma bėdų, su kuriomis poemose
susiduria žmonės, yra sukeltos puikybės

00:02:45.569 --> 00:02:50.309
ar perdėto tikėjimo, jog jie esą
didingesni už dievus.

00:02:50.309 --> 00:02:52.797
Noras patenkinti dievus buvo toks stiprus,

00:02:52.797 --> 00:02:55.850
jog senovės graikai turėjo tradiciją
priimti visus nepažįstamus

00:02:55.850 --> 00:02:58.068
į savo namus kaip artimus,

00:02:58.068 --> 00:03:01.819
bijodami, jog nepažįstamieji
gali būti užsimaskavę dievai.

00:03:01.819 --> 00:03:05.200
Šis senovinis svetingumo kodeksas
buvo vadinamas „xenia“.

00:03:05.200 --> 00:03:10.320
Juo vadovaudamiesi, šeimininkai suteikdavo
savo svečiams saugumą, maistą ir jaukumą,

00:03:10.320 --> 00:03:14.730
o svečiai atsilygindavo mandagumu bei
dovanomis, jeigu jų turėjo.

00:03:14.730 --> 00:03:17.551
Xenia yra itin reikšminga „Odisėjoje“,

00:03:17.551 --> 00:03:21.531
kur Odisėjas savo klajonėse yra
amžinas svečias,

00:03:21.531 --> 00:03:26.320
o jo gudrioji žmona Penelopė nuolat
atlieka šeimininko vaidmenį.

00:03:27.270 --> 00:03:30.800
„Odisėja“ mini visus ilgus
Odisėjo klajonių metus,

00:03:30.800 --> 00:03:35.900
tačiau pati pasakojimo pradžia yra
„in medias res“, iškart prie reikalo.

00:03:35.900 --> 00:03:40.922
10 metų po Trojos karo, mes sutinkame
herojų įstrigusį saloje,

00:03:40.922 --> 00:03:46.341
vis dar toli nuo gimtosios Itakės ir
šeimos, kurios nematė jau 20 metų.

00:03:46.341 --> 00:03:51.511
Užrūstinęs jūrų dievą Poseidoną, kai
apakino šio kiklopą sūnų,

00:03:51.511 --> 00:03:56.271
Odisėjas pasmerktas savo kelionėje namo
patirti vieną nesėkmę po kitos.

00:03:56.271 --> 00:03:59.420
Kol gimtinėje kyla bėdos,
o dievai dvejoja dėl jo likimo,

00:03:59.420 --> 00:04:03.548
Odisėjas pradeda pasakoti apie
prabėgusius metus savo šeimininkams.

00:04:04.218 --> 00:04:07.031
Vienas iš nuostabiausių „Odisėjos“ bruožų

00:04:07.031 --> 00:04:10.551
yra atotrūkis tarp mūsų ribotų žinių
apie jos sukūrimo laikotarpį

00:04:10.551 --> 00:04:14.671
ir gausybės detalių, aprašytų
pačiame tekste.

00:04:14.671 --> 00:04:17.422
Istorikai, kalbininkai ir archeologai

00:04:17.422 --> 00:04:20.433
praleido šimtmečius ieškodami
Trojos griuvėsių

00:04:20.433 --> 00:04:24.172
bei atpažindami salas, kuriose
lankėsi Odisėjas.

00:04:24.172 --> 00:04:28.921
Šis 24 knygų storio epas, kaip ir pats
herojus, nukeliavo ilgą kelią

00:04:28.921 --> 00:04:31.511
per istorijos ir legendų tūkstantmečius,

00:04:31.511 --> 00:04:34.482
tam, kad mums šiandien papasakotų
šią nuostabią istoriją.