Lithuanian subtitles

← Vaizduotės neurologija – Andrey Vyshedskiy

Get Embed Code
28 Languages

Showing Revision 9 created 08/08/2017 by Sigita Šimkutė-Macanko.

  1. Pabandykite įsivaizduoti antį,
    kuri veda prancūzų kalbos pamoką,
  2. stalo teniso partiją orbitoje
    aplink juodąją skylę,
  3. ar delfiną, nosimi balansuojantį ananasą.
  4. Iš tiesų, tikriausiai nesate matę
    nei vieno iš šių dalykų.
  5. Tačiau akimirksniu galėjote juos
    įsivaizduoti.
  6. Kaip mūsų smegenys sukuria
    vaizdinį to, ko mes niekada nematėme?
  7. Galbūt neatrodo sudėtinga,
  8. bet tik todėl, kad esame
    prie to įpratę.
  9. Iš tiesų, tai – sudėtinga užduotis,
  10. reikalaujanti įgudusios koordinacijos
    mūsų smegenyse.
  11. Nes, kad sukurtų šiuos keistus vaizdinius,
  12. mūsų smegenys turi sujungti
    atskirus matytus vaizdus i vieną,
  13. kaip koliažą iš daugybės atskirų
    fotografijų dalių.
  14. Smegenys turi žongliruoti
    tūkstančius elektrinių signalų,
  15. taip, kad visi pasiektų paskirties
    vietą tiksliai tuo pačiu metu.
  16. Kuomet žiūrite į objektą,
  17. jūsų viršutinėje momentinėje smegenų
    skiltyje suaktyvėja tūkstančiai neuronų.
  18. Šie neuronai perduoda įvairiausią
    informaciją apie objektą,
  19. pavyzdžiui: spygliuotas, vaisius, ruda,
    žalia ir geltona.
  20. Neuronams sinchroniškai suaktyvėjus,
    jungtys tarp jų sustiprėja,
  21. ir jie susijungia į taip vadinamą
    neuronų ansamblį,
  22. šiuo atveju – reprezentuojantį ananasą.
  23. Neurologijoje, tai vadinama
    Hebbo taisykle –
  24. neuronai, kurie suaktyvėja kartu,
    susijungia.
  25. Jei vėliau mėginsite įsivaizduoti ananasą,
  26. neuronų ansamblis suaktyvės, sukurdamas
    vieną užbaigtą vaizdą jūsų mintyse.
  27. Delfiną reprezentuoja
    kitas neuronų ansamblis.
  28. Kiekvienas jūsų
    kada nors matytas objektas
  29. yra susijęs su skirtingu
    neuronų ansambliu,
  30. kurių kiekvienas susidarė
    neuronams kartu suaktyvėjus.
  31. Tačiau ši taisyklė nepaaiškina
    begalinio skaičiaus objektų,
  32. kuriuos galime įsivaizduoti, nors
    niekados nesame jų matę.
  33. Neuronų ansamblio, susijusio su delfinu,
    nosimi balansuojančiu ananasą, nėra.
  34. Tai kodėl vis tiek galime tai įsivaiduoti?
  35. Viena hipotezė, pavadinimu
    Mintinės sintezės teorija,
  36. teigia, kad svarbiausia – laiko tikslumas.
  37. Jei neuronų ansambliai, skirti
    delfinui ir ananasui,
  38. suaktyvėja tuo pačiu metu,
  39. mes galime suvokti du atskirus
    vaizdus, kaip vieną vaizdinį.
  40. Tačiau kažkas smegenyse privalo
    koordinuoti šį suaktyvėjimą.
  41. Tikėtina, kad tai –
    apatinė kaktinės skilties smegenų dalis,
  42. atsakinga už visas sudėtingas
    kognityvines funkcijas.
  43. Apatinės kaktinės skilties neuronai
    jungiasi su viršutine momentine skiltimi
  44. ilgomis neuronų ataugomis – aksonais.
  45. Pasak Mintinės Sintezės Teorijos,
    kaip lėlininkas, tampantis virveles,
  46. apatinės kaktinės skilties neuronai
    siunčia elektrinius signalus
  47. šiais aksonais,
  48. daugybei ansamblių viršutinėje
    momentinėje smegenų srityje.
  49. Taip suaktyvuodama juos unisonu.
  50. Jeigu neuronų ansambliai
    aktyvuojami tuo pačiu metu,
  51. mintyse patiriame vaizdinį taip,
    lyg iš tikrųjų būtume anksčiau jį matę.
  52. Ši sąmoninga ir tikslinga
  53. skirtingų neuronų ansamblių
    sinchronizacija
  54. vadinama mintine sinteze.
  55. Kad mintinė sintezė įvyktų,
  56. elektriniai signalai privalo pasiekti abu
    neuronų ansamblius vienu metu.
  57. Tačiau kai kurie neuronai
  58. yra kur kas toliau nuo apatinės
    kaktinės srities, nei kiti.
  59. Jei signalas išsiunčiamas iš
    abiejų aksonų tuo pat metu,
  60. jie pasieks tikslą skirtingu metu.
  61. Mes negalime pakeisti šių jungčių ilgio,
  62. tačiau mūsų smegenys,
    ypač vystydamosis vaikystėje,
  63. turi būdą pakeisti
    signalų laidumo greitį.
  64. Aksonus juosia riebalinė medžiaga –
    mielino dangalas.
  65. Tai – izoliatorius,
  66. kuris pagreitina elektroninius signalus,
    keliaujančius aksonu.
  67. Kai kurie aksonai turi net
    100-ą mielino dangalo sluoksnių.
  68. Kiti – vos kelis.
  69. Aksonai, turintys daugiau mielino,
  70. gali perduoti signalus 100-ą,
    ar daugiau kartų, greičiau,
  71. nei aksonai, turintys mažiau mielino.
  72. Kai kurie mokslininkai mano,
    kad būtent šie mielino dangalo skirtumai
  73. yra atsakingi už uniforminių
    signalų siuntimą smegenyse.
  74. O taip pat ir mūsų mintinės
    sintezės gebėjimus.
  75. Dauguma mielino dangalų
    susiformuoja vaikystėje,
  76. tad galbūt jau nuo mažumės
  77. mūsų lakios vaizduotės turi
    daug įtakos formuojant smegenis,
  78. kur kruopščiai mielinu
    dengtos jungtys
  79. visą gyvenimą kuria
    vaizdingas simfonijas.