WEBVTT

00:00:07.867 --> 00:00:11.598
Pabandykite įsivaizduoti antį,
kuri veda prancūzų kalbos pamoką,

00:00:11.598 --> 00:00:15.167
stalo teniso partiją orbitoje
aplink juodąją skylę,

00:00:15.167 --> 00:00:17.788
ar delfiną, nosimi balansuojantį ananasą.

00:00:17.788 --> 00:00:21.277
Iš tiesų, tikriausiai nesate matę
nei vieno iš šių dalykų.

00:00:21.277 --> 00:00:23.937
Tačiau akimirksniu galėjote juos
įsivaizduoti.

00:00:23.937 --> 00:00:27.618
Kaip mūsų smegenys sukuria
vaizdinį to, ko mes niekada nematėme?

00:00:27.618 --> 00:00:28.978
Galbūt neatrodo sudėtinga,

00:00:28.978 --> 00:00:31.948
bet tik todėl, kad esame
prie to įpratę.

00:00:31.948 --> 00:00:34.629
Iš tiesų, tai – sudėtinga užduotis,

00:00:34.629 --> 00:00:38.818
reikalaujanti įgudusios koordinacijos
mūsų smegenyse.

00:00:38.818 --> 00:00:41.758
Nes, kad sukurtų šiuos keistus vaizdinius,

00:00:41.758 --> 00:00:46.667
mūsų smegenys turi sujungti
atskirus matytus vaizdus i vieną,

00:00:46.667 --> 00:00:49.789
kaip koliažą iš daugybės atskirų
fotografijų dalių.

00:00:49.789 --> 00:00:53.329
Smegenys turi žongliruoti 
tūkstančius elektrinių signalų,

00:00:53.329 --> 00:00:58.059
taip, kad visi pasiektų paskirties
vietą tiksliai tuo pačiu metu.

00:00:58.059 --> 00:00:59.779
Kuomet žiūrite į objektą,

00:00:59.779 --> 00:01:03.658
jūsų viršutinėje momentinėje smegenų 
skiltyje suaktyvėja tūkstančiai neuronų.

00:01:03.658 --> 00:01:07.018
Šie neuronai perduoda įvairiausią
informaciją apie objektą,

00:01:07.018 --> 00:01:11.159
pavyzdžiui: spygliuotas, vaisius, ruda, 
žalia ir geltona.

00:01:11.159 --> 00:01:15.540
Neuronams sinchroniškai suaktyvėjus,
jungtys tarp jų sustiprėja,

00:01:15.540 --> 00:01:20.095
ir jie susijungia į taip vadinamą 
neuronų ansamblį,

00:01:20.095 --> 00:01:22.300
šiuo atveju – reprezentuojantį ananasą.

00:01:22.300 --> 00:01:25.329
Neurologijoje, tai vadinama
Hebbo taisykle –

00:01:25.329 --> 00:01:28.839
neuronai, kurie suaktyvėja kartu, 
susijungia.

00:01:28.839 --> 00:01:30.949
Jei vėliau mėginsite įsivaizduoti ananasą,

00:01:30.949 --> 00:01:35.850
neuronų ansamblis suaktyvės, sukurdamas
vieną užbaigtą vaizdą jūsų mintyse.

00:01:35.850 --> 00:01:39.029
Delfiną reprezentuoja
kitas neuronų ansamblis.

00:01:39.029 --> 00:01:41.050
Kiekvienas jūsų 
kada nors matytas objektas

00:01:41.050 --> 00:01:45.290
yra susijęs su skirtingu 
neuronų ansambliu,

00:01:45.290 --> 00:01:49.240
kurių kiekvienas susidarė 
neuronams kartu suaktyvėjus.

00:01:49.240 --> 00:01:52.510
Tačiau ši taisyklė nepaaiškina
begalinio skaičiaus objektų,

00:01:52.510 --> 00:01:57.240
kuriuos galime įsivaizduoti, nors
niekados nesame jų matę.

00:01:57.240 --> 00:02:02.480
Neuronų ansamblio, susijusio su delfinu,
nosimi balansuojančiu ananasą, nėra.

00:02:02.480 --> 00:02:04.922
Tai kodėl vis tiek galime tai įsivaiduoti?

00:02:04.922 --> 00:02:07.760
Viena hipotezė, pavadinimu
Mintinės sintezės teorija,

00:02:07.760 --> 00:02:11.130
teigia, kad svarbiausia – laiko tikslumas.

00:02:11.130 --> 00:02:13.941
Jei neuronų ansambliai, skirti 
delfinui ir ananasui,

00:02:13.941 --> 00:02:16.172
suaktyvėja tuo pačiu metu,

00:02:16.172 --> 00:02:20.761
mes galime suvokti du atskirus
vaizdus, kaip vieną vaizdinį.

00:02:20.761 --> 00:02:24.041
Tačiau kažkas smegenyse privalo
koordinuoti šį suaktyvėjimą.

00:02:24.041 --> 00:02:27.521
Tikėtina, kad tai –
apatinė kaktinės skilties smegenų dalis,

00:02:27.521 --> 00:02:31.301
atsakinga už visas sudėtingas
kognityvines funkcijas.

00:02:31.301 --> 00:02:35.172
Apatinės kaktinės skilties neuronai
jungiasi su viršutine momentine skiltimi

00:02:35.172 --> 00:02:40.040
ilgomis neuronų ataugomis – aksonais.

00:02:40.040 --> 00:02:44.339
Pasak Mintinės Sintezės Teorijos, 
kaip lėlininkas, tampantis virveles,

00:02:44.339 --> 00:02:47.869
apatinės kaktinės skilties neuronai
siunčia elektrinius signalus

00:02:47.869 --> 00:02:49.582
šiais aksonais,

00:02:49.582 --> 00:02:53.410
daugybei ansamblių viršutinėje 
momentinėje smegenų srityje.

00:02:53.410 --> 00:02:56.292
Taip suaktyvuodama juos unisonu.

00:02:56.292 --> 00:02:59.409
Jeigu neuronų ansambliai
aktyvuojami tuo pačiu metu,

00:02:59.409 --> 00:03:04.342
mintyse patiriame vaizdinį taip,
lyg iš tikrųjų būtume anksčiau jį matę.

00:03:04.342 --> 00:03:06.551
Ši sąmoninga ir tikslinga

00:03:06.551 --> 00:03:09.852
skirtingų neuronų ansamblių 
sinchronizacija

00:03:09.852 --> 00:03:12.052
vadinama mintine sinteze.

00:03:12.052 --> 00:03:13.813
Kad mintinė sintezė įvyktų,

00:03:13.813 --> 00:03:19.303
elektriniai signalai privalo pasiekti abu
neuronų ansamblius vienu metu.

00:03:19.303 --> 00:03:21.073
Tačiau kai kurie neuronai

00:03:21.073 --> 00:03:25.083
yra kur kas toliau nuo apatinės
kaktinės srities, nei kiti.

00:03:25.083 --> 00:03:28.453
Jei signalas išsiunčiamas iš 
abiejų aksonų tuo pat metu,

00:03:28.453 --> 00:03:31.163
jie pasieks tikslą skirtingu metu.

00:03:31.163 --> 00:03:33.583
Mes negalime pakeisti šių jungčių ilgio,

00:03:33.583 --> 00:03:37.044
tačiau mūsų smegenys,
ypač vystydamosis vaikystėje,

00:03:37.044 --> 00:03:40.884
turi būdą pakeisti
signalų laidumo greitį.

00:03:40.884 --> 00:03:45.534
Aksonus juosia riebalinė medžiaga – 
mielino dangalas.

00:03:45.534 --> 00:03:47.343
Tai – izoliatorius,

00:03:47.343 --> 00:03:51.554
kuris pagreitina elektroninius signalus,
keliaujančius aksonu.

00:03:51.554 --> 00:03:55.850
Kai kurie aksonai turi net
100-ą mielino dangalo sluoksnių.

00:03:55.850 --> 00:03:57.754
Kiti – vos kelis.

00:03:57.754 --> 00:04:00.055
Aksonai, turintys daugiau mielino,

00:04:00.055 --> 00:04:04.154
gali perduoti signalus 100-ą, 
ar daugiau kartų, greičiau,

00:04:04.154 --> 00:04:06.565
nei aksonai, turintys mažiau mielino.

00:04:06.565 --> 00:04:09.995
Kai kurie mokslininkai mano, 
kad būtent šie mielino dangalo skirtumai

00:04:09.995 --> 00:04:13.835
yra atsakingi už uniforminių 
signalų siuntimą smegenyse.

00:04:13.835 --> 00:04:16.925
O taip pat ir mūsų mintinės 
sintezės gebėjimus.

00:04:16.925 --> 00:04:20.255
Dauguma mielino dangalų
susiformuoja vaikystėje,

00:04:20.255 --> 00:04:21.814
tad galbūt jau nuo mažumės

00:04:21.814 --> 00:04:26.115
mūsų lakios vaizduotės turi 
daug įtakos formuojant smegenis,

00:04:26.115 --> 00:04:28.363
kur kruopščiai mielinu 
dengtos jungtys

00:04:28.363 --> 00:04:31.536
visą gyvenimą kuria 
vaizdingas simfonijas.