James B. Glattfelder: Kas valdo pasaulį?

James'as Glattfelder'is studijuoja sistemų sudėtingumą: kaip jungtinė sistema -- tarkime, paukščių spiečius -- yra daugiau nei tos sistemos dalys. Paaiškėjo, jog sudėtingumo teorija gali atskleisti daug informacijos apie tai, kaip veikia ekonomika. Glattfelder'is pasidalina novatorišku tyrimu iš kurio sužinome, kaip kontrolė sklinda globalioje ekonomikoje ir kaip didelė įtaka mažuose skaičiuose daro mus visus labai pažeidžiamus. (Nufilmuota TEDxZurich.)

„Atėjus krizei,

rimti dabartinės ekonomikos trūkumai

ir finansiniai modeliai iškart tapo akivaizdūs.“

„Taip pat tvirtai tikiu, kad

bloga, ar per primityvi ir per daug savimi pasitikinti ekonomika

padėjo susikurti krizei.“

Jūs visi tikriausiai girdėjote panašios kritikos

iš žmonių, kurie yra nusistatę prieš kapitalizmą.

Tačiau tai ne tas, ką noriu pasakyti.

Visa tai atsirado iš finansų centro.

Pirma citata yra iš Jean-Claude Trichet,

kai jis buvo Europos centrinio banko gubernatorius.

Antra citata yra iš vyriausiojo

Anglijos finansinių paslaugų institucijos vadovo.

Ar šie žmonės teigia,

kad mes nesuprantame ekonominės sistemos,

kuri valdo mūsų šiuolaikinę visuomenę?

Ir kuo toliau, juo blogiau.

„Mes išleidžiame milijardus dolerių,

bandydami suprasti visatos kilmės pradą,

kol vis dar nesuprantame kaip turi veikti

stabili visuomenė, veikianti ekonomika ar taika.“

Kas čia vyksta? Kaip tai įmanoma?

Ar mes tikrai suprantame daugiau apie tikrovės struktūrą

negu apie struktūrą,

kuri atsiranda iš žmogaus sąveikos su visuomenę?

Deja atsakymas yra taip.

Bet yra intriguojantis sprendimas, kuris gali atsirasti

iš mokslo, kuris šiuo metu yra vadinamas „sudėtingumo mokslas.“

Kad paaiškinti, ką tai reiškia ir kas tai yra,

prašau leisti trumpai sugrįžti į praeitį.

Taip jau atsitiko, kad atsitiktinai pasirinkau fizikos mokslą.

Tai buvo atsitiktinis susitikimas, kai buvau jaunas

ir nuo tada dažnai stebiuosi,

kaip fizikos mokslas sėkmingai

apibūdino tą realybę, kurioje pabundame kiekvieną dieną.

Trumpai tariant, jūs galite galvoti apie fiziką taip.

Taigi jūs paimate riekę realybės, kurią norite suprasti

ir išverčiate ją į matematiką.

Jūs sukoduojate ją į lygtis.

Tada, tai padarius ir ištestavus, galima daryti išvadas.

Mums iš tikrųjų pasisekė, nes tai veikia,

nes niekas iš tikro nežino, kodėl mūsų galvose mintys

yra susijusios su pagrindinės visatos veikimu.

Nepaisant sėkmės, fizika turi savo ribas.

Kaip Dirk'as Helbing'as pareiškė paskutinėje citatoje,

mes nevisiškai suprantame tą sudėtingumą,

kuris yra susijęs su mumis ir kuris mus supa.

Šis paradoksas mane ir sudomino kalbant apie sudėtingas sistemas.

Taigi tai yra sistemos, kurios yra sudarytos iš

daugelio kitų tarpusavyje sujungtų ir bendraujančių dalių:

paukščių ar žuvų spiečių, skruzdėlių kolonijų,

ekosistemų, smegenų, finansų rinkų.

Tai yra tik keli pavyzdžiai.

Įdomu tai, kad sudėtingas sistemas yra labai sunku

užrašyti matematiškomis lygtimis,

taigi įprastas fizikos požiūris iš esmės čia neveikia.

Tad ką mes žinome apie sudėtingas sistemas?

Na, pasirodo, kad sudėtingas elgesys

iš išorės iš tikro yra rezultatas

kelių, paprastų sąveikos taisyklių.

Tai reiškia, kad galite pamiršti lygtis

ir tiesiog bandykite suprasti pačią sistemą,

žiūrėdami į sąveiką,

iš tikrųjų pamirškite lygtis

ir paprasčiausiai ieškokite sąveikos.

Ir bus vis geriau, nes dauguma sudėtingų sistemų

turi šią nepaprastą savybę, kuri vadinasi atsiradimas.

Taigi tai reiškia, kad sistema kaip visuma

staiga pradeda rodyti savo elgseną,

kuri negali būti suprasta ir nuspėjama

vien tik atsižvelgiant į sistemos detales.

Taigi tiksliai apibrėžus, visuma - yra daugiau negu jos dalių suma.

Ir visa tai reiškia, kad negalime pamiršti

atskirų sistemos dalių ir kokios sudėtingos jos yra.

Taigi ar tai ląstelė, ar termitas, ar paukštis,

jums tiesiog reikia sutelkti dėmesį į sąveikos taisykles.

Tinklai yra idealūs

sudėtingų sistemų atstovai

Tinklo mazgai

yra sistemos komponentai

ir ryšys yra suteikiamas sąveikų pagalba.

Taigi, kas yra lygtys fizikai,

taip sudėtingi tinklai yra sudėtingų sistemų mokslui.

Šis požiūris yra sėkmingai pritaikytas

daugeliui sudėtingų sistemų: fizikoje, biologijoje,

kompiuterių moksle, socialiniuose moksluose,

bet kaip su ekonomika?

Kur yra ekonomikos tinklai?

Tai yra stebinantis ir ryškus atotrūkis literatūroje.

Tyrimas, kurį paskelbėme pernai pavadinimu

„The Network of Global Corporate Control“

buvo pirma išsami analizė apie ekonomikos tinklus.

Šis tyrimas paplito kaip virusas po internetą

ir tai pritraukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesį.

Tai gana nepaprasta, nes, vėlgi,

kodėl niekas į tai nepažvelgė ankščiau?

Panašūs duomenys jau kurį laiką buvo visiem žinomi.

Į ką mes išsamiai pažvelgėme, tai buvo nuosavybės tinklai.

Taigi čia mazgai yra kompanijos, žmonės, vyriausybės,

fondai ir t.t.

O ryšius atstoja akcininkų ryšiai,

taigi akcininkas A turi x procentų akcijų kompanijoje B.

Tai pat mes nustatėme kompanijų vertę

pagal jų aktyvias pajamas.

Taigi nuosavybės tinklai parodo struktūras, susijusias su

akcininkų ryšiais.

Šiame mažame pavyzdyje, jūs galite matyti

kelias finansines institucijas,

su daugybe pažymėtų sąsajų.

Turbūt galvojate, kad niekas netyrinėjo to

kadangi nuosavybės tinklai yra

labai, labai nuobodus.

Nuosavybė yra susijusi su kontrole,

tai aš paaiškinsiu vėliau,

tiriant nuosavybės tinklus

galima rasti atsakymus į klausimus tokius, kaip

kas yra pagrindiniai žaidėjai?

Kaip jie organizuoti? Ar jie atskiri, prie nieko neprisijungę?

Ar jie sąveikauja tarpusavyje?

Ir koks yra rinkos valdymo pasiskirstymas?

Kitaip tariant, kas valdo pasaulį?

Aš manau, kad tai įdomus klausimas.

Ir taip galime prieiti prie sisteminės rizikos išvados.

Tai veikia kaip matas, kuris rodo, kiek sistema yra pažeidžiama.

Aukštas tarpusavio susijungimas

gali kenkti stabilumui,

nes tada sunkumai gali plisti pačioje sistemoje

kaip epidemija.

Mokslininkai kartais kritikuoja ekonomistus,

kurie tiki, kad idėjos ir sąvokos

yra svarbesnės negu empirinė informacija,

nes mokslo pagrindas byloja:

Spręskime pagal turimus duomenis. Gerai. Taip ir padarykime.

Taigi mes pradėjome nuo turimos informacijos duomenų bazėje, turinčios

13 milijonų nuosavybės santykių nuo 2007 metų.

Tai labai daug duomenų, kadangi mes norėjome sužinoti,

kas valdo pasaulį,

nusprendėme susitelkti į tarptautines organizacijas,

trumpai tariant TNCs. (Transnational Corporations)

Tai kompanijos, veikiančios daugiau nei vienoje šalyje,

ir mes radome 43,000.

Toliau mes sukūrėme tinklą aplink šias kompanijas,

taigi mes paėmėme visus TNCs akcininkus

ir akcininkų akcininkus ir t.t.,

iki pat viršaus ir iki pat apačios,

ir galų gale sudarėme tinklą iš 600 000 mazgų

su 1 milijonu ryšių.

Štai TNC tinklas, kurį mes analizavome.

Ir paaiškėjo, kad struktūra yra tokia.

Taigi mes turime pakraščius ir centrą,

kuris sudaro apie 75 procentus visų žaidėjų,

ir centre yra tokia maža, tačiau vyraujanti šerdis,

kuri yra sukurta iš daugybės susijungusių kompanijų.

Kad geriau tai įsivaizduotumėte,

pagalvokite apie didmiestį.

Jus turite priemiestį, kaip kraštus,

centrą lyg finansinį rajoną,

o šerdis bus kažkas panašaus, kaip

aukščiausias pastatas centre.

Mes čia matome organizavimo požymius.

36 procentai TNCs yra tik šerdyje,

bet jie sudaro 95 procentus visų aktyvių pajamų,

visų TNCs.

Gerai, taigi mes išanalizavome struktūrą,

tad kaip tai susiję su kontrole?

Na, nuosavybės turėjimas suteikia balsavimo teisę akcininkams.

Tai yra paprasta kontrolės sąvoka.

Plius dar yra įvairių modelių, kurie jums leidžia apskaičiuoti,

kiek valdžios gali turėti tiek ir tiek nuosavybės turintis individas.

Jei turite daugiau kaip 50 procentų kompanijos akcijų,

gaunate valdžią,

bet paprastai tai priklauso nuo santykinio akcijų platinimo.

O tinklai yra labai svarbūs.

Prieš 10 metų, ponas Tronchetti'is Provera

valdė mažą kompaniją,

kuri turėjo nuosavybės ir valdžios didesnėje kompanijoje.

Na suprantate.

Viskas baigėsi taip, kad jis įgijo Telecom Italia kontrolę

ir galėjo investuodamas uždirbti 26 kartus daugiau.

Taigi tai reiškia, kad su kiekvienu investuotu euru,

jis automatiškai pakeldavo 26 eurais rinkos vertę,

dėka santykių su savininkais.

Ką mes iš tikrųjų apskaičiavome mūsų tyrime,

buvo TNCs' kontrolės vertė.

Tai mums leido nustatyti įtakos laipsnį

kiekvienam akcininkui.

Tai yra labai panašu į

Max'o Weber'io socialinio veiksmo teoriją,

kuri teigia, jog yra tikimybė priimti sprendimą,

nepaisant kitų prieštaravimui.

Jei norite apskaičiuoti srautą nuosavybės tinkle,

štai ką jums reikia padaryti.

Tiesą sakant, tai nėra sunku suprasti.

Leiskite jums tai paaiškinti, duodant šį pavyzdį.

Taigi pagalvokite apie vandenį bėgantį vamzdžiais.

Tie vamzdžiai yra skirtingo pločio.

Taigi panašiai ir kontrolė teka nuosavybės tinklais,

ir taip kaupiasi mazgai.

Taigi, ką mes sužinome apskaičiavę visą tinklų valdžią?

Na, pasirodo, kad 737 aukščiausi akcininkai

gali bendrai kontroliuoti

80 procentų visų TNCs' vertės.

Dabar prisiminkime, pradėjome su 600,000 mazgų,

taigi šie 737 aukščiausi žaidėjai

sudaro šiek tiek daugiau nei 0.1 procento.

Dauguma jų yra finansinės institucijos Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Ir kuo toliau, juo įdomiau.

Yra 146 aukščiausi žaidėjai šerdyje,

jie kartu gali bendrai kontroliuoti

40 procentų visų TNCs' vertės.

Ką turėtumėte iš viso to prisiminti?

Na, aukšto lygio kontrolę, kurią matėte

yra aukščiausio lygio bet kokiam standartui.

Aukštas tarpusavio susijungimas

su geriausiais žaidėjais šerdyje

gali kelti didelę riziką mūsų sistemai pausaulinėje ekonomikoje,

mes galime lengvai atkurti TNC tinklą

su keliomis paprastomis taisyklėmis.

Tai reiškia, kad jos struktūra tikriausiai yra

savarankiškos organizacijos rezultatas.

Tai besiformuojantis turtas, kuris priklauso

nuo sąveikos taisyklių sistemoje,

taigi tai tikriausiai nėra „iš viršaus į apačią“ rezultatas,

kaip pasaulinis sąmokslas.

Mūsų tyrimas yra „mėnulio paviršiaus įspūdis.

Tai ne gatvės žamėlapis.“

Taigi jūs turėtumėte mūsų tikslius skaičius priimti

su grūdeliu druskos,

tačiau tai „davė mums erzinantį įspūdį apie

naują ir drąsų finansų pasaulį.“

Mes tikimės, kad atidarėme duris kitiems tyrimams šia kryptimi,

taigi likusi nežinoma teritorija bus išdėstyta ateityje.

Ir tai po truputėlį prasideda.

Mes matome atsiradimą ilgalaikių

ir gerai finansuojamų programų, kurios siekia suprasti

mūsų sudėtingą pasaulinį tinklą.

Bet ši kelionė tik prasidėjo,

taigi mes turime luktelėti prieš pamatant pirmus rezultatus.

Tačiau, mano nuomone, vis dar yra didelė problema.

Idėjos, susijusios su finansais, ekonomika, politika ir

visuomene, yra dažnai užterštos

žmonių asmeninių ideologijų.

Labai tikiuosi, kad ši paini perspektyva

leis mums rasti bendrą kalbą.

Būtų puiku, jei ji turėtų galią

padėti užbaigti aklavietėje sukurtas klaidinančias idėjas,

kurios, pasirodo, paralyžiuoja mūsų globalizuotą pasaulį.

Realybė yra sudėtinga, mums reikia pamiršti dogmą.

Bet tai tik mano asmeninė ideologija.

Ačiū.

(Plojimai)