Charlie Todd: Absurdo potyris pasidalintas su kitais

Charlie Todd kelia įmantrias, juokingas ir netikėtas scenas viešosiose vietose: septyniasdešimt sinchronizuotų šokėjų parduotuvių vitrinose, vaiduoklių medžiotojai bėgantys per New York'o viešąją biblioteką ir metinis Važiavimas Metro Be Kelnių. TEDxBloomington jis parodo kaip jo grupė, pavadinimu Improv Everywhere (improvizuok visur), panaudoja panašias situacijas tam, kad sujungtų žmones.

Aš pradėjau Improv Everywhere maždaug prieš 10 metų

kai persikėliau į New York'ą norėdamas užsiimti vaidyba ir komedija.

Buvau naujas mieste, dėl to neturėjau galimybės pakliūti ant scenos,

todėl nusprendžiau pats sau susikurti sceną viešosiose vietose.

Taigi, pirmasis projektas kurį apžvelgsime

yra pirmasis Važiavimas Metro be Kelnių.

Filmuota 2002 metų Sausį.

Ir štai šita moteris yra šio video žvaigždė.

Ji nežino, kad yra filmuojama.

Filmuojame paslėpta kamera.

Traukinyje numeris 6 New York'e.

Pirmoji šios linijos stotelė.

Įlipa du Danai,

kurie atsisėda prie paslėptos kameros.

O štai ir aš su rudu paltu.

Lauke apie 30 laipsnių (Farenheito).

Dėviu kepurę. Dėviu šaliką.

Ir štai šiuo momentu moteris mane pastebi.

(Studija juokiasi)

Dabar pasimato, kad aš nedėviu kelnių.

(Studija juokiasi)

Taigi šiuo momentu -

šiuo momentu ji mane jau pastebėjusi,

bet New York'e metro važinėja daugybė keistuolių.

Ir vienas toks žmogus nėra labai neįprasta.

Taigi ji tęsia knygos skaitymą, kuri, beje, pavadinimu "Išprievartavimas".

(Studija juokiasi)

Taigi jinai jau pastebėjusi neįprastą dalyką,

tačiau tęsia sau įprastą gyvenimą.

Šiuo momentu, mano šeši draugai

jau laukia kitose šešiose iš eilės einančiose stotelėse ir jie visi be kelnių.

Jie įlips vienas po kito.

Mes apsimesime, kad nepažįstame vienas kito.

Apsimesime, kad visi padarėme tokią pačią nevykusią klaidą,

ir pamiršome kelnes šią šaltą Sausio dieną.

(Studija juokiasi)

Taigi šiuo momentu,

ji nusprendžia pasidėti savo knygą apie išprievartavimą.

(Studija juokiasi)

Ir nusprendžia būti truputį atsargesnė ir labiau reaguoti į aplinką.

Šiuo momentu, du Danai, į kairę nuo kameros,

lūžta iš juoko.

Jie mano, kad tai juokingiausia situacija, kokioj jiems yra tekę būti.

Pastebėkite, štai čia ji pažvelgia į juos.

(Studija juokiasi)

Čia mano mėgtamiausia vieta šiame video,

nes, kol šis nutikimas netapo bendru išgyvenimu,

tai buvo turbūt ganėtinai baugi situacija,

arba bent jau neįprasta, nekasdienė.

Ir kai situacija tapo bendru išgyvenimu,

pasidarė linksma ir iš kurios galima pasijuokti.

Šiuo metu traukinys stoja

trečioje 6 linijos stotelėje.

(Studija juokiasi)

Taigi video neparodysiu visko.

Tai tęsiasi dar keturias stoteles.

Sumoj 7 žmonės įlipa, kurie "nepažįsta" vienas kito ir visi be kelnių.

Aštuntoje stotelėje įlipo panelė su dideliu kelioniniu krepšiu

ir paskelbė, kad parduoda kelnes uz vieną dolerį -

kaip kad žmonės parduoda baterijas ar saldainius traukiniuose.

Visi nusipirkome kelnes ir užsidėjome

ir pasakėme: "Dėkoju. Kaip tik to ir trūko šiandien",

o paskui visi išlipome nesakydami kas ir kaip

ir pasukome skirtingais keliais.

(Plojimai)

Dėkui.

Čia vienas kadras iš video.

Man taip patiko šios panelės reakcija

kad vėliau, kai žiūrėjau šį video,

buvau įkvėptas daryti tai, ką darau dabar.

Ir iš tikro, vienas iš Improv Everywhere tikslų

yra sukelti sceną viešoje vietoje,

nes tai yra teigiamas potyris kitiems žmonėms.

Tai yra išdaiga, tačiau tokia išdaiga, kurią žmonės gali perpasakot kitiems.

Jos reakcija įkvėpė mane

antrąjam metiniam Važiavimas Metro be Kelnių.

Mes tai tęsiam kiekvienais metais.

Sausį, atlikome 10ą metinį Važiavimą Metro be Kelnių

kuriame labai įvairi 3500 žmonių grupė

važiavo traukiniu New York'e tik su apatiniais -

beveik visomis miesto traukinių linijomis.

O taip pat ir kituose 50 miestų aplink pasaulį,

žmonės dalyvavo.

(Studija juokiasi)

Kai aš užsirašiau į improvizacijos klases Upright Citizens Brigade teatre

ir pradėjau sutikti kitus kūrybingus žmones ir atlikėjus, ir komediantus,

pradėjau kaupti kontaktinius duomenis

žmonių, kuriem būtų įdomu tokio tipo projektai.

Kad aš galėčiau padaryti daugiau didesnių projektų.

Taigi, vieną dieną ėjau pro Union Square,

ir pamačiau tokį pastatą,

kuris ką tik buvo pastatytas 2005 metais.

Pamačiau moterį viename lange, - ji šoko.

Buvo labai keista,

nes lauke buvo tamsu, o ji buvo apšviesta dienos šviesos lempų iš nugaros,

ir ji atrodė kaip ant scenos,

aš nelabai supratau, kodėl ji tai daro.

Po maždaug 15 sekundžių, jos draugė pasirodė -

ji slėpėsi už sienos -

tada abi pradėjo juoktis, apsikabino ir nubėgo.

Taigi atrodė, kad galbūt ji pralošė lažybas ir turėjo piimti iššūkį.

Mane tai įkvėpė.

Pažiūrėjau į pastato fasadą - iš viso 70 langų -

ir sugalvojau, ką turiu padaryti.

(Studija juokiasi)

Šis projektas vadinasi Dažniau Pažvelk Aukštyn. Iš viso 70 aktorių, visi apsirengę juodai.

Negavom leidimų tam, - buvo visiškai neautorizuota.

Nepranešėm parduotuvėm, kad atvykstam.

Aš stovėjau parke ir rodžiau signalus.

Pirmasis signalas buvo visiems pakelti keturių pėdų dydžio raides

iš kurių susidėjo žodis "Look Up More" (Dažniau Pažvelk Aukštyn),

šio projekto pavadinimas.

Antrasis signalas buvo visiems kartu pradėti kareiviškus šuoliukus.

Štai čia.

(Studija juokiasi)

Toliau buvo šokiai. Pirmiau visi šoko.

Paskui po vieną šoko,

o likę rodė į tą, kuris šoka.

(Studija juokiasi)

Tada daviau kitą signalą,

kuris nurodė kitą solo šokėją truputį žemiau parduotuvėje Forever 21,

ir jis pradėjo šokti.

Tada dar kai ką nuveikėme,

kai kurie žmonės šokinėjo aukštyn žemyn,

kai kurie griūdavo ant žemės.

O aš tik stovėjau anonimiškai su sportiniu džemperiu,

tai uždėdamas, tai nuimdamas ranką nuo šiukšlių dėžės

kaip indikacija, ką toliau daryti.

Kadangi visa tai vyko Union Square parke, netoli metro stoties,

susirinko šimtai žmonių jau pabaigoje,

kurie sustojo ir pažvelgė aukštyn

ir žiūrėjo į tai, ką mes darėme.

Štai geresnė fotografija kaip tai atrodė.

Taigi šitas renginys

buvo įkvėptas momento,

kuriame atsitiktinai atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje.

Kitas projektas, kurį norėčiau parodyti

buvo atsiųstas nepažįstamo žmogaus elektroniniu paštu.

Mokinys iš vidurinės mokyklos Teksase man parašė 2006 metais

parašė: "Pamėginkit surinkti kaip galima daugiau žmonių

kurie užsidėtų mėlynus polo marškinėlius ir haki spalvos kelnes

ir tegul eina i Best Buy ir paprasčiausiai stoviniuoja."

(studija juokiasi)

(plojimai)

Taigi atrašiau tam moksleiviui iš karto,

parašiau: "Taip, esi visiškai teisus.

Pamėginsiu tai padaryti šį savaitgalį. Ačiū."

Štai tas video.

Viskas vyko 2005,

Čia Best Buy parduotuvė New York'e.

Susirinko dalyvauti apie 80 žmonių,

kurie įėjo į parduotuvę vienas po kito.

Buvo ir 8 metų mergaitė, ir 10 metų mergaitė.

Taip pat atėjo ir 65 metų vyras

dalyvauti šiame projekte.

Taigi labai įvairūs žmonės.

Aš jiems buvau pasakęs: "Nedirbkite nieko, kai jau būsite parduotuvėje.

Bet taip pat nieko nepirkite.

Šiaip stoviniuokite ir nežiūrėkite į prekes."

Čia šiaip darbuotojai

jie turi geltonus logotipus ant marškinėlių.

Visi kiti, kurie neturi - yra aktoriai.

(studija juokiasi)

Žemesnio rango darbuotojai manė, kad tai labai linksma.

Kai kurie net nuėjo pasiimti kameras iš poilsio kambario

ir darėsi nuotraukas su mumis.

Juokavo, kad turėtume nueiti į parduotuvės sandėlį

ir atitįsti keletą sunkių televizorių klientams.

Bet vadybininkams ir apsaugos darbuotojams

tai nelabai patiko.

Juos galite matyti čia.

Jie dėvėjo geltonus ir juodus marškinėlius.

Mums ten išbuvus apie 10 minučių

vadybininkai nusprendė skambinti 911.

(studija juokiasi)

Taigi jie pradėjo lakstyti aplinkui

ir sakyti, kad policija atvažiuoja, atsargiai, policija atvažiuoja.

Štai čia matome policininkus.

Štai čia policininkas, tas su juoda apranga, jis filmuojamas paslėpta kamera.

Galų gale policija pranešė Best Buy vadybininkams,

kad, iš tikro, nėra nelegalu

dėvėti mėlynus polo marškinėlius ir haki spalvos kelnes

(studija juokias)

(plojimai)

Dėkoju.

(plojimai)

Taigi išbuvome apie 20 minučių ir galėjome išeiti.

Vienas dalykas, ką vadybininkai stengėsi padaryti

buvo surasti mūsų kameras.

Jie pagavo keletą mūsų žmonių, kurie turėjo paslėptas kameras kelioniniuose krepšiuose.

Bet jie nepagavo vieno filmuotojo,

to kuris įėjo tik su tuščia juostele

ir nuėjo į Best Buy kamerų skyrių

ir įsidėjo savo tuščią juostelę į vieną jų kamerų

ir apsimetė, kad apsipirkinėja.

Man patinka ta idėja, kad naudojome jų technologiją prieš juos pačius.

(studija juokiasi)

Aš manau, kad geriausi tie projektai, kurie susieti su ta vieta, kur vyksta

ir kurie vyksta ten dėl tam tikros priežasties.

Vieną rytą važiavau metro.

Turėjau perlipti 53 gatvės stotyje

kur yra tokie du didžiuliai judantys laiptai (eskalatoriai).

Rytais ši vieta labai niūri, nes pergrūsta žmonių.

Taigi aš nusprenžiau kai ką ten surengti,

kad būtų kaip galima linksmiau, kad ir tik vieną rytą.

Tai vyko 2009 žiemą -

8:30 ryte

tai ryto piko valanda.

Lauke labai šalta.

Žmonės atvažiuoja iš Queens,

ir perlipa iš E traukinio į 6 traukinį.

Ir jie juda į viršų šiais laiptais

ir eina į darbus.

(studija juokiasi)

(studija juokiasi)

(plojimai)

Dėkoju.

Štai fotografija geriau pavaizduojanti situaciją.

Jis suplojo delnais 2000 kartų tą dieną,

Plovėsi rankas prieš ir po

ir nesusirgo.

Tai irgi buvo organizuota be leidimo,

bet atrodė, kad niekam tai nebuvo svarbu.

Žinote, ką visą laiką sakau,

vienas dažniausiai pasitaikančių neigiamų atsiliepimų apie Improv Everywhere,

kuriuos žmonės rašo YouTube puslapyje

yra: "Šie žmonės turi per daug laisvo laiko".

Ir žinote, ne visiems patiks, tai ką darai,

aš jau spėjau užsiauginti storą odą vien dėl tokių internetinių komentarų,

tačiau tas būtent komentaras man niekada nedavė ramybės,

nes mes tikrai neturime per daug laisvo laiko.

Improv Everywhere projektų dalyviai

turi tiek pat laisvo laiko kaip ir kiti New York gyventojai,

jie tik kartais pasirenka

praleisti tą laiką neįprastai.

Žinote, kiekvieną Šeštadieni ir Sekmadienį,

šimtai tūkstančių žmonių

susirenka į futbolo stadionus žiūrėti rungtynių.

Ir niekada negirdėjau žmonių skundžiantis,

kad tie žmonės tribūnose turi per daug laisvo laiko

Ir aišku jie neturi.

Tai vienas nuostabiausių užsiėmimų savaitgalio popietę,

futbolo žiūrėjimas stadione.

Bet man atrodo, kad taip pat geras užsiėmimas

yra praleisti popietę šaltyje su 200 žmonių

Grand Central terminale

arba apsirengus vaiduoklių medžiotoju

perbėgti per New York viešąją biblioteką.

(studija juokiasi)

Arba klausantis to paties muzikos kūrinio kaip ir kiti 3000 žmonių

tyliai šokti parke,

arba pradėti iš niekur nieko dainuoti maisto prekių parduotuvėje

tampant dalimi spontaniško miuziklo,

Arba dalykiškai apsirengus nerti į vandenyną prie Coney salos.

Žinote, kai buvome vaikai, mus mokė žaisti.

Mums niekas nepaaiškino, kodėl mes turime žaisti.

Nes paprasčiausiai taip priimta, kad žaisti yra gerai.

Ir tai yra Improv Everywhere tikslas.

Kartais nebūna priežasties, bet kartais ir nereikia.

Mes neieškom priežasties.

Jei atrodo, kad bus linksma

ir atrodo, kad tai bus gera ir linksma idėja

ir jei atrodo, kad žiūrovams tai irgi patiks,

to mums gana.

Ir man atrodo, kad mums, suaugusiems, reikia suprasti

kad nėra tokio dalyko kaip kad geras ar blogas būdas žaisti

Dėkoju.

(plojimai)