Sue Austin: Gilusis nardymas... neįgaliojo vežimėlyje

Kai Sue Austin prieš 16 metų gavo "galios" vežimėlį, ji pajautė neapsakomą laisvę -- nepaisant to, kiti žmonės matė ją kaip kažką praradusią. Savo meno kūriniais ji siekia perteikti stebuklo dvasią, kurioje ji būna važinėdama po pasaulį. Rodomi neįtikėtini vaizdai, kaip vežimėlis leidžia jai tyrinėti vandenyno dugną, sklęsti pro žuvų grupes, suktis laisvai 360 laipsnių. (Nufilmuota TEDxWomen metu.)

Džiaugiuosi, būdama čia ir

galėdama papasakoti apie savo kelionę,

papasakoti apie neįgaliojo vežimėlį

ir apie laisvę, kurią jis man suteikė.

Vežimėlyje atsidūriau prieš 16-a metų,

kuomet užsitęsusi liga

pakeitė tai, kaip aš galiu pasiekti pasaulį.

Atsidūrusi vežimėlyje,

susidūriau su nežmoniškai didele nauja laisve.

Mačiau, kaip mano gyvenimas slysta iš po kojų ir tampa apribotu.

Tarsi turėtumei naują nežmoniškai didelį žaislą.

Galėjau sukiotis aplink ir vėl jausti vėją, pučiantį man į veidą.

Vien būti gatvėje buvo neįprasta.

Bet net jei aš ir turėjau šį naujai atrastą džiaugsmą ir laisvę,

žmonių reakcija į mane visiškai pasikeitė.

Tarsi jie negalėjo manęs daugiau matyti,

tarsi koks nematomumo apsiaustas nusileido ant manęs.

Atrodė, kad jie mane mato per savo matymą ir turimas nuostatas,

kaip turėčiau jaustis sėdėdama vežimėlyje.

Kuomet aš paklausiau žmonių, kokios jų asociacijos susijusios su vežimėliu,

jie minėjo tokius žodžius, kaip "ribotumas", "baimė",

"gailestis" ir "suvaržymas".

Aš suvokiau, kad aš perėmiau šiuos atsakymus

ir tai iš esmės pakeitė, kuo esu.

Dalis manęs atsiribojo nuo pačios savęs.

Matydavau save ne iš savo perspektyvos,

bet nuolatos ir aiškiai

remdamasi kitų žmonių nuomonėmis apie mane.

To pasekoje aš supratau, kad privalau kurti savo istorijas

apie šią patirtį

ir kartu naujas istorijas. Tokiu būdu siekdama susigrąžinti savo tapatybę.

{"Surandant laisvę: 'Kurdami savo pačių istorijas mes mokomės priimti gyvenimą taip pat rimtai kaip "tikras" istorijas', - Davis 2009, TEDxWomen"}

Aš pradėjau daryti tai,

kuo siekiau kažką pasakyti,

kas buvo kupina džiaugsmo ir laisvės, kurią jaučiau naudodama vežimėlį,

šį galios vežimėlį - siekdama įveikti pasaulį.

Aš dirbau tam, kad pakeisčiau šias perimtas kitų žmonių nuostatas,

kad pakeisčiau išankstinius nusistatymus, kurie taip suformavo

mano tapatybę, kuomet aš pradėjau naudoti vežimėlį

ir kūriau netikėtus vaizdus.

Vežimėlis tapo objektu, kurį buvo galima dažyti ar su kuriuo buvo galima žaisti.

Kuomet aš tikrąja to žodžio prasme pradėjau palikinėti

savo džiaugsmo ir laisvės pėdsakus,

buvo įdomu stebėti

susidomėjusias ir nustebusias žmonių reakcijas.

Tai man suteikė galimybę atverti naujas perspektyvas

ir pakeisti nusistovėjusias nuostatas.

Visa tai parodė, kad meninė veikla

gali pakeisti žmogaus tapatybę

ir kuomet persvarstai nusistovėjusią praktiką, tai gali pakeisti išankstines nuostatas.

Kai 2005-aisiais metais pradėjau nardyti,

supratau, kad nardymo įranga išplečia tavo veiklos ribas

lygiai taip pat kaip vežimėlis,

bet asociacijos susijusios su nardymo įranga

yra azartas ir nuotykis,

absoliučiai skirtingai nuo žmonių atsiliepimų apie vežimėlį.

Taigi pagalvojau: "Aš klausiu savęs, kas atsitiks,

jeigu juos abu sujungsiu?". (Juokas) (Plojimai)

Pagamintas povandeninis vežimėlis

suteikė man galimybę nukeliauti į pačią nuostabiausią kelionę

per paskutinius septynerius metus.

Taigi norėdama parodyti Jums kaip tai atrodo,

dalinuosi vienu iš rezultatų,

kaip buvo kuriamas šis pasirodymas,

ir noriu parodyti Jums į kokią nuostabią kelionę jis mane nuvedė.

(Muzika)

(Plojimai)

Tai yra pati nuostabiausia patirtis,

aukščiau visų kitų dalykų, kuriuos patyriau gyvenime.

Aš tikrąja to žodžio prasme turiu laisvę judėti

360 laipsnių kampu erdvėje

ir patiriu begalinį džiaugsmą ir laisvę.

O labiausiai neįtikėtinas dalykas

yra tas, kad atrodo, kad ir kiti žmonės taip pat tai mato ir jaučia.

Jų akys tikrąja to žodžio prasme užsidega,

jie sako: "Aš noriu tokio pačio"

arba "Jeigu tu gali tai padaryti, tai aš galiu padaryti bet ką".

Ir aš galvoju, kad taip yra todėl, kad tą minutę

kai jie pamato objektą,

kuriam neturi konkretaus įvardinimo

ir tai peržengia visas ribas,

kurias jie sieja su vežimėliu,

jie turi pradėti galvoti absoliučiai kitaip.

Galvoju, kad būtent tas absoliučiai naujos ir kitokios minties momentas

tikriausiai ir sukuria laisvę,

kuri perteikiama kitų žmonių gyvenimams.

Man tai reiškia, kad jie mato

kokia yra kitokio mąstymo vertė

bei mato džiaugsmą, kurį gauni,

kada vietoje to susitelkimo į praradimą ar apribojimus

mes matome ir atrandame galią ir džiaugsmą

ir pradedame matyti pasaulį iš jaudinančių naujų perspektyvų.

Man vežimėlis tampa

pokyčio priemone.

Iš tikrųjų dabar povandeninį vežimėlį aš vadinu "Vartais",

todėl, kad tai iš esmės pastūmėjo mane

link naujo gyvenimo,

atvėrė naujas dimensijas ir naują sąmoningumo lygmenį.

Kitas dalykas yra tas,

kad vien todėl, kad niekas nematė ar negirdėjo

apie povandeninį vežimėlį prieš tai

ir šio pasirodymo kūrimas yra naujų

būdų matyti, būti ir žinoti kūrimas,

dabar Jus įsivaizduojate apie ką tai.

Jūs visi taip pat esate šio meno kūrinio dalis.

(Plojimai)