YouTube

Got a YouTube account?

New: enable viewer-created translations and captions on your YouTube channel!

Lithuanian subtitles

← Vienintelės istorijos pavojus

Get Embed Code
56 Languages

Showing Revision 22 created 10/09/2018 by Andrius Družinis-Vitkus.

  1. Aš – pasakotoja

  2. ir norėčiau jums papasakoti
    keletą asmeninių istorijų
  3. apie tai, ką vadinu
    „vienintelės istorijos pavojumi“.
  4. Aš užaugau universiteto miestelyje
    rytų Nigerijoje.
  5. Mano mama sako,
    kad skaityti pradėjau būdama dvejų metų,
  6. nors manau, kad veikiau buvau ketverių.
  7. Taigi, skaityti pradėjau anksti
  8. ir skaičiau britų ir amerikiečių
    knygas vaikams.
  9. Rašyti taip pat pradėjau anksti.

  10. Kai būdama septynerių metų pradėjau rašyti
  11. kreidelėmis iliustruotas istorijas,
  12. kurias mano vargšė mama
    buvo įpareigota skaityti,
  13. aš rašiau tokias pačias istorijas,
    kokias skaičiau:
  14. Visi mano veikėjai
    buvo baltos odos ir mėlynakiai,
  15. jie žaidė sniege,
  16. valgė obuolius,
  17. (Juokas)

  18. ir dažnai kalbėjo apie orą,

  19. kaip buvo nuostabu,
    kad pasirodė saulė.
  20. (Juokas)

  21. Rašiau tai, nors ir gyvenau Nigerijoje.

  22. Niekada nebuvau išvykusi iš Nigerijos.
  23. Čia nesnigo, mes valgėme mangus,
  24. ir niekada nekalbėdavome apie orą,
  25. tam nebuvo jokio reikalo.
  26. Be to, mano veikėjai
    gėrė daug imbierinio alaus,

  27. nes knygų, kurias skaičiau, veikėjai
  28. gėrė imbierinį alų.
  29. O aš net nenutuokiau,
    kas tai per gėrimas.
  30. (Juokas)

  31. Daugybę metų po to

  32. be proto troškau
    paragauti imbierinio alaus.
  33. Bet tai jau kita istorija.
  34. Manau, kad tai parodo,

  35. kokie paveikiami ir pažeidžiami
    esame
  36. susidurdami su istorijomis,
  37. ypač vaikystėje.
  38. Kadangi skaičiau tik knygas,
    kuriose veikėjai buvo svetimšaliai
  39. aš buvau tvirtai įsitikinusi,
  40. kad knygose privalu turėti
    svetimšalių veikėjų
  41. ir kad jos turi pasakoti apie dalykus,
    kurie man buvo svetimi.
  42. Viskas pasikeitė, kai atradau
    afrikietiškas knygas.
  43. Jų nebuvo daug,
  44. ir jas nebuvo taip paprasta rasti,
    kaip užsienietiškas.
  45. Tačiau dėl tokių rašytojų
    kaip Chinua Achebe ir Camara Laye,

  46. mano supratimas apie literatūrą
    visai pasikeitė.
  47. Aš supratau, kad tokie žmonės kaip aš,
  48. mergaitės šokolado spalvos oda,
  49. kurių garbanotų plaukų
    negalima surišti į uodegą,
  50. taip pat gali atsirasti literatūroje.
  51. Aš pradėjau rašyti apie dalykus,
    kurie man buvo pažįstami.
  52. Man patiko britų ir amerikiečių knygos,
    kurias skaičiau.

  53. Jos žadindavo mano vaizduotę
    ir atverdavo man naujus pasaulius.
  54. Tačiau netikėta jų pasekmė buvo ta,
  55. kad nesužinojau, jog tokie žmonės,
    kaip aš
  56. gali būti knygų veikėjais.
  57. Taigi, atradusi afrikiečių rašytojus
  58. žinojau daugiau nei vieną istoriją
    apie tai, kas yra knygos.
  59. Aš kilusi iš tradicinės vidurinės klasės
    nigeriečių šeimos.

  60. Mano tėvas buvo dėstytojas.
  61. Mano mama buvo administratorė.
  62. Kaip ir buvo įprasta,
    mes turėjome namų tvarkytojus,
  63. kurie dažniausiai atvykdavo
    iš gretimų kaimų.
  64. Kai man sukako aštuoneri,
    pas mus apsigyveno naujas berniukas.
  65. Jo vardas buvo Fidė.
  66. Vienintelis dalykas, kurį mums sakė mama –
    kad jo šeima labai neturtinga.
  67. Mano mama siųsdavo jiems daržovių, ryžių
    ir senus mūsų rūbus.
  68. Ir kai aš nesuvalgydavau savo pietų,
    mama sakydavo:
  69. „Suvalgyk savo porciją! Nejau nežinai,
    kad Fidės šeima nieko neturi?“
  70. Dėl to labai gailėjau Fidės šeimos.
  71. Kai vieną šeštadienį
    mes aplankėme Fidės šeimą jų kaimelyje

  72. jo mama mums parodė
    nuostabiai nupintą krepšį,
  73. kurį iš dažytų rafijų nupynė
    Fridės brolis.
  74. Aš apstulbau.
  75. Man nebuvo kilusi mintis,
    kad kas nors iš Fidės šeimos
  76. gebėtų ką nors sukurti.
  77. Viskas, ką apie juos girdėjau –
    kokie neturtingi jie buvo,
  78. dėl to niekaip kitaip negalėjau jų matyti,
    tik kaip vargšų.
  79. Jų neturtas
    buvo vienintelė istorija apie juos.
  80. Po daugybės metų prisiminiau tai
    išvykdama iš Nigerijos

  81. studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
  82. Man buvo devyniolika.
  83. Mano amerikietė kambariokė
    mums susipažinus buvo šokiruota.
  84. Ji paklausė, kur aš išmokau
    taip gerai kalbėti angliškai
  85. ir sutriko išgirdusi, kad Nigerijoje
  86. anglų kalba naudojama kaip oficiali
    kalba.
  87. Ji paklausė, ar galėtų paklaustyti to,
    ką pavadino mano „genties muzika“
  88. ir labai nusivylė, kai išsitraukiau
  89. savo Mariah'os Carey kasetę.
  90. (Juokas)

  91. Ji galvojo,
    kad aš nemoku naudotis virykle.

  92. Labiausiai mane pribloškė,

  93. kad ji manęs gailėjosi
    dar prieš mane pamatydama.
  94. Jos pirma nuostata į mane,
    kaip afrikietę,
  95. buvo iš aukšto žvelgiantis,
    gera linkintis gailestis.
  96. Mano kambariokė žinojo vienintelę
    Afrikos istoriją,
  97. vienintelę katastrofos istoriją.
  98. Jos vienintelėje istorijoje
  99. nebuvo įmanoma, kad afrikiečiai
    būtų į ją bent kuo panašūs,
  100. nebuvo vietos jausmams,
    sudėtingesniems nei gailestis,
  101. nebuvo įmanomas ryšys
    tarp mūsų, kaip lygių.
  102. Prisipažinsiu, kad prieš atvykdama į JAV

  103. sąmoningai nemąsčiau apie save,
    kaip afrikietę.
  104. Bet JAV, vos paminėjus Afriką,
    visi atsisukdavo į mane,
  105. net jei nežinojau nieko apie
    tokias vietas, kaip Namibija.
  106. Bet galiausiai priėmiau
    šią naują tapatybę
  107. ir dabar daugeliu atžvilgių matau save
    kaip afrikietę.
  108. Nors vis dar susierzinu, kai apie Afriką
    kalbama kaip apie šalį.
  109. Paskutiniu pavyzdžiu būtų
    mano šiaip labai malonus skrydis
  110. prieš dvi dienas, iš Lagoso,
  111. kuriame nuskambėjo
    Virgin oro linijų pranešimas
  112. apie labdaros darbą „Indijoje, Afrikoje
    ir kitose šalyse“.
  113. (Juokas)

  114. Taigi, kai praleidau kelis metu JAV
    kaip Afrikietė,

  115. pradėjau suprasti savo kambariokės
    reakciją.
  116. Jei nebūčiau augusi Nigerijoje,
  117. ir jei viskas ką žinočiau apie Afriką
    būtų iš populiarių įvaizdžių
  118. aš taip pat manyčiau, kad Afrika
    pilna nuostabių peizažų,
  119. nuostabių gyvūnų
  120. ir nesuprantamų žmonių,
  121. kariaujančių beprasmius karus,
    mirštančių skurde ir nuo AIDS,
  122. negebančių kalbėti už save
  123. ir laukiančių, kol juos išgelbės
    geraširdis, baltaodis svetimšalis.
  124. Matyčiau afrikiečius taip pat,
  125. kaip būdama maža mačiau Fidės šeimą.
  126. Manau, kad vienintelė Afrikos istorija
    ateina iš Vakarų literatūros.

  127. Yra viena Johno Loko,
    Londono prekeivio, citata.
  128. Jis išplaukė į Vakarų Afriką 1561 m.
  129. ir išsaugojo itin įdomius
    savo kelionės užrašus.
  130. Pavadinęs juodaodžius afrikiečius
    „žvėrimis be namų“,
  131. jis rašo: „Jie taip pat neturi ir galvų,
  132. o jų burnos ir akys – jų krūtinėse".
  133. Juokiuosi kiekvieną kartą,
    kai tai skaitau.

  134. Johno Loko vaizduotė verta
    žavėjimosi.
  135. Tačiau jo užrašuose svarbiausia tai,
  136. kad jie – pradžia to,
  137. kaip Afrikos istorijos
    pasakojamos Vakaruose:
  138. tai tradicija, kurioje Užsachario Afrika
    matoma kaip negatyvi
  139. kitoniškumo ir tamsos vieta,
  140. kurioje žmonės, kalbant nuostabaus poeto
    Rudyardo Kiplingo žodžiais
  141. yra „pusiau velniai, pusiau vaikai“.
  142. Tad ėmiau suprasti, kad mano
    amerikietė kambariokė

  143. visą savo gyvenimą
  144. matė ir girdėjo skirtingas
    tos pačios istorijos versijas,
  145. kaip ir dėstytojas,
  146. kuris man kartą pasakė, kad mano romanas
    nėra „autentiškai afrikietiškas“.
  147. Iš tiesų buvau visai linkusi pripažinti,
  148. kad romanas nebuvo geras
    dėl daugelio dalykų,
  149. kad daugely vietų jis nepavyko,
  150. bet neįsivaizdavau, kad jis nepavyko
  151. nes nebuvo tuo,
    kas pavadinta afrikietiška autentika.
  152. Iš tiesų nežinojau,
    kas yra afrikietiška autentika.
  153. Dėstytojas pasakė, kad veikėjai buvo
    per daug į jį panašūs,
  154. išsilavinę viduriniosios klasės vyrai.
  155. Mano veikėjai vairavo mašinas.
  156. Jie nebadavo.
  157. Tad jie nebuvo autentiškai afrikietiški.
  158. Bet turėčiau pridėti, kad ir aš esu kalta

  159. dėl vienintelės istorijos.
  160. Prieš kelis metus iš JAV
    nuvykau į Meksiką.
  161. Politinis klimatas JAV tuo metu
    buvo įtemptas,
  162. ir vyko diskusijos apie imigraciją.
  163. Kaip dažnai nutinka Amerikoje,
  164. imigracija ir meksikiečiai
    tapo sinonimais.
  165. Sklido begalinės istorijos
  166. apie meksikiečius,
    piktnaudžiaujančius sveikatos apsauga,
  167. bandančius prasmukti per sieną,
  168. suimamus pasienyje ir panašiai.
  169. Prisimenu, kaip vaikštinėjau
    Gvadalacharoje pirmąją dieną

  170. stebėdama žmones, einančius į darbą,
  171. sukančius tortilijas turguje,
  172. rūkančius, besijuokiančius.
  173. Pamenu, kaip pradžioje kiek nustebau,
  174. o paskui mane apėmė gėda.
  175. Supratau, kad buvau taip paskendusi
    medijos istorijose apie meksikiečius,
  176. kad jie man tapo
    vieninteliu dalyku –
  177. apgailėtinais imigrantais.
  178. Patikėjau vienintele istorija
    apie meksikiečius
  179. ir negalėjau būti labiau susigėdus.
  180. Taip kuriama vienintelė istorija -

  181. žmonės rodomi kaip vienas dalykas,
  182. kaip vienintelis dalykas,
  183. vėl ir vėl,
  184. ir jie tuo tampa.
  185. Neįmanoma kalbėti apie vinintelę istoriją

  186. neminint galios.
  187. Yra žodis, Igbo kalbos žodis,
  188. apie kurį pagalvoju, kai galvoju apie
    galios struktūras pasaulyje
  189. ir tas žodis – „nkali“.
  190. Tai daiktavardis, kuris reiškia maždaug
    „būti pranašesniu, nei kitas“.
  191. Visai kaip mūsų ekonominiai ir politiniai
    pasauliai,
  192. istorijos taip pat apibrėžiamos
    nkali principo:
  193. kaip jos pasakojamos, kas jas pasakoja,
  194. kada jos pasakojamos,
    kiek istorijų pasakojama,
  195. priklauso nuo galios.
  196. Galia yra ne tik gebėjimas papasakoti
    kito žmogaus istoriją,

  197. bet ir paversti ją
    tą žmogų apibrėžiančia istorija.
  198. Palestinietis poetas Mouridas Barghoutis
    rašo
  199. kad jei nori apiplėšti žmones,
  200. paprasčiausias būdas –
    papasakoti jų istoriją
  201. ir pradėti nuo „visų antra“.
  202. Pradėjus čiabuvių amerikiečių istoriją
    nuo strėlių,
  203. o ne nuo britų atvykimo
  204. turime visiškai kitokią istoriją.
  205. Pradėjus istoriją
    Afrikos valstybės žlugimu,
  206. o ne kolonialistiniu
    Afrikos valstybės sukūrimu
  207. turime visiškai kitokią istoriją.
  208. Neseniai kalbėjau universitete,

  209. kuriame studentas man apgailestavo,
  210. kad Nigerijos vyrai tokie smurtautojai
  211. kaip ir tėvas mano romane.
  212. Atsakiau, kad neseniai skaičiau
    „Amerikos psichopatą“
  213. (Juokas)

  214. ir kad man labai gaila,

  215. kad jauni amerikiečiai buvo
    serijiniai žudikai.
  216. (Juokas)

  217. (Plojimai)

  218. Žinoma, taip atsakiau apimta
    lengvo erzulio,

  219. (Juokas)

  220. bet man niekad nebūtų atėję į galvą,

  221. kad tik dėl to, jog knygos veikėjas
    buvo serijiniu žudiku,
  222. serijiniais žudikais buvo
    visi amerikiečiai.
  223. Taip negalvojau ne todėl,
    kad būčiau geresnė nei tas studentas,
  224. bet todėl, kad dėl Amerikos kultūrinės
    ir ekonominės galios
  225. aš žinojau daugybę Amerikos istorijų.
  226. Skaičiau Tyler ir Updike'ą,
    Steinbecką ir Gaitskill.
  227. Žinojau ne vienintelę Amerikos istoriją.
  228. Kai prieš kažkiek metų sužinojau,

  229. kad rašytojai turėtų būti patyrę
    sunkias vaikystes,
  230. kad jiems pasisektų,
  231. ėmiau mąstyti, kaip galėčiau išgalvoti
    kaip baisiai mane skriaudė tėvai.
  232. (Juokas)

  233. Bet iš tiesų mano vaikystė
    buvo laiminga

  234. pilna juoko ir meilės,
    glaudžioje šeimoje.
  235. Bet taip pat turėjau senelius,
    žuvusius pabėgėlių stovyklose.

  236. Mano pusbrolis Polle mirė, nes negavo
    tinkamos sveikatos priežiūros.
  237. Viena artimiausių mano draugių,
    Okoloma, mirė sudužus lėktuvui,
  238. nes mūsų ugniagesių automobiliai
    neturėjo vandens.
  239. Užaugau valdant represyviai
    karinei vyriausybei,
  240. kuri nevertino švietimo,
  241. tad kartais mano tėvams
    nebuvo mokami atlyginimai.
  242. Tad kai buvau maža, mačiau
    kaip uogienė dingo nuo pusryčių stalo
  243. po jos atėjo margarino eilė,
  244. paskui duona tapo per brangi,
  245. tada nustatytos pieno normos.
  246. Ir, svarbiausia, politinė baimė
    tapo normaliu dalyku
  247. ir įslinko į mūsų gyvenimus.
  248. Visos šios istorijos mane padarė kuo esu.

  249. Bet pabrėžti tik negatyvias istorijas
  250. reikštų susiaurinti mano patirtį
  251. ir nematyti daugelio kitų istorijų,
    kurios mane kūrė.
  252. Vienintelė istorija gimdo stereotipus,
  253. o stereotipų bėda ne ta, kad jie
    neatitinka tiesos,
  254. bet ta, kad jie nerodo visumos.
  255. Jie istoriją paverčia vienintele istorija.
  256. Žinoma, Afrika yra kontinentas, pilnas
    katastrofų:

  257. yra milžiniškų, tokių kaip
    žiaurūs prievartavimai Konge
  258. ir liūdnų,
  259. tokių kaip tai, kad Nigerijoje 5000 žmonių
    varžosi dėl vienos darbo vietos.
  260. Bet yra kitų istorijų, kurios nėra
    apie katastrofas
  261. ir labai svarbu, tiek pat svarbu,
    kalbėti ir apie jas.
  262. Visada jaučiau, kad neįmanoma

  263. iš tiesų kurti santykio su vieta
    ar žmogumi
  264. nekuriant santykio su visomis to žmogaus
    ar vietos istorijomis.
  265. Vienintelės istorijos pasekmė yra ta,
  266. kad ji pavagia žmogaus orumą.
  267. Dėl jos tampa sunku atpažinti kitame
    tokį patį žmogiškumą.
  268. Ji pabrėžia, kokie mes skirtingi,
    o ne tai, kokie mes panašūs.
  269. Tad kas jei prieš savo kelionę į Meksiką

  270. būčiau sekusi diskusijas apie imigraciją
    iš abiejų pusių
  271. JAV ir Meksiko?
  272. Kas jei mano mama būtų mums sakiusi,
    kad Fidės šeima buvo neturtinga
  273. ir darbšti?
  274. Kas jei turėtume
    afrikietišką televiziją
  275. transliuojančią įvairias Afrikos
    istorijas visame pasaulyje?
  276. Tai Nigerijos rašytojas Chinua Achebe
    vadina „istorijų balansu“.
  277. Kas jei mano kambariokė būtų žinojusi
    apie mano Nigerijos leidėją

  278. Muhtarą Bakare,
  279. nuostabų žmogų, kuris išėjo
    iš darbo banke,
  280. kad galėtų siekti svajonės įkurti
    leidyklą?
  281. Įprastai manoma, kad Nigerijos žmonės
    neskaito literatūros.
  282. Jis su tuo nesutiko.
  283. Jam atrodė, kad žmonės,
    kurie gali skaityti, skaitytų
  284. jei literatūra būtų įperkama
    ir jiems prieinama.
  285. Netrukus po to, kai jis išleido
    mano pirmą romaną

  286. nuėjau į televizijos studiją Lagose,
    kad duočiau interviu
  287. ir moteris, dirbusi ten pasiuntine,
    priėjo prie manęs ir tarė:
  288. „Man labai patiko jūsų romanas,
    tačiau nepatiko pabaiga.
  289. Parašykite tęsinį,
    ir jame nutiks tai ir tai...“
  290. (Juokas)

  291. Ir ji ėmė pasakoti, ką rašyti tęsinyje.

  292. Mane tai ne tik sužavėjo,
    bet ir labai paveikė.
  293. Štai moteris, tokia kaip dauguma paprastų
    nigeriečių,
  294. kurie tarsi neturėjo skaityti.
  295. Ji ne tik perskaitė knygą,
  296. ji jautė, kad tai jos knyga
  297. ir manė galinti nurodyti,
    ką turėčiau rašyti tęsinyje.
  298. Kas jei mano kambariokė būtų žinojusi
    apie mano draugę Funmi Iyandą,

  299. bebaimę moterį, kuri Lagose veda
    televizijos šou
  300. ir yra pasiryžusi paskoti istorijas,
    kurias mes linkę pamiršti?
  301. Kas jei mano kambariokė būtų žinojusi
    apie širdies procedūrą,
  302. atliktą Lagose praėjusią savaitę?
  303. Kas jei mano kambariokė būtų žinojusi
    apie šiuolaikinę Nigerijos muziką,
  304. talentingus žmones dainuojančius
    angliškai ir pidžinu,
  305. Igbo, Yoruba ir Ijo kalbomis,
  306. suliejančius Jay-Z ir Fela,
  307. Bobo Marley'aus ir savo senelių įtakas.
  308. Kas jei ji būtų žinojusi apie teisininkę

  309. kuri neseniai bylinėjosi Nigerijos teisme
    ir metė iššūkį absurdiškam įstatymui
  310. reikalaujančiam, kad moterys turėtų
    savo vyrų sutikimus
  311. atnaujindamos pasus?
  312. Kas jei mano kambariokė
    būtų žinojusi apie Nolivudą,
  313. pilną pažangių žmonių, kuriančių filmus
    nepaisant didelių techninių iššūkių,
  314. tokius populiarius filmus,
  315. kad jie yra geriausias pavyzdys,
    kai nigeriečiai vartoja tai, ką kuria?
  316. Kas jei ji būtų žinojusi
    apie mano nuostabiai ambicingą kirpėją,
  317. kuri ką tik pradėjo savo verslą
    pardavinėdama plaukus priauginimui?
  318. Ar apie milijonus kitų nigeriečių, kurie
    pradeda verslus ir kurie kartais žlunga,
  319. bet ir toliau puoselėja ambicijas?
  320. Kiekvieną kartą būdama namuose susiduriu

  321. su tuo, kas įprastai erzina
    Nigerijos žmones:
  322. mūsų nevykusia infrastruktūra,
    mūsų nevykusia vyriausybe,
  323. bet taip pat su neįtikėtinu
    žmonių atsparumu
  324. ir tuo, kad jie klesti
    nepaisant vyriausybės,
  325. o ne dėl jos.
  326. Kiekvieną vasarą Lagose
    vedu rašymo dirbtuves
  327. ir mane stebina, kiek žmonių
    nori dalyvauti,
  328. kiek daug žmonių trokšta rašyti
  329. ir pasakoti istorijas.
  330. Kartu su savo leidėju Nigerijoje
    pradėjau ne pelno organizaciją

  331. pavadinimu Farafinos Fondas
  332. ir svajojame statyti naujas bibliotekas
  333. ir atnaujinti jau esamas,
  334. tiekti knygas valstybinėms mokykloms
  335. kurių bibliotekos tuščios
  336. ir organizuoti daugybę
  337. skaitymo ir rašymo dirbtuvių
  338. visiems, kurie nori pasakoti daugybę
    mūsų istorijų.
  339. Istorijos svarbios.

  340. Daugybė istorijų svarbios.
  341. Istorijos buvo naudojamos
    apiplėšti ir paniekinti,
  342. bet istorijos gali būti naudojamos
    įgalinti ir suteikti žmogiškumo.
  343. Istorijos gali žlugdyti žmonių orumą,
  344. bet istorijos gali ir jį grąžinti.
  345. Amerikiečių rašytoja Alice Walker rašė

  346. apie savo pietiečius gimines,
    atsikrausčiusius į šiaurę.
  347. Ji jiems parodė knygą
  348. apie gyvenimą pietuose,
    kurį jie paliko.
  349. „Jie skaitė knygą patys, sėdėdami ratu,
  350. klausėsi manęs, kai skaičiau jiems,
    ir mes tarsi atgavome kaži kokį rojų“.
  351. Norėčiau baigti tokia mintimi:

  352. kai atmetame vienintelę istoriją,
  353. kai suprantame, kad niekada nėra
    vienintelės istorijos
  354. apie jokią vietą
  355. mes atgauname kaži kokį rojų.
  356. Ačiū.

  357. (Plojimai)