Nuo ekocido iki ekosvyros: didysis posūkis | Polly Higgins | TEDxUppsalaUniversity

Gamtos žala skaitoma ne tik kaip eko-nusikaltimas, tai dažnai yra ir lyderystės nusikaltimas, įmonių nusikaltimas ir/ar nusikaltimas prieš taiką. Kai mūsų pasaulis buvo ypač susirūpinęs nusikaltimais žmonėms, Polly Higgins skiria savo gyvenimą, kad patraukti į teismą tuos, kurie priima sprendimus, vedančius prie didelės žalos gamtai ir bendruomenėms.

Polly Higgins buvo Garbės Arne Naess Profesorė Oslo Universitete (ne-akademinis) ir yra svečias dėstytojas daugelyje universitetų, įskaitant Išplėstinių studijų mokyklą (School of Advanced Studies), Londono, Upsalos ir Vankuverio Universitetus. Ji yra Honoris Causa Business daktaro laipsnio iš Lozanos Verslo Mokyklos, gavėja, ir buvo pavadinta „Viena iš pasaulio dešimt geriausių mąstytojų-vizionierių“ pagal Ekologų Žurnalą. Be to, ji laimėjo Žmonių Knygos Apdovanojimą dėl jos pirmos knygos „Ekocido naikinimas“ ir neseniai išleido savo pačią naujausią knygą „Nagi būk puikus“.

Ši kalba buvo pasakyta TEDx renginyje naudojant TED konferencijų formatą, bet nepriklausomai suorganizuota vietinės bendruomenės. Sužinokite daugiau http://ted.com/tedx

Dabar vyksta žaidimas.

Tai įdomus žaidimas.

Tai pavojingas žaidimas.

Tai labai pelningas žaidimas.

Tai tik kelių žaidėjų žaidimas.

Tai žaidimas, žaidžiamas lošėjų.

Suk!

Aš esu turtinga pirmojo pasaulio valstybė.

Mes gavome tūkstančius
darbininkų migrantų.

Mes duodame milijonus tarptautine pagalba.

Mes skatiname vystymąsi,

per transatlantinę prekybą
ir investicinius sandorius.

Keturios šalys-salos skęsta.

Kiribatis, Maldyvai,
Maršalo salos ir Tuvalu,

visos taps negyvenamos,

jei jūros lygis toliau kils.

Daugelis kitų, mažas salas
turinčių, besivystančių valstybių,

irgi patirs panašų likimą.

Jie ir kiti yra tiesiogiai veikiami

ne jų sukurtos klimato kaitos.

Bet yra išsigelbėjimas!

Jis vadinamas klimato kaitos
poslinkių koordinacijos procesu –

tai reiškia migraciją išlaikant savigarbą

tiems, kurie laikui bėgant
atsirastų po vandeniu.

Bet Jungtinių Tautų klimato derybos
išėmė tą tekstą.

Kur visi salų gyventojai eis,
jūros lygiui kylant?

Jokie prekybos ar investavimo sandoriai
jiems nepadės.

Ar jie tik prašys labdaros paramų?

Ar jie mirs valtyse?

Ar jie taps aplinkos pabėgėliais

dėl klimato katastrofos

kuri, iš tikro, visiškai aišku ir
absoliučiai neginčytina.

Mes žinome pasekmes,

bet dabar nėra jokio teisinio
įsipareigojimo, kad valstybės

turi padėti teritorijoms
avarijos atvejais.

Tai yra ekocidas dėl vengimo veikti.

Kur yra žalos arba traumos rizika,

arba dar blogiau, gyvybių netektis,

kuri iškyla iš natūraliai vykstančio
ekocido,

valstybės gali to nepaisyti.

Tai praradimas ir žala.

Tai yra klimato nusikaltimas.

Tai nėra legaliai pripažinta;

tam trūksta įstatymų.

Suk!

Aš esu miško ruošos kompanija.

Mes kuriame darbo vietas.
Mes kuriame pelną.

Mes didiname BVP.

Mes palaikome pasaulio ekonomiką.

Mes tvarkome negyvą medieną,

kad žemės ūkio pramonė

galėtų auginti pastovius derlius.

Vienas akras Amazonės sunaikinamas
kas sekundę.

Ką tai reiškia?

Prancūzijos dydžio miškų plotas
jau išnaikintas.

Daugybė rūšių – prarasta.

Vietinių gyventojų
pragyvenimo šaltinis – prarastas.

Išmintis ir vietinės
kartų žinios – visos prarastos.

Tai yra kultūrinis ekocidas.

Šie miškai,

jie yra pasaulio plaučiai,

anglies kriauklė,

deguonies generatoriai.

Bet kai pasaulio plaučiai uždūsta,

tai yra ekologinis ekocidas.

Tai nėra legaliai pripažinta;

trūksta įstatymų.

Suk!

Aš esu spauda.

Mes pristatome jums viską, kas naujausia:

tragiškos avarijos, nelaimės,
momentinės žinios.

Mes suprantame, kad pasaulis yra
pavojinga vieta,

ir kad tai yra mūsų darbas
toliau jus informuoti.

Šį mėnėsį, Brazilijoje sprogo užtvanka,

ir aš prieš dvi dienas gavau el. laišką
iš savo draugo kuris yra ten.

Štai ką man jis pasakė:

Ežeras – ilgumu besidriekiantis
kaip nuo Glazgo Škotijoje iki Londono –

dabar miręs.

Šešiasdešimt du milijardai litrų
purvo, pilno nuodingų metalų,

visi juda link kranto.

Jis pasakė,
„Tai nelaimė dydžio sulig Meksikos įlanka.

Spauda tą pavadino katastrofiška avarija.“

Jis rašo, „Tiesą sakant, jie nežino,
kelios dešimtys žmonių mirė,

nes vietovė dabar yra uždaryta.

Bendruomenės rengia
kritinės padėties susitikimus,

piliečių pagalbos grupės vienijasi,

planuojamos demonstracijos,

vietinės tarybos
imasi tiesioginių veiksmų.

Nes, matote, šis ežeras buvo
pagrindinis jų vandens šaltinis –

visiems, kas ten gyveno.

Taip, kompanija gavo šešiasdešimt milijonų
dolerių baudą,

bet palyginus su įvykio dydžiu,

tai niekas.

Niekas to nesitikėjo,

bet pasekmės ženklios.

Dydis, trukmė, poveikis –
visi įkalčiai ten,

bet be pareigos rūpintis
verslai gali tęsti, kaip ankščiau.

Gyvybės prarastos,
bendruomenės sunaikintos –

tai yra ekocidas.

Tai yra ekologinis naikinimas ir
gyvenimo būdo naikinimas.

Ketinamas ar ne, tai yra ekocidas.

Tai nėra legaliai pripažinta;

trūksta įstatymų.

Suk!

Aš esu energetikos kompanija.

Šiomis energetinio nesaugumo dienomis,

mūsų verslas – užtikrinti,
kad jūsų lemputės šviečia.

Mes įdarbiname geriausius
pasaulio ekspertus

kad apsaugotume jūsų gyvenimą,
kad mes nesušaltume.

Yra 31-a valstybėms priklausanti
naftos kompanija.

Buvau Atabaskos bituminguose smėlynuose,
Kanadoje –

kai kurios iš jų dirba ten.

Tai jau nebėra naftos gręžimas.

Kasimas eina taip giliai ir naudoja
tiek daug vandens ir nuodingų chemikalų,

kad tai dabar vadinama netradiciniu
išgavimu iš bitumingo smėlio.

Aš buvau susitikusi su bendruomenėmis,
kurios neteko visko,

ir buvau susitikusi su bendruomenėmis
kurios iš to pasipelnė.

Nuo kai kurių girdėtų pasakojimų
norėsi pravirkti.

Bet žinote ką?

Niekas nenorėjo kreipti dėmesio.

Mačiau masinę žalą, naikinimą,
milžiniško masto netektį.

Mačiau išsiskiriančius juodus dūmus.

Jaučiau nematytas šiltnamio efekto dujas

kurios kilo į dangų.

Žaizda tokia didelė,
kad ją galima pamatyti iš kosmoso.

Pirmosios tautos išstumtos,

tradicinės teritorijos sunaikintos,

gyvenimo būdai – prarasti.

Kam? Kažkokiems degalams,
kad nukirstume kampą?

Ir dar viena anglies sankaupa.

Tai yra kultūrinis ekocidas.

Tai yra ekologijos ekocidas.

Tai yra klimato nusikaltimas.

Tai nėra legaliai pripažinta;

trūksta įstatymų.

Suk!

Ne, užtenka! Nebe. Stok!

Man užtenka.

Nenoriu daugiau šio žaidimo žaisti.

Aš advokatė,

ir norėčiau savo istorija pasidalinti
su jumis.

Per paskutinius šešis metus aš parašiau
tris knygas apie ekocido įstatymą.

Kalbėjau daugelyje platformų,

Kalbėjau Jungtinėse Tautose,

Dariau TED kalbas,

kalbėjau universitetuose.

Susitikau su ministrais,
klimato kaitos derybininkais;

buvo sukurti dokumentiniai filmai.

Visa tai ir dar daugiau atveda mane
būtent čia į šį tašką šiandien.

Bet pažiūrėkite, kas čia vyksta.

Yra ryšys

tarp žmonių sukelto ekocido ir
natūraliai vykstančio ekocido.

Kol mes tęsiame mūsų žemės naikinimą
su pavojinga pramonine veikla,

tol temperatūros kyla.

Šio kazino taisyklės fiksuotos,

bet mūsų pasaulio taisyklės yra įstatymai,
ir jie gali būti keičiami.

Įstatymai?

Jie gali apriboti arba leisti.

Kas reikšminga, tai kam jie tarnauja.

Daugelis mūsų pasaulio įstatymų
tarnauja nuosavybei:

jie yra pagrįsti valdymu.

Bet įsivaizduokite įstatymą,
universalų kodą,

kuris turi aukštesnę moralinę įtaką,

kuris universaliai suprantamas.

Globos, ne valdymo.

Rūpesčio, ne naudos.

Harmonijos, ne žalos.

Įsivaizduokite įstatymą kuris iškelia
žmones ir planetą.

Įsivaizduokite įstatymą kuris prasideda
nuo „nežalok“.

Įsivaizduokite įstatymą sustabdantį
šį pavojingą žaidimą

ir nugabena mus į saugią būklę.

Kas jei būtų įstatymas, kriminalizuojantis
kolektyvinę žalą,

žalą, kuri labai paplitusi,
ilgalaikė arba sunki?

Na, šis įstatymas jau egzistuoja
karo metu.

Tai yra alternatyvus testas -
„taip pat/arba“, ne „ir“ –

ir tai svarbu:

dydis arba trukmė arba poveikis.

Tai išdėstyta aplinkos
modifikacijos konvencijoje.

Tai kodėl mes nepritaikome šio testo
taikos metu?

2010-aisiais, aš pasiūliau
Jungtinėse Tautose

kad mes apibūdintume ekocidą

kaip plačią žalą, ekosistemų naikinimą
arba netekimą

tam tikroje teritorijoje.

Šis įstatymas

mums pasiekamas.

Galite pasakyti,

kad žemei reikia gero advokato.

Iš tikro, mums reikės nemažai advokatų,

kad priimtume šį įstatymą greitai.

Kai kas gali pasakyti, kad dabar
kritinė padėtis.

Kiekviena pasaulio tauta gali patvirtinti
kritinių padėčių įstatymus per naktį,

ir vis dėl to, kritinė būsena
yra būsena, kai kažkas kinta.

Ir dabar atsiranda kažkas nauja.

Čia atsiranda erdvė.

Bet tai ne tuščia erdvė.

Kazino viduje šie žetonai
atstoja pinigus,

ir jie yra laimimi kažko kito kaina.

Bet šioje erdvėje,

šie žetonai jau sukrauti

kažko svarbesnio naudai,

ir tai yra teisinės pareigos rūpintis
kūrimas.

Yra dokumentas, vadinamas
Romos Statutu –

tai yra globalinis statutas –

ir šis dokumentas išdėsto

egzistuojančius tarptautinius
nusikaltimus prieš taiką.

Mes turime genocidą, karo nusikaltimus,
nusikaltimus prieš žmoniją

ir agresijos nusikaltimus.

Bet trūksta nusikaltimo;
tai yra klimato nusikaltimas –

tai yra ekocidas.

Šimtas dvidešimt trys valstybės
yra pasirašiusios Romos Statutą.

Viskas, ko reikia,

tai vienam valstybės vadovui signatarui
sušaukti statuto taisymą,

ir kai tai įvyks,

valstybių asamblėja turi būti
sušaukta per tris mėnesius.

Taigi, nauja erdvė atsidarė čia.

Įgalinančios sąlygos,
galite sakyti, jau paruoštos.

Ši erdvė saugi.

Romos Statuto taisymas neturi veto,
negali būti vetuojamas.

Dvišaliai susitikimai čia negalioja.

Bet be to,

kai tai bus pateikta,

tai tiesiog signatarų įtraukimo klausimas.

Visos šalys, nepaisant dydžio,
turi vienodą balsą procese.

Tai turi palaikymą.

Kiti advokatai pasisako, už valstybių
ir bendrovių nusikaltimų nutraukimą.

Nevyriausybinės organizacijos
pasiruošusios ir pasirengusios

pakilti ir paremti bet kurį valstybės
vadovą, pasiruošusį žengti į šią erdvę.

TIkėjimo lyderiai, nuo Popiežiaus
iki Arkivyskupo Desmondo Tutu,

pasisako už moralinį įsipareigijimą
saugoti

ir už teisinę atsakomybę
dėl klimato nusikaltimų.

Tai turi aistros.

Masinės iniciatyvos judėjimai,
bendruomenės pasaulyje

prašo teisingumo klimatui,

klimato nusikaltimų pripažinimo,

ekocido pabaigos.

Ir tai turi precedentą.

Ekocido įstatymas originaliai
buvo parengtas Romos Statutui.

Daugelis valstybių jį palaikė.

Tik dėl kelių prieštaravimų
jis buvo pašalintas.

Be to, Bolivija ir Ekvadoras,

jie jau turi įstatymus,
gamtos teisių palaikymui.

Čiabuvių pasaulis, na, jie tą supranta.

Jie supranta esminius santykius

tarp žmogaus gyvenimo
ir natūralaus pasaulio.

Tai turi pasirengimo.

Šie pakeitimai jau parengti.

Valstybės buvo perspėtos visame pasaulyje,

dokumentai buvo išsiųsti,

laiškai, knygos, el. laiškai.

Teisiniai patarėjai jau pasiruošę

padėti bet kuriam valstybės vadovui,
norinčiam įžengti į šią erdvę.

Taigi, ši erdvė atvira.

Ji jau turi palaikymo, aistros,
precedento, pasirengimo.

Tai yra saugi erdvė.

Ir geriausia, tai lengva;

bet kuris pasirašęs valstybės vadovas gali
prisidėti.

Nereikia laukti, kol pakvies tavo numerį;

nereikia laukti leidimo.

Bet kuri pasirašymo teisę turinti valstybė
laisvai gali žengti pirmyn.

Visame pasaulyje dabar
atsiranda naratyvas,

ir to naratyvo fragmentai
atsiranda visur –

klimato nuskaltimas, teisingumas žemei,
rūpestis žeme, daugelis kitų –

ir jie pasakoja istoriją apie pasaulį,
viduryje didžiojo posūkio.

Tai yra, jei norite,
globalinis mūsų širdžių atšilimas.

Ir įdomiausias dalykas yra, kad
tai tikrai keičia viską.

Mes jau esame šio didelio posūkio dalimi,

nuo ekocido iki ekolaisvės

mes visi turime tų žetonų.

Jei paimsite savo dešinę ranką,

ir padėsite dešinės rankos pusėje
priešais savo kėdę,

ten apačioje, rasite savuosius.

Taip, pirmyn!

Pamatysite kad vienoje žetono pusėje

viena pagrindinių frazių šiame
atsirandančiame pasakojime

palaiko legalią pareigą rūpintis.

Kitoje pusėje, pamatysite kad ji tuščia,

ir tai yra tam, kad išsirinktumėte
jos geriausią paskirtį

Aš jus kviečiu pasidalinti
tuo, ką apie tai rasite,

ir pasilikti savo žetoną.

Bet naudokite jį teisingai.

Ši erdvė žalia ir derlinga.

Kiekvieną kart, kai pasidaliname
savo dalimi šioje nuostabioje istorijoje,

mes jai duodame stiprybės ir gyvybės.

Galiausiai, tai yra mūsų istorija,
tavo ir mano.

Bet kas, kas žengs į šią erdvę,
pakeis istorijos eigą.

Ačiū.

(Aplodismentai)