Temple Grandin: pasauliui reikia visokių protų

Temple Grandin, kuriai dar vaikystėje buvo diagnozuotas autizmas, kalba apie tai, kaip veikia jos protas - ji dalijasi savo gebėjimu "mąstyti vaizdais", kuris padeda jai išspręsti tokias problemas, su kuriomis tipinės smegenys ne visada susidoroja. Ji dėsto nuomonę, kad pasauliui reikia žmonių su tam tikrais autizmo požymiais - mąstančiųjų vizualiai, modeliais, žodžiais, ir visokių kitokių protingų nesuprastų "moksliukų".

Manau, kad iš pradžių šiek tiek pakalbėsiu apie tai,

kas konkrečiai yra autizmas.

Autizmas yra labai plataus spektro -

nuo labai sunkios formos, kai vaikas lieka nebylus,

iki ypač talentingų mokslininkų ir inžinierių.

Ir čia aš jaučiuosi lyg namie,

nes čia (TED'e) yra labai daug žmonių su autizmo požymiais.

Jūs neturėtumėte...

(Plojimai)

Autizmas - tai nepertraukiama požymių seka.

Nuo kurios ribos "moksliukui" gali būti diagnozuotas

Aspergerio sindromas, kuris yra lengva autizmo forma?

Turiu omenyje, juk ir Einšteinui, ir Mocartui,

ir Teslai tikriausiai būtų buvusi diagnozuota

tam tikra autizmo forma.

Vienas iš dalykų, kuris man labai rūpi, yra

paskatinti autizmo požymių turinčius vaikus tapti tokiais, kurie sugalvos

naujus energetikos sprendimus,

apie kuriuos Bill Gates kalbėjo šį rytą.

Gerai. Jei jūs norite suprasti

autizmą, gyvūnus -

Aš dabar norėčiau jums papasakoti apie skirtingus mąstymo būdus -

jūs turite atsiriboti nuo verbalinės kalbos.

Aš galvoju vaizdais.

Aš nemąstau žodžiais.

Svarbiausias autistinio proto bruožas yra

ypatingas jo dėmesys detalėms

Čia pateikiamas testas, kuriame jūs turite

išrinkti dideles arba mažas raides.

Autistinis protas greičiau išrenka

mažąsias raides.

Esmė ta, kad normalios smegenys ignoruoja detales.

O juk jei jūs statote tiltą, detalės yra gana svarbios,

nes tiltas sugrius, jei jūs nekreipsite į jas dėmesio.

Man didelį susirūpinimą kelia tai, kad dėl daugybės politinių aspektų

daug klausimų tampa per daug abstraktūs.

Žmonės vis mažiau daro

rankinio, konkretaus darbo.

Aš esu labai susirūpinusi, kad daugybė mokyklų atsisakė

darbų pamokų,

nes menų ir kitos panašios pamokos

buvo tos pamokos, kurios man itin gerai sekėsi.

Dirbdama su galvijais,

aš pastebėjau daug smulkių dalykų, kurių dauguma žmonių nepastebi,

tačiau kurie skatina galvijus spyriotis. Pavyzdžiui,

prieš veterinarijos įstaigą plevėsuojanti vėliava.

Ši įstaiga jau planavo nugriauti visą pastatą,

nors viskas, ką jiems reikėjo padaryti, buvo nuimti vėliavą.

Tai greiti judesiai, kontrastai.

8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai pradėjau darbą, aš iškart nuvykau į

aptvarus, kad pamatyčiau, ką mato galvijai.

Žmonės manė, kad aš išprotėjau. Galvijus erzino striukė ant tvoros.

Juos erzino šešėliai, kelnės ant grindų.

Žmonės šių dalykų nepastebėdavo -

kabančios grandinės,

šie efektai labai gerai pavaizduoti filme.

Tiesą sakant, man labai patiko, kaip filme

buvo dubliuoti visi mano projektai. Tai - "moksliukiškas" bruožas.

Mano piešiniai taip pat vaidino filme.

Beje, šis filmas vadinasi "Temple Grandin",

o ne "Mąstymas vaizdais".

Taigi, kas yra mąstymas vaizdais? Tai filmai jūsų galvoje

tiesiogine to žodžio prasme.

Mano protas veikia kaip Google Vaizdai.

Kai aš buvau maža, aš nežinojau, kad mąstau ne taip, kaip visi.

Aš maniau, kad visi mąsto vaizdais.

Tada, kai ruošiau savo knygą "Mąstymas vaizdais",

pradėjau klausinėti žmonių apie tai, kaip jie mąsto.

Aš buvau priblokšta, kai supratau, kad mano mąstymas

mano mąstymas buvo kitoks. Pavyzdžiui, jei aš sakau

"Galvok apie bažnyčios varpinę",

dauguma žmonių galvos apie bendrą, generalizuotą varpinės idėją.

Galbūt tai ne visai tiesa šioje salėje,

tačiau tai tiesa daugeliu atvejų.

Aš matau tik konkrečius vaizdus.

Jie išnyra iš mano atminties, visai kaip Google vaizdai.

Filme yra puiki scena,

kai yra pasakomas žodis "batas", ir ištisa krūva 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių batų

išnyra mano vaizduotėje.

Gerai, čia yra mano vaikystės bažnyčia.

Tai labai konkretu. Čia dar viena - varpinė Fort Collins'e.

Gal dar keletą garsesnių?

Ir vaizdai tiesiog išnyra, panašiai kaip čia.

Tik labai greitai, kaip Google vaizdai.

Jie visi išnyra vienu metu.

Tuomet aš galvoju, gerai, galbūt gali snigti,

arba kilti audra,

ir tada aš šiuos paveikslėlius galiu paversti į filmus.

Vizualinis mąstymas buvo neįtikėtinai vertingas,

kai aš dirbau konstruodama galvijų gardus.

Aš labai daug dirbau siekdama pagerinti

galvijų laikymo ir skerdimo sąlygas skerdyklose.

Aš nerodysiu jokių nemalonių skerdimo nuotraukų,

Tokių vaizdų aš esu įdėjusi į Youtube, jei norite juos pasižiūrėti.

Bet vienas iš dalykų, kuriuos aš galėjau padaryti konstruodama visą sistemą,

buvo tai, kad aš sistemos dalis galėjau išbandyti

savo galvoje, tarsi

naudodamasi virtualiosios realybės kompiuterine sistema.

Čia yra vaizdas iš viršaus

į vieną iš mano projektų, kuris buvo atkurtas filmuojant filmą.

Tai buvo neįtikėtinai puiku.

Buvo daug Aspergerio sindromo

ar autizmo sindromo požymių turinčių žmonių, kurie dirbo filmavimo aikštelėje.

(Juokas)

Bet vienas iš mane labiausiai gąsdinančių dalykų yra tai,

kur šiandien eina jaunesnė šių vaikų versija.

Jie neatsiduria Silikono slėnyje, kur jiems derėtų būti.

(Juokas)

(Plojimai)

Vienas iš dalykų, kuriuos išmokau labai anksti, nes nebuvau socialiai aktyvi,

buvo tai, kad aš turiu parduoti savo darbą, o ne save.

Aš pardaviau savo skerdyklų planus

rodydama piešinius, įvairių daiktų piešinius

Kitas dalykas, kuris padėjo man, kai buvau maža,

buvo tai, kad šeštajame dešimtmetyje geros manieros buvo itin svarbu.

Jūs buvote mokomi, kad negalima traukti prekių iš parduotuvės lentynų

ir jų mėtyti po visą parduotuvę.

Kai vaikai būna trečioje ar ketvirtoje klasėje,

kartais galima pastebėti, kad kažkuris iš jų mąsto vizualiai,

piešia trimatį vaizdą, perspektyvą. Aš noriu pabrėžti,

kad ne kiekvienas autistiškas vaikas

būtinai mąsto vizualiai.

Prieš keletą metų man darė smegenų skenogramą.

Aš tada juokavau apie

milžinišką interneto magistralę,

esančią mano smegenų žievės dalyje, atsakingoje už vaizdus.

Čia yra mano skenograma.

Mano "interneto linija"

yra dvigubai ryškesnė, nei kontrolinės grupės.

Raudonos linijos yra mano rodikliai,

o mėlynos linijos - pagal lytį ir amžių atitinkanti kontrolinė grupė.

Kitoje mano skenogramoje šios linijos vėl labai ryškios,

o kontrolinėje grupėje mėlynos linijos yra

tikrai labai mažos.

Kai kurie tyrimai rodo,

kad žmonės, turintys autizmo požymių, pirmiausiai mąsto už vaizdus atsakinga smegenų žievės dalimi.

Vis dėlto vizualinis mąstymas yra tik vienas mąstymo būdas.

Suprantate, autistinis protas yra specialisto protas.

Jis kažką sugeba labai gerai, bet kažko nesugeba visai.

Aš visiškai nesugebėjau suprasti algebros. Ir man niekada neleido

mokytis geometrijos ar trigonometrijos.

Didžiulė klaida! Aš sutinku daug vaikų, kuriems reikia praleisti algebrą

ir iškart mokytis geometrijos ir trigonometrijos.

Kitas mąstymo tipas yra mąstymas modeliais, principais.

Tai abstraktesnis mąstymo būdas. Taip mąsto jūsų inžinieriai,

programuotojai.

Tai yra mąstymas modeliais. Šis vabzdys maldininkas

yra išlankstytas iš vieno popieriaus lapo,

jo neklijuojant ir nekarpant.

Fone matote jo išlankstymo instrukciją - lankstymo principus.

Štai kokie yra mąstymo būdai:

vizualinis mąstymas - taip mąstau aš.

Mąstymas modeliais ir principais - taip mąsto muzikai, matematikai.

Kai kuriems iš šių žmonių yra sunku skaityti.

Tokių problemų turi ir

vaikai, kuriems diagnozuota disleksija.

Čia jūs matysite skirtingus mąstymo būdus.

Esama ir verbalinio mąstymo. Tokie žmonės žino kiekvieną faktą apie viską.

Kitas svarbus klausimas yra jutiminiai aspektai.

Aš labai nerimavau, kad man reikės naudoti šį prie veido esantį mikrofoną.

Aš atėjau čia pusvalandžiu anksčiau,

kad galėčiau jį užsidėti ir turėčiau laiko prie jo priprasti.

Jį man sulenkė, kad jis nesidaužytų man į smakrą.

Bet jutimai yra labai svarbus dalykas. Kai kuriuos vaikus trikdo fluorescencinės šviesos;

kiti yra jautrūs garsams.

Tokie dalykai labai skiriasi.

Taigi, vizualinis mąstymas davė man daug įžvalgų apie tai,

kaip veikia gyvūno protas.

Pagalvokite - gyvūno mąstymas yra pagrįstas jutimais,

ne žodžiais. Gyvūnas mąsto vaizdais.

Jis mąsto garsais. Kvapais.

Tik pagalvokite, kiek informacijos suteikia vietinis vandens hidrantas.

Šuo žino, kas ir kada prie jo buvo,

ar tai buvo draugai, ar priešai, ar jis su kuo nors galėtų poruotis.

Ant šio vandens hidranto yra be galo daug informacijos.

Ir tai yra labai detali informacija.

Žiūrėjimas į tokias detales

leido man pažvelgti į gyvūnų protus.

Gyvūno protas, kaip ir maniškis,

jutimais pagrįstą informaciją

išskirsto į kategorijas.

Vyras ant arklio

ir vyras ant žemės

yra suprantami kai du visiškai atskiri, nesusiję dalykai.

Jei jūs turėtumėte arklį, kurį skriaudė raitelis,

jis ramiai reaguotų į veterinarą

ar kaustytoją, tačiau joti juo jūs negalėtumėte.

Jei, pavyzdžiui, jūsų arklį skriaudė kaustytojas,

toks arklys baiminsis bet kokio ant žemės esančio žmogaus,

įskaitant veterinarą, tačiau Jūs juo galėsite joti.

Galvijai mąsto lygiai taip pat.

Vyras ant arklio

ir ant žemės stovintis vyras yra du skirtingi dalykai.

Matote, paveikslėliai yra skirtingi.

Jūs turite suvokti, kokia svarbi čia yra specifika.

Taigi, šis gebėjimas kategorizuoti informaciją -

nedaug žmonių tą gerai sugeba.

Kai aš tikrinu įrangą dėl gedimų,

ar esama problemų gamykloje,

dauguma žmonių negali suvokti - ar kažkas blogai su žmonių paruošimu,

ar su pačia įranga?

Kitaip tariant, jie nesugeba atskirti "įrangos problemos"

nuo "žmonių problemos".

Aš sutinku daug žmonių, kuriems tą padaryti yra sudėtinga.

Tarkime, aš išsiaiškinu, kad tai įrangos problema.

Ar tai yra smulkus gedimas, kažkas, ką aš galiu pataisyti?

O gal visa įrangos sistema, dizainas yra prasti?

Žmonėms tą įvertinti yra sudėtinga.

Paimkime tokį pavyzdį -

problemos sprendimas siekiant padidinti avialinijų saugumą.

Taip, aš esu dažna keliautoja.

Aš labai dažnai skraidau lėktuvais,

ir jei aš dirbčiau federalinėje aviacijos priežiūros tarnyboje (FAA),

į ką aš kreipčiau daugiausiai dėmesio?

Į lėktuvų uodegas.

Ar žinojote, kad penkiose lėktuvų katastrofose per pastaruosius 20 metų

lėktuvo uodega arba atsikabino nuo lėktuvo, arba vairavimo įranga uodegoje kokiu nors būdu

sugedo.

Paprasta ir aišku - problema yra uodegose.

Ir kai pilotai apžiūri lėktuvą, žinote, ką? Jie negali matyti,

kas vyksta uodegoje.

Žinote, kai aš apie tai pagalvoju,

aš tarsi iš kažkur ištraukiu visą šią specifinę informaciją.

Tai yra labai specifiška. Matote, mano mąstymas yra pagrįstas "iš apačios į viršų" principu.

Aš renku mažas detales ir jas kaip dėlionėje sudėlioju į vieną paveikslą.

Čia matote arklį, kuris mirtinai bijojo

juodų kaubojiškų skrybėlių.

Jį skriaudė kažkas, kas dėvėjo tokią skrybėlę.

Tuo tarpu baltų kaubojiškų skrybėlių šis arklys nebijojo.

Taigi dalykas yra tas, kad pasauliui reikės

pačių įvairiausių protų,

kurie turės dirbti kartu.

Mes turime stengtis, kad šie skirtingi protai augtų ir tobulėtų.

Ir mane varo iš proto tai, kad

keliaudama po autistų susitikimus

aš matau daug protingų "moksliukų",

kurie tiesiog nėra labai socialūs.

Ir niekas net nebando jų sudominti tokiais dalykais,

kaip mokslas.

Tai skatina mane pakalbėti apie mano gamtos mokslų mokytoją.

Mano gamtos mokslų mokytojas yra itin gražiai pavaizduotas filme.

Aš buvau prasta mokinė. Kai mokiausi mokykloje,

man visiškai nerūpėjo jokie mokslai,

kol aš neatsidūriau pono Karloko pamokoje.

Filme jis vadinamas daktaru Karloku.

Jis metė man iššūkį

išsiaiškinti optinę iliuziją, kuriamą mažame kambarėlyje.

Aš noriu akcentuoti, kad vaikams jūs privalote

rodyti įdomius dalykus.

Žinote, vienas iš dalykų, kuriuos, mano nuomone, turėtų daryti TED,

tai pasakoti moksleiviams mokyklose apie tai, kokios puikios paskaitos yra organizuojamos TED'e,

ir kad internete galima rasti be galo įdomių temų,

ir tada tie vaikai tuo susidomės.

Žinote, aš matau daug tokių "moksliukų"

ir jų mokytojų Vidurio Vakaruose ir kitose JAV dalyse.

Jei tik nesate regionuose, kur aktyviai vystomos aukštosios technologijos,

mokytojai nežino, ką daryti su tokiais vaikais.

Ir tie vaikai niekada nepasuka tinkamu keliu.

Dalykas yra tas, kad jūs galite paskatinti protą

būti labiau mąstančiu ir orientuotu į pažinimą,

arba jūsų protas gali būti labiau susijęs su aplinka ir todėl socialesnis.

Autizmo tyrimai rodo,

kad itin protingų žmonių smegenų užpakalinėje dalyje

esama papildomų jungčių, tačiau tada priekinėje smegenų dalyje esama mažiau su bendravimu susijusių jungčių.

Tai tarsi balansavimas tarp protinių ir socialinių gebėjimų.

Kai kuriais atvejais šis disbalansas gali būti toks ekstremalus,

kad žmogus netgi nesugebės kalbėti.

Normalaus žmogaus smegenyse

verbaliniai gebėjimai užgožia vizualinį mąstymą, kuris mus sieja su gyvūnais.

Tai daktaro Bruce Miller darbas

Jis studijavo Alzheimerio liga sergančius pacientus,

kuriems buvo diagnozuota priekinės smegenų skilties demencija (FLD).

Demencija paveikė už kalbą atsakingas smegenų dalis,

o šį piešinį sukūrė žmogus, kuris surinkinėdavo automobilių stereo aparatūrą.

Van Gogas nežinojo nieko apie fiziką.

Bet, manau, labai įdomu yra tai,

kad keleto tyrimų metu

jo darbuose buvo atrasta tam tikrų sūkuriuojančių raštų,

kuriuos galima aprašyti pagal statistinį turbulencijos modelį.

Tai paskatina iškelti įdomią mintį,

kad galbūt kai kurie matematiniai dėsniai

natūraliai yra mūsų galvose.

Aš rašiausi pastabas apie Wolfram'o dėstomus dalykus

ir žymėjausi visus raktinius žodžius

kuriuos tik galėčiau panaudoti -

manau, jie atsidurs mano paskaitose apie autizmą.

Mes tiems vaikams turime rodyti dalykus, kurie juos sudomintų.

Tačiau iš mokyklos programų buvo išbrauktos darbų,

menų ir panašios pamokos.

O juk būtent dailė man mokykloje sekėsi geriausiai.

Mes privalome atsižvelgti į įvairiausius protus.

Ir būtina su tais įvairiais protais aktyviai dirbti,

nes tokių žmonių mums neabejotinai

reikės ateityje.

Pakalbėkime apie darbus ir profesijas.

Tarkim, mano gamtos mokslų mokytojas paskatino mane mokytis,

nes aš tiesiog buvau dykinėtoja ir nenorėjau to daryti.

Bet žinote, ką? Aš taip pat įgavau darbo patirties.

Aš matau per daug protingų vaikų, kurie neišmoko pačių pagrindinių dalykų,

pavyzdžiui, kaip nevėluoti.

Mane to išmokė, kai man buvo aštuoneri.

Žinote, močiutės sekmadienio vakarėlio metu jūs turite laikytis tam tikrų manierų.

Mane to išmokė, kai aš dar buvau labai maža.

Ir kai aš buvau 13 metų, aš gavau darbą pas siuvėją,

kur siuvau drabužius.

Aš atlikau praktiką koledže.

Aš kūriau, stačiau įvairius projektus.

Aš taip pat turėjau išmokti, kaip atlikti man skirtas užduotis.

Kai buvau maža, aš norėjau piešti vien tik arklius.

Mano mama sakė - "Pabandykime nupiešti ką nors kita"

Tokie vaikai privalo išmokti atlikti įvairius dalykus.

Tarkime, vaikas yra susikoncentravęs į Lego žaidimą.

Tokiu atveju paskatinkime jį statyti įvairesnius dalykus.

Dalykas apie autistišką protą yra tas,

kad jis turi tendenciją susikoncentruoti į vieną daiktą, veiksmą ar idėją.

Pavyzdžiui, jei vaikui patinka lenktyniniai automobiliai,

naudokime lenktyninius automobilius mokydami tokį vaiką matematikos.

Skaičiuokime, kiek laiko užtrunka tokiu automobiliu nuvažiuoti tam tikrą atstumą.

Kitaip tariant, naudokime tą koncentraciją

taip, kad motyvuotume vaiką - tai vienas iš dalykų, kuriuos mes privalome padaryti.

Mane tikrai erzina mokytojai,

ypač dirbantys ne šiame šalies regione,

kurie nežino, ką daryti su tais protingais vaikais.

Tai varo mane iš proto.

Ką tokie vizualiniai mąstytojai gali daryti užaugę?

Jie gali būti grafikos dizaineriais, dirbti su kompiuteriais,

fotografija, pramoniniu dizainu.

Tokie dėsniais mąstantys žmonės yra tie,

kurie bus jūsų matematikai, programinės įrangos kūrėjai,

programuotojai ir panašių profesijų atstovai.

Tada mes dar turime verbalinius mąstytojus. Jie tampa puikiais žurnalistais.

Taip pat jie būna nuostabūs aktoriai.

Autizmo išskirtinumas yra tas,

kad socialinius įgūdžius reikia išmokti tarsi vaidmenį.

Tai tiesiog reikia išmokti.

Dėl to su tokiais mokiniais reikia dirbti.

O tai veda mane prie minties apie mentorius.

Žinote, mano gamtos mokslų mokytojas nebuvo akredituotas mokytojas.

Jis buvo NASA mokslininkas.

Kai kuriose valstijose jau diegiama tokia sistema, kad

jei turite biologijos ar chemijos išsilavinimą,

mokykloje galite dėstyti šiuos dalykus ir be specialaus pedagoginio laipsnio.

Ir mes turime tą daryti ir toliau.

Aš matau, kad

mokytojai, kurie autizmo požymių turintiems vaikams būtų tinkamiausi,

dėsto bendruomenių koledžuose.

Kai kurie iš šių gerųjų mokytojų turėtų atsidurti mokyklose.

Kitas sprendimas, kuris galėtų būti labai sėkmingas,

būtų pakviesti žmones, dirbusius programinės įrangos sektoriuje, o dabar išėjusius į pensiją,

mokyti vaikus.

Nesvarbu, kad tai, ko jie mokytų, galbūt yra pasenę,

nes jie vaikuose įžiebtų susidomėjimo ugnelę.

Tada vaikas aktyviai įsitraukia.

O kai vaikas įsitraukia, jis pats sužinos ir visus naujus dalykus.

Mentoriai yra absoliuti būtinybė.

Neįmanoma pervertinti to,

ką man davė gamtos mokslų mokytojas.

Mes tokius vaikus turime mokyti, lavinti, vėliau - juos samdyti.

Jei jie jūsų bendrovėse atlieka praktiką,

svarbu tokiems autizmo ar Aspergerio sindromo požymių turintiems žmonėms

duoti specifines užduotis. Nesakykite tiesiog "sukurk naują programinę įrangą."

Užduotį jūs turite suformuoti kur kas konkrečiau.

Pavyzdžiui - "mes kuriame naują programinę įrangą telefonui,

ir ši programa turi daryti kažką labai specifinio.

Tai turi užimti ne daugiau nei tiek ir tiek atminties."

Jūs turite suformuluoti būtent tokią specifinę užduotį.

Na, tai mano kalbos pabaiga.

Aš norėčiau padėkoti jums visiems, kad buvote čia.

Nes man čia tikrai patiko.

(Plojimai)

Ak, turite klausimą? Gerai.

(Plojimai)

Chris Anderson: Ačiū Jums labai.

Žinote, kartą Jūs rašėte (man labai patinka ši citata):

"Jei kokiu nors stebuklingu būdu autizmas

dingtų nuo žemės paviršiaus,

žmonės vis dar bendrautų prie laužo,

prie įėjimo į urvą."

Temple Grandin: Nes kaip Jums atrodo, kas padarė pirmąsias akmenines ietis?

Aspergerio sindromą turintis žmogus. Jei mes atsikratytume autizmo geno,

nebebūtų Silikono slėnio,

ir energetikos krizė taip pat nebūtų išspręsta.

(Plojimai)

CA: Aš dar norėčiau Jūsų paklausti keleto papildomų klausimų.

Jei kuris iš jų Jums pasirodys nepriimtinas,

tiesiog sakykite "Kitas klausimas".

Tačiau - jei čia yra kas nors,

kas turi vaiką autistą,

ar pažįsta tokį vaiką,

ir jaučiasi nuo jo atkirstas,

ką patartumėte tokiam žmogui?

TG: Na, visų pirma būtina įvertinti vaiko amžių.

Jei vaikui yra dveji-ketveri metai,

ir jis nekalba, nebendrauja -

neįmanoma per mažai akcentuoti bendravimo su tokiu vaiku -

nieko nelaukite, tokiam vaikui reikia bent 20 val. per savaitę individualaus mokymo.

Suprantate, esama skirtingų autizmo lygių.

Maždaug pusė autizmą turinčių žmonių

niekada neišmoks kalbėti, jie nedirbs

Silikono slėnyje ir neras jiems tinkamo užsiėmimo.

Bet protingieji, "moksliukiški" vaikai

turi lengvesnę autizmo formą

ir būtent tokius vaikus reikia sudominti, juos paskatinti

daryti įvairius įdomius dalykus.

Aš pradėjau bendrauti dėl bendrų interesų.

Aš jodinėjau su kitais vaikais. Aš dariau raketų modelius su kitais vaikais,

su kitais vaikais dariau elektronikos laboratorinius darbus,

o septintajame dešimtmetyje tai reiškė veidrodėlių klijavimą

ant guminės membranos, esančios ant garso kolonėlės, taip kuriant šviesų šou.

Mes manėme, kad tai buvo išskirtinai puiku.

CA: Tokiems žmonėms yra nerealu

manyti ar tikėtis, kad vaikas

mylės juos taip, kaip dauguma tikisi.

TG: Leiskite pasakyti taip - toks vaikas bus labai lojalus.

Jei Jūsų namas vieną dieną degs, toks vaikas Jus iš jo ištrauks.

CA: Oho. Taigi, dauguma žmonių, jei jų paklaustume,

kas jiems rūpi labiausiai, jie greičiausiai pasakytų

"Mano vaikai" arba "Mano mylimas žmogus".

O kas Jums rūpi labiausiai?

TG: Man labiausiai rūpi tai, kad tai, ką aš darau,

kuria geresnį pasaulį.

Jei autisto vaiko mama man pasako,

kad jos vaikas mokosi aukštojoje mokykloje mano knygos

ar vienos iš mano paskaitų dėka, tai daro mane labai laimingą.

Žinote, devintajame dešimtmetyje aš dirbau

su skerdyklomis; jos buvo absoliučiai siaubingos.

Aš toms skerdykloms sukūriau tikrai labai paprastą vertinimo sistemą,

pagal kurią matuojamas skerdyklos efektyvumas - kiek galvijų krito,

kokiam galvijų skaičiui buvo naudotas elektrošokas,

kiek galvijų baubia iki išprotėjimo?

Ir tai yra labai labai paprasta.

Pagal tokią sistemą, jūs tiesiogiai stebite keletą paprastų dalykų.

Ji veikė ypač gerai. Aš jaučiu pasitenkinimą matydama,

kad kažkas pasaulyje iš tiesų labai pasikeičia.

Tokių pasikeitimų reikia kur kas daugiau,

ir mums reikia mažiau abstrakčių idėjų.

(Plojimai)

CA: Kai mes kalbėjome telefonu, vienas iš mane labai nustebinusių dalykų buvo tai,

kad Jūs labai entuziastingai vertinate

vadinamąsias serverių fermas. Papasakokite apie tai daugiau.

TG: Priežastis, kodėl aš labai apsidžiaugiau perskaičiusi apie serverių fermas,

yra ta, kad tokios fermos talpina labai daug informacijos.

Iš esmės tai - bibliotekos.

O man informacija, žinios yra

kažkas ypač vertingo. Pavyzdžiui, prieš 10 metų

mūsų biblioteka buvo užtvindyta.

Tai buvo dar prieš išplintant internetui.

Aš buvau labai nusiminusi dėl visų sunaikintų knygų,

nes taip buvo sunaikintos žinios.

O serverių fermos, arba informacijos centrai,

yra puikios žinių bibliotekos.

CA: Temple, aš tegaliu pridurti, kad turėti Jus TED yra didžiulis malonumas.

TG: Labai Jums ačiū. Ačiū.

(Plojimai)