Kuris pienas yra geriausias tau?

Pilna pamoka: https://ed.ted.com/lessons/which-type-of-milk-is-best-for-you-jonathan-j-o-sullivan-grace-e-cunningham

Ieškodami pieno parduotuvėje susiduriame su daugybe jo rūšių. Be karvių pieno, taip pat yra ir augaliniai produktai kaip migdolų, sojų ir avižų pienas. Tai kuris gi tinkamiausias tau? Ir kurio gamybos ištekliai bei tarša mažiausi? Jonathan J. O'Sullivan ir Grace E. Cunningham pasakoja apie populiariausias pieno rūšis, ieškodami atsakymo.

Jonathan J. O'Sullivan ir Grace E. Cunningham pamoka, režisuota Anton Bogaty.

Ieškodami pieno parduotuvėje,

susiduriame su daugybe jo rūšių.

Be karvių pieno,
yra ir augaliniai produktai.

Tam, kad augalai virstų pienu,

jie turi būti išmirkyti, nusausinti,
perplauti ir sumalti į tirštą masę,

arba kitu atveju,
sudžiovinti ir sumalti į miltus.

Išgauti miltai arba masė yra
prisotinama vitaminais ir mineralais,

pagardinama skoniais ir
praskiedžiama vandeniu.

Rezultate turime daugybę pieno variantų,

kurie įvariomis savybėmis yra
panašūs į karvės pieną.

Tai kuris pienas visgi tinkamiausias tau?

Išnagrinėkime porą populiariausių:

karvės, migdolų, sojų ir avižų pieną.

250 ml stiklinė karvės pieno turi
8 gramus baltymų,

12 gramų angliavandenių
bei nuo 2 iki 8 gramų riebalų,

priklausomai nuo to, ar pienas
liesas ar riebesnis.

Tai maždaug 15% suaugusiam reikalingo
baltymų kiekio per dieną,

apie 10% angliavandenių ir
nuo 2 iki 15% riebalų.

Dauguma augalinių pieno rūšių
turi mažiau angliavandenių

ir riebalų negu gyvulinės kilmės pienas,
tačiau turi daugiau „gerųjų riebalų”.

Tačiau, vitaminas D ir kalcis,
randamas karvės piene,

nėra natūraliai aptinkamas
augaliniame piene.

Iš arčiau pažvelgus į augalinį pieną,
migdolų ir avižų pienas

turi nedaug baltymų
palyginus su gyvuliniu.

Migdolų pienas turi mažiausiai
sveikų maistinių medžiagų.

Avižų pienas prisotintas beta gliukanais –
sveikosiomis skaidulomis.

Jis taip pat turi daugiau angliavandenių
palyginus su kitais,

kartais tiek pat, kiek karvės pienas.

Sojų pienas turi tiek pat baltymų
kiek ir karvės,

bei yra puikus kalio šaltinis.

Žmonės galvodavo, jog dėl sojų pupelėse
randamo izoflavono,

kuris primena estrogeno
atliekamas funkcijas,

gali išsibalansuoti hormonai.

Tačiau, izoflavono kiekis sojų pupelėse

yra labai mažas ir tokio efekto kaip
estrogenas neturi.

Priklausomai nuo individualių poreikių,

viena šių pieno rūšių finišuos pirma:

jei netoleruoji laktozės,
augalinės kilmės pienas kaip tik tau,

tačiau, jei esi alergiškas riešutams,
migdolų pieno rinktis negali.

Žmonėms, kurie negali sau leisti
plačios mitybos raciono,

karvės pienas – geriausias variantas,
svekoms maistinėms medžiagoms gauti.

Tačiau, pasvėrus visus keturis variantus,
bet kuris iš jų

yra pakankamai maistingas, kad būtų
subalansuotos mitybos dalimi.

Daugumai žmonių, pienas kuris tinka jiems,

yra tas pats pienas, kuris labiausiai
tinka ir mūsų planetai.

Kuris sunaudoja mažiausiai išteklių
ir kelia mažiausiai taršos?

Pagaminti vienai stiklinei karvės pieno
reikalingi net 4 kv. kilometrai žemės,

kas skatina deforestaciją ir
gyvūnų buveinių nykimą.

Tie žemės plotai reikalingi karvėms
ganytis ir jų pašarui auginti.

Daugybė karvių minta sojų pupelėmis
ir avižomis.

Tačiau, žemės plotas reikalingas avižų
ar sojų pienui gaminti

yra daug mažesnis nei plotas skirtas
karvių pašarui –

tik 0,25 kv. kilometro žemės
vienai stiklinei pieno.

Migdolų pieno žemės ploto
sąnaudos labai panašios.

Plotas taip pat svarbus
sojų pupelių auginimui.

Jų fermos – viena didžiausių
deforestacijos priežasčių.

Avižų ir migdolų fermos to nesukelia.

Kiekvienas pieno gamybos žingsnis
reikalauja vandens.

Žemės dirbimo etape išryškėja
didelis skirtumas.

Karvės pieno gamyba sunaudoja daugiausiai
vandens – apie 120 litrų vienai stiklinei.

Daugausiai jo suvartoja karvės
ir dirvožemiai, pašarui auginti.

Antroje vietoje migdolų pienas –
su 70 litrų vandens vienai stiklinei.

Daugiausia vandens sunaudojama
auginant migdolų medžius.

Gali tekti laistyti metų metus, kol
medžiai ims duoti derlių.

Jie turi būti laistomi be sustojimo,
kitaip numirs.

O kiti augalai gali likti sausi
ir vistiek užderėti.

Sojų pupelės ir avižos
reikalauja mažiau vandens:

vos 5 - 10 litrų stiklinei pieno.

Pieno gamyba skleidžia ir šiltnamio
efektą sukeliančias dujas –

nuo 0,1 iki 0,2 kilogramų per stiklinę
augalinio pieno.

O dėl gyvulinio pieno, vien karvės
išleidžia didelį kiekį gamtinių dujų

raugėdamos ir bezdėdamos.

Taigi, kiekviena stiklinė augalinio pieno
prisideda prie šiltnamio efekto –

virš pusės kilogramo dujų per stiklinę.

Tad esant tam tikriems mitybos poreikiams,

bet kuri pieno rūšis yra geras variantas
mūsų sveikatai.

Bet dėl mūsų planetos gerovės,
augalinis pienas pirmauja,

ypač avižų ir sojų pienas.