Lithuanian subtitles

← Kaip patobulėti srityse, kurios mums rūpi

Sunkiai dirbate, bet nepatobulėjate? Jūs tokie ne vieni. Pedagogas Eduardo Briceño atskleidžia paprastą būdą, kaip patobulėti bet kurioje srityje – darbe, tėvystėje, pomėgiuose. Taigi jis dalinasi naudingais metodais, kad jūs galėtumėte ir toliau mokytis bei jaustumėtės, kad judate į priekį.

Get Embed Code
40 Languages

Showing Revision 13 created 10/15/2017 by Andrius Družinis-Vitkus.

  1. Dauguma mūsų stengiamės dėl visko,
    kad ir ką bedarytume gyvenime
  2. ar tai būtų mūsų darbas, šeima, mokykla,
  3. ar bet kas kitas.
  4. Aš taip jaučiuosi, labai stengiuosi.
  5. Bet prieš kurį laiką suvokiau,
  6. kad nė kiek netobulėjau tuose dalykuose,
    kurie man labiausiai rūpėjo
  7. ar tai buvimas sutuoktiniu, ar draugu,
  8. ar profesionalu, ar komandos draugu
  9. ir aš nė kiek nepatobulėdavau,
  10. nors ir praleisdavau daug laiko
    prie to dirbdamas.
  11. Tada iš įvairių pokalbių
    ir tyrimų supratau,
  12. kad ši stagnacija,
    nepaisant sunkaus darbo,
  13. pasirodo, yra visai dažna.
  14. Taigi noriu su jumis pasidalinti
    įžvalgomis, kodėl taip yra

  15. ir ką galime padaryti.
  16. Sužinojau, kad sėkmingiausi žmonės
  17. ir komandos, iš bet kurios srities,
  18. daro tai, ką galime nukopijuoti.
  19. Jie gyvenime sąmoningai
    kaitalioja dvi zonas:
  20. mokymosi zoną ir veikimo zoną.
  21. Mokymosi zona būna,
    kai mūsų tikslas yra patobulėti.

  22. Tada užsiimame veikla,
    skirta tobulėjimui,
  23. susitelkdami ties tuo, ko dar neįvaldėme,
  24. o tai reiškia, kad turime tikėtis
    padaryti klaidų,
  25. žinodami, kad iš jų pasimokysime.
  26. Tai labai skiriasi nuo to, ką darome,
    kai esame savo veikimo zonoje,
  27. kai mūsų tikslas yra kažką atlikti
    kuo įmanoma geriau.
  28. Tada mes susitelkiame ties tuo,
    ką jau esame įvaldę
  29. ir stengiamės sumažinti klaidas.
  30. Abi šios zonos turėtų būti mūsų gyvenime,

  31. bet suprantant, kada mes norime
    kiekvienoje jų būti,
  32. kokiu tikslu ir su kokiais lūkesčiais,
  33. padeda mums geriau pasirodyti
    ir patobulėti.
  34. Veikimo zona maksimizuoja mūsų
    tiesioginį darbo efektyvumą,
  35. o mokymosi zona maksimizuoja mūsų augimą
  36. ir būsimą efektyvumą darbe.
  37. Priežastis, kodėl dauguma nepatobulėja,
  38. nepaisant mūsų sunkaus darbo,
  39. yra ta, kad mes esame linkę beveik
    visą laiką praleisti veikimo zonoje.
  40. Tai trukdo mūsų augimui
  41. ir, ironiškai, galų gale,
    taip pat mūsų efektyvumui.
  42. Tai kaip atrodo ta mokymosi zona?

  43. Pavyzdžiui, Demostenas, politinis lyderis
  44. ir geriausias oratorius
    bei teisininkas senovės Graikijoje.
  45. Tam, kad taptų didis,
    jis nepraleido viso savo laiko
  46. tiesiog būdamas oratoriumi ar teisininku,
  47. tai būtų jo veikimo zona.
  48. Vietoj to, jis užsiėmė veikla,
    skirta tobulėjimui.
  49. Žinoma, jis daug mokėsi.
  50. Studijavo teisę ir filosofiją,
    padedamas savo mokytojų,
  51. bet jis taip pat suprato, kad buvimas
    teisininku apėmė žmonių įtikinėjimą,
  52. taigi jis studijavo puikias kalbas
  53. ir vaidybą.
  54. Tam, kad jis atsikratytų keisto įpročio
    nevalingai kelti savo petį,
  55. repetuodavo kalbas prieš veidrodį
  56. ir pakabindavo kardą ant lubų,
  57. kad jei pakeltų savo petį,
  58. tai jam skaudėtų.
  59. (Juokas.)

  60. Kad aiškiau šnekėtų, nepaisant šveplumo,

  61. sakydavo kalbas,
    prisikimšęs į burną akmenų.
  62. Įsirengė požeminį kambarį,
  63. kur jis galėdavo repetuoti be trukdžių
  64. ir netrukdyt kitiems žmonėms.
  65. Kadangi tada rūmai buvo labai triukšmingi,
  66. jis praktikavosi ir prie vandenyno,
  67. kalbėdamas garsiau už bangų šniokštimą.
  68. Jo veikla mokymosi zonoje

  69. labai skyrėsi nuo veiklos rūmuose,
  70. jo veikimo zonos.
  71. Mokymosi zonoje
  72. jis darė ką dr. Anders Ericsson
    vadina sąmoninga praktika.
  73. Tai apima gebėjimų suskaidymą
    į sudedamuosius įgūdžius,
  74. žinant, kokį įgūdžio elementą
    stengiamės patobulinti,
  75. pavyzdžiui, laikyti nuleistus pečius,
  76. visiškai susikoncentruodami
    į sudėtingą iššūkį,
  77. už mūsų komforto zonos ribų,
  78. vos už to, ką mes galime dabar padaryti,
  79. naudodamiesi dažnu grįžtamuoju ryšiu
    su pakartojimu ir pakeitimais
  80. bei, geriausiai, pasitelkiant
    įgudusio mokytojo patarimus,
  81. nes veiklos, skirtos tobulėjimui,
  82. skiriasi kiekvienam dalykui,
  83. o puikūs mokytojai bei treneriai žino,
    kokie tai užsiėmimai,
  84. ir gali kaip ekspertai įvertinti.
  85. Tai yra ta praktika mokymosi zonoje,
  86. kuri veda prie ryškaus patobulėjimo,
  87. o ne vien tik laikas,
    praleistas vykdant užduotį.
  88. Pavyzdžiui, tyrimai rodo,
    kad po poros metų,
  89. praleistų darbe,
  90. našumo lygis dažniausiai nusistovi.
  91. Tai buvo pastebėta mokytojavime,
    bendrojoje medicinoje,
  92. slaugoje ir kitose srityse,
  93. o taip nutinka todėl, kad kai mes manome,
    kad jau tapome pakankamai geri,
  94. adekvatūs,
  95. tada nustojame būti mokymosi zonoje.
  96. Skiriame visą savo laiką
    tik darbui atlikti,
  97. vykdymui,
  98. o tai, pasirodo,
    nėra geras būdas patobulėti.
  99. Bet žmonės, kurie ir toliau
    leidžia laiką mokymosi zonoje,
  100. jie ir toliau visada tobulėja.
  101. Geriausi pardavėjai bent kartą per savaitę
  102. užsiima veikla su tikslu patobulėti.
  103. Jie skaito, kad pagilintų žinias,
  104. tariasi su kolegomis
    ar sričių specialistais,
  105. išbando naujas strategijas.
    prašo atsiliepimų ir juos apmąsto.
  106. Geriausi šachmatininkai
  107. praleidžia daug laiko
    ne žaisdami šachmatais,
  108. tai būtų jų veikimo zona,
  109. bet bandydami nuspėti didmeistrių
    padarytus ėjimus ir juos analizuodami.
  110. Daugelis mūsų tikriausiai praleido
    daugybę valandų
  111. spausdindami kompiuteriu,
  112. neišmokdami rašyti greičiau,
  113. bet jei kasdien skirtume
    nuo 10 iki 20 minučių,
  114. visiškai susikoncentruodami,
    kaip rašyti nuo 10 iki 20 % greičiau
  115. nei mūsų įprastas greitis,
  116. mes rašytume greičiau,
  117. ypač jei išskirtume,
    kokias klaidas darome,
  118. ir praktikuotumėmės rašyti tuos žodžius.
  119. Tai sąmoninga praktika.
  120. Kokiose dar gyvenimo srityse,

  121. kurios mums galbūt labiau rūpi,
  122. sunkiai dirbame, bet nelabai patobulėjame,
  123. nes visada esame veikimo zonoje?
  124. Tai, aišku, nereiškia, kad veikimo zona
    yra visai nenaudinga.
  125. Ji labai naudinga.
  126. Kai man reikėjo kelio operacijos,
    aš nesakiau chirurgui:
  127. „Pabaksnok kur nors
    ir susitelk į tai, ko nežinai.“
  128. (Juokas.)

  129. „Pasimokysim iš tavo klaidų.“

  130. Ieškojau chirurgės, kuri,
    maniau, gerai dirbtų,
  131. ir norėjau, kad ji gerai dirbtų.
  132. Buvimas veikimo zonoje
  133. leidžia mums viską padaryti taip gerai,
    kaip tik galime.
  134. Tai taip pat gali motyvuoti
  135. ir suteikti informacijos atpažinti tai,
    į ką toliau reikią susitelkti,
  136. kai grįšime atgal į mokymosi zoną.
  137. Taigi raktas į našumą
  138. yra mokymosi zonos kaitaliojimas
    su veikimo zona,
  139. kryptingai lavinant įgūdžius
    mokymosi zonoje,
  140. tada pritaikant tuos įgūdžius
    veikimo zonoje.
  141. Kai Beyoncé gastroliuoja,

  142. koncerto metu ji yra veikimo zonoje,
  143. bet kasnakt,
    kai grįžta į viešbučio kambarį,
  144. ji grįžta atgal į savo mokymosi zoną.
  145. Ji peržiūri ką tik pasibaigusio
    koncerto vaizdo įrašą.
  146. Identifikuoja vietas patobulinimui,
  147. sau, šokėjams, operatoriams.
  148. O kitą rytą
  149. visi gauna lapus
    su pastabomis, ką pataisyti,
  150. prie kurių jie visą dieną dirba
    prieš kitą pasirodymą.
  151. Tai spiralė
  152. į vis didėjančius gabumus,
  153. bet turime žinoti, kada siekiame mokytis,
    o kada siekiame vykdyti
  154. ir nors norime vienu metu daryti abu,
  155. kuo daugiau laiko praleisime
    mokymosi zonoj,
  156. tuo daugiau patobulėsime.
  157. Kaip galime daugiau laiko
    būti mokymosi zonoje?

  158. Pirmiausia, turime tikėti ir suprasti,
  159. kad galime patobulėti,
  160. tai vadiname augimo mąstysena.
  161. Antra, turime norėti
    patobulinti konkretų įgūdį.
  162. Turi būti tikslas, kuris mums rūpėtų,
  163. nes tai atima laiko ir pastangų.
  164. Trečia, turime turėti idėją,
    kaip patobulėti,
  165. ką galime daryti, kad patobulėtume,
  166. ne taip, kaip aš mokydavausi
    grot gitara paauglystėje,
  167. nuolatos grodamas dainas,
  168. bet sąmoningai praktikuojantis.
  169. Ir ketvirta, turime būti situacijose,
    kur maža rizika,
  170. nes jei yra tikimasi klaidų,
  171. tada tų klaidų pasekmės
    neturi būti katastrofiškos
  172. ar net labai reikšmingos.
  173. Lyno akrobatas nebando naujų triukų
    neturėdamas tinklo apačioje,
  174. o sportininkas nebandytų naujo judesio
  175. per čempionato rungtynes.
  176. Viena priežasčių, kodėl gyvenime

  177. tiek daug laiko būname veikimo zonoje,
  178. yra ta, kad mūsų aplinka dažnai yra
    bereikalingai rizikinga.
  179. Mes kuriame vieni kitiems
    socialinę riziką,
  180. net mokyklose, kuriose visas dėmesys
    turėtų būti mokslui,
  181. ir aš nekalbu apie standartizuotus testus.
  182. Turiu omeny, kad kiekvieną dienos minutę
  183. daugelis mokinių, nuo pradinukų
    iki studentų,
  184. mano, kad jei jie suklys,
    tai kiti prasčiau apie juos galvos.
  185. Nenuostabu, kad jie visada jaučia stresą
  186. ir neprisiima rizikos,
    reikalingos mokymuisi.
  187. Bet išmoksta, kad klaidos
    yra nepageidaujamos,
  188. netyčia,
  189. kai mokytojai ar tėvai nori girdėti
    tik teisingus atsakymus
  190. ir nepripažįsta klaidų, užuot jas priėmę
    ir išnagrinėję,
  191. kad iš jų pasimokytų
  192. ar kai ieškome glaustų atsakymų,
  193. užuot skatinę labiau tyrinėjantį mąstymą,
  194. iš kurio galime pasimokyti.
  195. Kai mokinių ar studentų namų darbai
    vertinami skaičiumi ar raide
  196. ir įskaičiuojami į galutinį pažymį,
  197. užuot buvę skirti praktikai, klaidoms,
    atsiliepimams ir refleksijai,
  198. mes pasakome,
    kad mokykla yra veikimo zona.
  199. Tas pats yra ir mūsų darbovietėse.

  200. Įmonėse, kurias aš konsultuoju,
    dažnai matau puikią darbo kultūrą,
  201. kurią vadovai puoselėja,
    kad paskatintų gerą darbą.
  202. Bet tai darbuotojus apriboja
    likt prie to, ką žino,
  203. o ne bandyti kažką naujo,
  204. taigi įmonės nesugeba
    pasikeisti ir patobulėti
  205. ir jos atsilieka.
  206. Mes galime sukurti daugiau vietos augimui,

  207. pradėdami vieni su kitais kalbėtis
  208. apie tai, kada kurioje zonoje norime būti.
  209. Kur mes norime patobulėti ir kaip?
  210. Ir kada mes norime veikti
    bei sumažinti klaidas?
  211. Tokių būdu išsiaiškinsime,
    kas yra sėkmė,
  212. kada ir kaip geriausia
    vienas kitą palaikyt.
  213. Bet kas, jei mes nuolat esame
    rizikingose situacijose

  214. ir jaučiame, kad dar negalime
    užmegzti tų pokalbių?
  215. Štai trys dalykai, kuriuos galime
    individualiai nuveikti.
  216. Pirma, galime sukurt mažos rizikos salas,
    esančias didelės rizikos jūroje.
  217. Tai vietos, kur klaidų pasekmės yra mažos.
  218. Pavyzdžiui, galime susirasti mokytoją
    ar patikimą kolegą,
  219. su kuriuo galim keistis idėjomis
    ar pasikalbėti jautriomis temomis,
  220. ar apsikeisti vaidmenimis.
  221. Arba projekto metu, galime prašyti
    susitikimų, skirtų grįžtamajam ryšiui.
  222. Arba skirti laiko skaitymui, ar vaizdo
    įrašų žiūrėjimui, ar virtualiems kursams.
  223. Tai tik keletas pavyzdžių.
  224. Antra, galime vykdyti ir atlikti,
    kaip iš mūsų ir tikimasi,
  225. bet po to apgalvoti,
    ką galėtume padaryti geriau,
  226. kaip kad Beyoncé daro,
  227. ir galime stebėti bei kopijuoti ekspertus.
  228. Stebėjimas, refleksija ir pasikeitimas –
    tai mokymosi zona.
  229. Pagaliau, galime vesti į priekį
  230. ir sumažinti riziką kitiems, dalindamiesi,
    kur norime patobulėti,
  231. klausinėdami apie tai, ko nežinome,
  232. prašydami grįžtamojo ryšio,
    pasakodami apie klaidas
  233. ir apie tai, ką iš jų išmokome,
  234. kad kiti nebijotų to daryti.
  235. Tikrasis pasitikėjimas –
    tai nuolatinio mokymosi modeliavimas.

  236. O kas, jei gyvenime ne nuolatos darytume,
  237. veiktume,
  238. o daugiau laiko tyrinėtume,
  239. klaustume,
  240. klausytumėmės,
  241. eksperimentuotume, mąstytume,
  242. siektume ir taptume?
  243. O kas, jei kiekvienas mūsų visada
  244. stengėsi kažkur patobulėti?
  245. O kas, jei sukurtume daugiau
    mažos rizikos salų
  246. ir vandenų?
  247. Ir kas, jei išsiaiškintume,
  248. su savimi ir su savo kolegomis,
  249. kada norime mokytis ir kada norime veikti,
  250. tam, kad mūsų pastangos
    taptų svarbesnės,
  251. mūsų tobulėjimas – nesibaigiantis
  252. ir mūsų geriausia – dar geriau?
  253. Ačiū.