Return to Video

Orumas – ne privilegija, o darbuotojo teisė

  • 0:01 - 0:04
    Iš visų personažų Disnėjaus filmuose
  • 0:04 - 0:07
    man labiausia patinka
    Svirplys Džiminis iš „Pinokio“.
  • 0:08 - 0:10
    Mano mėgstamiausia scena iš filmo
  • 0:10 - 0:13
    yra, kai mėlynoji fėja sako Pinokiui:
  • 0:13 - 0:15
    „Visada vadovaukis savo sąžine“.
  • 0:16 - 0:18
    Pinokis paklausia: „O kas yra sąžinė?“
  • 0:18 - 0:20
    ir Svirplys Džiminis
    pasipiktinęs šiuo klausimu.
  • 0:20 - 0:22
    „Kas yra sąžinė?
  • 0:22 - 0:23
    Kas yra sąžinė?
  • 0:23 - 0:27
    Sąžinė – tas tylutis, mažytis balselis viduje,
    kurio žmonės nenori klausytis.
  • 0:28 - 0:30
    Štai kas negerai su šiandienos pasauliu.“
  • 0:31 - 0:34
    Man patinka, kad Svirplys Džiminis
    visada yra šalia,
  • 0:34 - 0:37
    su savo „nuobodžiais“ moralais,
  • 0:37 - 0:41
    kai tik Pinokis sugalvoja
    kokį gudrų planą.
  • 0:41 - 0:44
    Mano manymu,
    jis medinukui rėžia tiesą į akis.
  • 0:44 - 0:47
    Visada galvojau: o kodėl gi
    Svirplys Džiminis
  • 0:47 - 0:48
    man taip patinka?
  • 0:48 - 0:49
    Ir vieną dieną supratau.
  • 0:49 - 0:52
    Todėl, kad jis kalba
    visai kaip mano senelis.
  • 0:53 - 0:56
    Mano senelis buvo
    labai geras ir meilus žmogus,
  • 0:56 - 0:58
    nepaprastai jį mylėjau.
  • 0:59 - 1:02
    Bet jis priklausė ne tik man,
    o visam pasauliui.
  • 1:02 - 1:04
    Jo vardas buvo Roy O. Disney
  • 1:04 - 1:07
    ir jis, kartu su savo broliu Walt Disney,
  • 1:07 - 1:10
    užaugo neturtingoje šeimoje
    Kanzaso valstijoje
  • 1:10 - 1:15
    ir įkūrė bei valdė
    vieną žymiausių įmonių pasaulyje.
  • 1:16 - 1:19
    Geriausiai atsimenu du dalykus
    apie keliones į Disneilendą
  • 1:19 - 1:20
    su savo seneliu.
  • 1:20 - 1:23
    Visų pirma, jis mane visada
    griežtai perspėdavo,
  • 1:23 - 1:26
    kad jei bent su vienu iš darbininkų
    elgsiuosi nepagarbiai,
  • 1:27 - 1:29
    tai namie tikrai gausiu velnių.
  • 1:30 - 1:32
    Jis sakydavo: „Šie žmonės labai sunkiai dirba –
  • 1:32 - 1:34
    sunkiau, nei gali įsivaizuoti,
  • 1:34 - 1:36
    ir todėl jie nusipelno tavo pagarbos.“
  • 1:37 - 1:41
    Kitas dalykas buvo tai, kad jis
    niekada nepraeidavo pro numestas šiukšles
  • 1:41 - 1:43
    Disneilende ar bet kur kitur.
  • 1:43 - 1:45
    Jis visada pasilenkdavo ir jas pakeldavo.
  • 1:45 - 1:49
    Jis sakydavo: „niekas neturi būti per daug pasipūtęs,
    kad pakeltų šiukšlę.“
  • 1:50 - 1:51
    Mano senelio laikais
  • 1:51 - 1:54
    darbas Disneilende nebuvo laikinas.
  • 1:55 - 1:57
    Žmogus galėjo nusipirkti namą,
  • 1:57 - 1:59
    susikurti šeimą,
  • 1:59 - 2:02
    turėti prieigą
    prie padorios sveikatos apsaugos,
  • 2:02 - 2:05
    išeiti į pensiją be rūpesčių
  • 2:05 - 2:08
    tik su atlyginimu iš pramogų parko.
  • 2:08 - 2:11
    Primenu, mano senelis kovojo
    su profesinėmis sągungomis,
  • 2:11 - 2:12
    smarkiai kovojo.
  • 2:13 - 2:15
    Jis sakė, kad nenori, kad ji verstų
  • 2:15 - 2:17
    daryti kažką, ką jis norėjo
    daryti savo noru.
  • 2:17 - 2:22
    Žinoma, tai buvo bjaurus paternalizmas
    ir gal net truputis paistalų.
  • 2:22 - 2:23
    Jis nebuvo šventasis,
  • 2:24 - 2:27
    o įmonėje ne su visais buvo elgiamasi
    gerai ir teisingai –
  • 2:27 - 2:29
    tai gerai žinomas faktas.
  • 2:30 - 2:35
    Bet manau, kad giliai viduje
    jis buvo didžiai atsidavęs įsitikinimui,
  • 2:35 - 2:40
    kad jis turėjo moralinę pareigą
    prieš visus, kas pas jį dirbo.
  • 2:40 - 2:45
    Tarp įmonių vadovų tais laikais
    toks požiūris nebuvo labai retas.
  • 2:46 - 2:49
    Bet kai mano senelis mirė 1971 m.,
  • 2:49 - 2:52
    pradėjo atsirasti nauja mąstysena,
  • 2:52 - 2:55
    iš pradžių Amerikoje,
    o paskui ir visame pasaulyje.
  • 2:56 - 3:00
    Svirpliui Džiminiui parodė duris
    ekonomistas Miltonas Friedmanas,
  • 3:00 - 3:01
    kuris, kartu su kitais,
  • 3:01 - 3:04
    išpopuliarino akcininkų viršenybės idėją.
  • 3:05 - 3:10
    Nagi, akcininkų viršenybė –
    tai visai logiška mintis, kai pagalvoji.
  • 3:11 - 3:13
    Akcininkai yra įmonės savininkai,
  • 3:13 - 3:17
    akcininkai nori pelno, įmonės augimo,
  • 3:17 - 3:21
    taigi pelnas ir augimas tampa prioritetu.
  • 3:21 - 3:22
    Tai labai prasminga.
  • 3:22 - 3:27
    Bet, deja, akcininkų viršenybės idėja
    virto į mąstyseną,
  • 3:27 - 3:30
    ir kai ta mąstysena pasuko
    netikėta kryptimi,
  • 3:30 - 3:33
    ji iš esmės pakeitė viską
  • 3:33 - 3:35
    įmonių ir net vyriausybių
  • 3:35 - 3:37
    vadyboje ir administravime.
  • 3:38 - 3:42
    Po svarbiojo Miltono Friedmano straipsnio
    laikraštyje „New York Times“
  • 3:42 - 3:48
    sekė dešimtmečiai
    darnaus organizavimo bei lobizmo
  • 3:48 - 3:50
    iš verslo aktyvistų pusės
  • 3:50 - 3:54
    ir nenutraukiamų išpuolių
    prieš kiekvieną įstatymą ir reglamentą,
  • 3:54 - 3:59
    kažkada sulaikiusį
    pavojingiausius verslo impulsus.
  • 4:00 - 4:01
    Ir labai greitai
  • 4:01 - 4:05
    ši nauja mąstysena įsitvirtino
    kiekviename verslo fakultete
  • 4:05 - 4:06
    ir visose verslo srityse.
  • 4:07 - 4:11
    Pelno buvo siekiama
    bet kuriomis priemonėmis,
  • 4:11 - 4:13
    profesinėms sąjungoms pakirto kojas,
  • 4:13 - 4:15
    sumažino mokesčius,
  • 4:15 - 4:16
    ir tuo pačiu nukirsdino
  • 4:16 - 4:18
    socialines garantijas.
  • 4:18 - 4:20
    Man net nereikia jums pasakoti
    apie nelygybę,
  • 4:20 - 4:22
    kilusią iš šių permainų.
  • 4:23 - 4:25
    Mes visi gerai viską žinome.
  • 4:25 - 4:29
    Rezultatas tas, kad viskas,
    kas darbą paverčia pragyvenimo šaltiniu
  • 4:29 - 4:32
    buvo atimta iš Amerikos darbuotojų.
  • 4:32 - 4:33
    Darbo garantijos,
  • 4:33 - 4:35
    mokamos atostogos dėl ligos,
  • 4:35 - 4:36
    atostogos –
  • 4:36 - 4:37
    viso šito nebebuvo,
  • 4:37 - 4:43
    o turtingųjų pajamos išsipūtė
    iki ligi tol nematyto
  • 4:43 - 4:45
    ir, taip, nebeišnaudojamo lygio.
  • 4:45 - 4:49
    Nors, jeigu esate Skurdžas Makdakas,
    galite visus pinigus išsikeisti į aukso monetas
  • 4:49 - 4:50
    ir jose paplaukioti ant nugaros.
  • 4:51 - 4:54
    Dabar aptarkime akivaizdžią problemą.
  • 4:55 - 4:58
    Taip, kritikuoju įmonę,
    kuri vadinasi mano pavarde.
  • 5:00 - 5:02
    Taip, manau, kad Disney
    galėtų veikti geriau.
  • 5:02 - 5:07
    Ir tikiu, kad daugelis iš tūkstančių
    nuostabių žmonių,
  • 5:07 - 5:09
    dirbančių Walt Disney įmonėje,
  • 5:09 - 5:12
    tai pat kaip ir aš norėtų,
    kad ji veiktų geriau.
  • 5:13 - 5:15
    Jau beveik šimtmetį
  • 5:15 - 5:17
    Disney gauna pelną
  • 5:17 - 5:21
    iš idėjos, kad šeima –
    tai stebuklas,
  • 5:21 - 5:23
    kad meilė yra svarbi,
  • 5:23 - 5:25
    kad yra svarbi vaizduotė.
  • 5:25 - 5:27
    Todėl Jums gali pasidaryti bloga,
  • 5:27 - 5:31
    kai Jums pasakysiu, kad galbūt
    Pelenė miega savo mašinoje.
  • 5:31 - 5:34
    Bet noriu pasakyti aiškiai:
    kalbu ne tik apie Disney.
  • 5:35 - 5:38
    Kalbu apie visą struktūrą ir sistemą.
  • 5:38 - 5:42
    Visi įmonių vadovai po vieną yra nekati
  • 5:42 - 5:45
    ir nėra nei vienos kompanijos,
    kuri viena šitam besipriešintų.
  • 5:45 - 5:47
    Analitikai, ekspertai,
  • 5:47 - 5:48
    politikai,
  • 5:48 - 5:51
    verslo fakultetų mokymosi planai
    bei socialinės normos
  • 5:51 - 5:54
    formuoja šiuolaikinę ekonomiką.
  • 5:54 - 5:57
    Disney tedaro tai, ką daro visi kiti
  • 5:57 - 5:59
    ir jie net nėra baisiausi nusikaltėliai.
  • 5:59 - 6:04
    Jei Jums pasakyčiau, kaip kenčia
    Amazon, McDonald's ar Walmart darbuotojai,
  • 6:04 - 6:07
    ar bet kas iš tūkstančio kitų vietų,
    apie kurias net negirdėjote,
  • 6:07 - 6:12
    Jūsų tai nesukrės taip, kaip tas,
    kad 73 proc.,
  • 6:12 - 6:15
    trys iš keturių žmonių,
    kurie šypsosi prie įėjimo,
  • 6:15 - 6:18
    kurie padeda Jums nuraminti
    verkiantį vaiką,
  • 6:18 - 6:22
    kurie galbūt Jums padeda praleisti
    geriausias atostogas gyvenime
  • 6:22 - 6:24
    patys ne visada turi ką valgyti.
  • 6:25 - 6:27
    Tai turėtų būti
    laimingiausia vieta pasaulyje.
  • 6:29 - 6:32
    Ir ten dirbantys žmonės
    nepaprastai didžiuojasi tuo,
  • 6:32 - 6:35
    kad jie siekia aukštesnio tikslo.
  • 6:35 - 6:36
    Tą tikslą mano senelis
  • 6:36 - 6:40
    ir jo brolis sąmoningai užsibrėžė,
  • 6:40 - 6:44
    sukurdami vietą, kur bendravimas
    yra svarbesnis už sandėrius.
  • 6:45 - 6:49
    Žinau, kad tokie žodžiai kaip „stebuklas“
    jus privers abejoti,
  • 6:49 - 6:50
    ar tebemąstau logiškai.
  • 6:51 - 6:55
    Žinau, kad sunku įsivaizduoti,
    kad ant kažko tokio neapčiuopiamo kaip meilė
  • 6:55 - 6:58
    gali remtis toks prekybos ženklas kaip Disney,
  • 6:58 - 7:00
    ir žinau, kad sunku įsivaizduoti,
  • 7:00 - 7:05
    kad skaičiai neįvertinami dalykai
    pvz. moralinė pareiga
  • 7:05 - 7:07
    turėtų mus įtakoti,
  • 7:07 - 7:10
    kai siekiame atnešti pelno investuotojams.
  • 7:11 - 7:15
    Bet buhalterija ir finansai
    nevaldo pasaulio.
  • 7:16 - 7:17
    Įsitikinimai,
  • 7:17 - 7:19
    mąstysenos –
  • 7:19 - 7:21
    štai kas yra verslo etikos variklis.
  • 7:21 - 7:25
    Ir, jei norime pakeisti
    šias mąstysenas bei įsitikinimus,
  • 7:25 - 7:28
    turime naudoti
    pačią „Disnėjiškiausią“ galią pasaulyje.
  • 7:28 - 7:30
    Turime pasitelkti mūsų vaizuotę.
  • 7:30 - 7:34
    Turime vėl pasikviesti
    Svirplį Džiminį į svečius.
  • 7:35 - 7:38
    Gal Svirplys Džiminis pradės
    nuo paprastų dalykų:
  • 7:39 - 7:42
    pvz. nereikia būt godžiam,
  • 7:42 - 7:46
    pvz. pasaulyje yra daugiau
    nei tik kūrėjai ir plėšikai,
  • 7:46 - 7:47
    ir kad niekas niekada
  • 7:47 - 7:49
    be pagalbos
  • 7:49 - 7:51
    nepakėlė savęs už batraiščių –
  • 7:51 - 7:54
    jei bent kiek išmanote fiziką,
    suprasite, kodėl.
  • 7:55 - 7:59
    Džiminis primena mums, kad
    kiekvienas mūsų darbuotojas,
  • 7:59 - 8:01
    be išimties,
  • 8:01 - 8:03
    dirbantis su kompiuteriu,
  • 8:03 - 8:05
    ar klojantis lovas,
  • 8:05 - 8:09
    nusipelno padoraus atlyginimo,
    pagarbos bei orumo.
  • 8:09 - 8:10
    Labai paprasta.
  • 8:11 - 8:15
    Ir Džiminis nesuprastų,
    kaip vadovai ir darbuotojai
  • 8:15 - 8:19
    galėtų bent kiek vienas kitą užjausti,
  • 8:19 - 8:23
    jei darbovietėse tokia nelygybė,
  • 8:23 - 8:25
    kad atrodo normalu ir natūralu,
  • 8:25 - 8:29
    kad direktoriui reikia
    specialios prabangios vietos mašinai pastatyti,
  • 8:29 - 8:31
    ar valgyti, ar nueiti į tualetą,
  • 8:31 - 8:35
    ar kad direktorius yra per išdidus,
    kad pakeltų šiukšles nuo grindų.
  • 8:35 - 8:40
    Galų gale, mes visi esame viena žmonija,
    kartu gyvenanti vienoje planetoje.
  • 8:41 - 8:46
    Džiminis galėtų musų paprašyti
    abejoti kai kuriomis mūsų dogmomis.
  • 8:46 - 8:51
    Ar tikrai direktoriaus atlyginimas
    turi būti lygus ar didesnis nei visų kitų direktorių?
  • 8:51 - 8:53
    O gal tai tik kuria
    konkurencinę dinamiką,
  • 8:53 - 8:55
    vis didinančią skaičius?
  • 8:56 - 9:00
    Jis galėtų klausti, ar direktorių tarybos
    tikrai žino viską, ką turi žinoti,
  • 9:00 - 9:04
    jei jų susirinkimuose
    niekada nebūna paprastų darbuotojų.
  • 9:05 - 9:08
    Jis galėtų paklausti, ar pinigų
    gali būti per daug.
  • 9:09 - 9:12
    Arba paklausti, ar mes galime susiburti
  • 9:12 - 9:14
    su vartotojais, su darbuotojais,
  • 9:14 - 9:16
    su įmonėmis, su bendruomenėmis,
  • 9:16 - 9:18
    susieiti visiems kartu,
  • 9:18 - 9:22
    kad iš naujo apibrėžtume
    šią nepaprastai siaurą sąvoką:
  • 9:22 - 9:25
    kas gi išties yra įmonės paskirtis.
  • 9:26 - 9:31
    Džiminis norėtų mums priminti,
    kad niekas nedirba pavieniui,
  • 9:31 - 9:34
    ir kad įmonių vadovai
  • 9:34 - 9:38
    aktyviai kartu kuria
    mums visiems bendrą tikrovę.
  • 9:38 - 9:40
    Ir kaip dėl kilmato kaitos,
  • 9:40 - 9:44
    mes visi kartu esame atsakingi
    už bendras mūsų atskirų
  • 9:44 - 9:47
    sprendimų ir veiksmų pasekmes.
  • 9:48 - 9:52
    Manau, kad visų laikų pelningiausia
    verslo ekosistema
  • 9:52 - 9:53
    visame pasaulyje
  • 9:53 - 9:54
    galėtų veikti geriau.
  • 9:54 - 9:58
    Tikiu, kad galime
    šiek tiek nuimti nuo viršaus,
  • 9:58 - 10:03
    galime truputį sumažinti įvykių greitį.
  • 10:03 - 10:06
    Manau, kad visos trumpalaikės netektys
  • 10:06 - 10:07
    atsipirks ir net atneš pelno
  • 10:07 - 10:13
    plačiame moralinio, dvasinio
    ir finansinio klestėjimo klimate.
  • 10:14 - 10:16
    Žinau, ką man sakys cinikai,
    ir tai yra tiesa:
  • 10:16 - 10:18
    iš principingumo duonos nevalgysi.
  • 10:18 - 10:21
    Bet iš šimtosios procento dalies
    neišgyvensite nei jūs,
  • 10:21 - 10:22
    nei jūsų vaikai.
  • 10:23 - 10:27
    Žinau, kad galbūt per daug
    garbinau savo senelį.
  • 10:27 - 10:29
    Kai jis dirbo, buvo kiti laikai,
  • 10:29 - 10:31
    ir niekas iš mūsų nenori į juos grįžti,
  • 10:31 - 10:34
    tam yra daug priežasčių.
  • 10:34 - 10:37
    Žinau, kad ir šiandien yra
    geranorių įmonių direktorių,
  • 10:37 - 10:40
    tokių pat padorių kaip ir mano senelis,
  • 10:40 - 10:43
    bet jų laikais lūkesčiai yra kitokie
  • 10:43 - 10:45
    ir kontekstas labiau banditiškas.
  • 10:46 - 10:48
    Bet štai geroji naujiena:
  • 10:48 - 10:51
    mes kuriame lūkesčius ir kontekstą
  • 10:51 - 10:54
    ir taip pat galime juos ardyti.
  • 10:54 - 10:57
    Mus gali daug išmokyti
    paprastas dorumas,
  • 10:57 - 11:00
    kuriuo vadovavosi mano senelis,
    dirbdamas įmonės direktoriumi.
  • 11:01 - 11:04
    Už kiekvieno pramogų parko,
    kiekvieno minkšto žaisliuko,
  • 11:04 - 11:07
    viską valdė vos keli principai.
  • 11:08 - 11:12
    Kiekvienas žmogus
    nusipelno pagarbos ir orumo.
  • 11:13 - 11:17
    Niekas neturi būti per išdidus,
    kad pakeltų nuo grindų šiukšles,
  • 11:17 - 11:20
    ir visada reikia vadovautis savo sąžine.
  • 11:21 - 11:25
    Mums visiems vertėtų paklausyti
    Svirplio Džiminio.
  • 11:25 - 11:26
    Ačiū.
Title:
Orumas – ne privilegija, o darbuotojo teisė
Speaker:
Abigail Disney
Description:

Kam išvis egzistuoja įmonės? Šioje drąsioje kalboje aktyvistė ir filmų kūrėja Abigail Disney įsivaizduoja pasaulį, kuriame įmonės turi moralinę pareigą vertinti savo darbuotojus labiau nei akcininkus, kviesdamą Disney (bei visas kitas korporacijas) teikti visiems savo darbuotojams pagarbą, orumą bei padorų atlyginimą.

more » « less
Video Language:
English
Team:
TED
Project:
TEDTalks
Duration:
11:40

Lithuanian subtitles

Revisions