Kompostuokite mane po mirties

O jei po mirties nebūtumėm balzamuoti, užkasti arba sudeginti? Jei mūsų kūnai padėtų užauginti naują gyvybę? Prisijunkite prie Katrinos Spade, kuri savo kalboje aptaria žmonių kompostavimą – sistemą, kurios metu natūralūs irimo procesai paverčia mirusiuosius į gyvybę teikiantį dirvožemį. Tokiu būdu pagerbiama žemė ir patys mirusieji.

Esu Katrina Spade,
užaugau medikų šeimoje,

kurioje buvo įprasta apie mirtį kalbėti
net prie vakarienės stalo.

Bet aš nepasekiau artimųjų pavyzdžiu
ir nestojau į mediciną.

Vietoj to, įstojau į architektūrą
ir mokiausi dizaino.

Besimokydama pradėjau domėtis tuo,

kas nutiks mano fiziniam kūnui po mirties.

Ką su juo darys mano artimiausi
ir brangiausi žmonės?

Jei faktas, kad vieną dieną mirsite,

neliūdina jūsų,

tą padarys dabartinė laidojimo tvarka.

Šiandien beveik 50 procentų amerikiečių
renkasi tradicinį laidojimo būdą.

Tradicinis laidojimas pradedamas
nuo balzamavimo,

jo metu kūno skysčiai nuleidžiami

ir pakeičiami mišiniu,
sulaikančiu palaikų irimą

ir suteikiančiu natūralią išvaizdą.

Tada, kaip visi žinote,
kūnas palaidojamas karste,

cementiniame kape

kapinėse.

Taigi, Amerikos kapinėse

užkasamo metalo pakaktų
pastatyti Aukso Vartų tiltą,

užkasamo medžio pakaktų
pastatyti namus 1 800 šeimoms,

o balzamavimo skysčio užtektų

užpildyti aštuoniems
Olimpinio dydžio plaukimo baseinams.

Be to, kapinėse visame pasaulyje
jau tuoj nebeliks vietos.

Pasirodo, visai neapsimoka

parduoti žemės plotą žmogui
amžinybei.

(Juokas.)

Kas tai sugalvojo?

Kai kur neįmanoma nusipirkti ploto,
nepaisant to, kiek daug pinigų turi.

Dėl to kremavimas greitai išpopuliarėjo.

Jei 1950 metais būtumėt pasiūlę
sudeginti močiutės palaikus,

greičiausiai būtumėt išmesti
nuo velionės patalo.

Šiandien beveik pusė Amerikos gyventojų
pasirenka kremaciją,

nes ji paprastesnė,

pigesnė

ir ekologiškesnė.

Anksčiau maniau, kad kremacija
nekenkia gamtos ištekliams,

bet pagalvokime apie tai.

Kremavimas sunaikina mūsų galimybę

grąžinti duoklę žemei po mirties.

Jo metu sunaudojami didžiuliai
energijos kiekiai,

užteršiamas oras ir prisidedama
prie klimato atšilimo.

Per metus Amerikos kremavimo industrija

išmeta į orą stulbinantį kiekį
anglies dioksido –

272 milijonus kilogramų.

Siaubinga tiesa yra ta,

kad paskutinis dalykas,
kurį dauguma padarysime šioje žemėje,

tai užnuodysime ją.

Atrodo, kad mes susikūrėme
tokią laidojimo sistemą,

kuri mus visiškai atitolina nuo gamtos.

Dabartinė laidojimo sistema
yra sukurta atitolinti

natūralius procesus,
kurie įvyksta kūne po mirties.

Kitaip sakant, jie sustabdo irimą.

Tačiau tiesa tokia,

kad gamta puikiai susitvarko su mirtimi.

Visi esame tai matę.

Kai organinė medžiaga miršta,

mikrobai ir bakterijos ją suskaido
į derlingą dirvožemį,

taip užbaigdami gyvenimo ciklą.

Gamtoje mirtis sukuria gyvybę.

Studijuodama daug apie tai galvojau

ir nusprendžiau sugalvoti būdą,
kaip pakeisti laidojimo tvarką.

Ar man pavyktų sukurti sistemą,

kuri būtų naudinga žemei,

kuri kliautųsi gamta
ir kurios nereikėtų bijoti?

Sistemą, kuri nekenktų planetai?

Juk mūsų planeta palaiko gyvybę

visą mūsų gyvenimą.

Kol galvodama apie tai

piešiau eskizus,

suskambo mano telefonas.

Skambino mano draugė Keitė.

Ji paklausė, ar girdėjau apie ūkininkus,

kurie kompostuoja karves?

Aš susimąsčiau.

(Juokas.)

Pasirodo, ūkininkai
žemės ūkio institucijose

užsiima gyvulių kompostavimu

jau metų metus.

Šio proceso metu azoto prisotintas gyvulys

uždengiamas kompostavimo medžiagomis,
kuriose gausu anglies.

Tai aerobinis procesas,
todėl tam reikia deguonies

ir daug drėgmės.

Paprasčiausia yra uždengti karvę
keletu sluoksnių pjuvenų,

kuriose gausu anglies,

ir palikti ją lauke,
kur vėjas suteiks deguonį,

o lietus drėgmę.

Po maždaug devynių mėnesių,

iš karvės lieka tik maistinių medžiagų
prisotintas kompostas.

Mėsa visiškai suyra.

Kaulai taip pat.

Žinau.

(Juokas.)

Galiu drąsiai pavadinti save
irimo fanatike,

bet toli gražu nesu mokslininkė.

Tai galima pastebėti iš to,

kad dažnai kompostavimą vadinu „magija“.

(Juokas.)

Žmonėms tereikia sukurti tinkamą aplinką,

kad gamta galėtų atlikti savo darbą.

Tai lyg antibakterinio muilo priešingybė.

Mes nekovojame,

o išskėstomis rankomis priimame
mikrobus ir bakterijas.

Šie nuostabūs mažyliai

suskaido molekules į mažesnes
molekules ir atomus,

kurie sudaro naujas molekules.

Kitaip tariant, karvė yra transformuojama.

Karvės nebėra.

Ji buvo sugrąžinta gamtos ciklui.

Matot? Magija.

Galite įsivaizduoti elektros lemputę,
užsidegusią man virš galvos

po šio skambučio.

Pradėjau kurti sistemą,

pagrįstą gyvulių kompostavimu,

kuri po mirties žmones
paverstų dirvožemiu.

Po penkerių metų nuo idėjos gimimo

projektas išaugo,
kaip negalėjau net įsivaizduoti.

Sukūrėme keičiamo dydžio, atkartojamą,
pelno nesiekiantį modelį,

pagrįstą gyvulių kompostavimo mokslu,

padėsiantį žmones paversti dirvožemiu.

Prie mūsų prisijungė dirvožemio mokslo
srities ekspertai,

kompostavimo, alternatyvių laidojimo būdų,

teisės ir architektūros specialistai.

Surinkome lėšas iš įstaigų ir individų,

kad būtų sukurtas sistemos prototipas.

Su mumis susisiekė daugybė žmonių,

norinčių pasinaudoti šia sistema.

Gerai.

Per kitus keletą metų

norime sukurti pirmąjį,
natūralaus dydžio įrenginį

pačiame Sietle.

(Plojimai.)

Įsivaizduokit,

iš dalies viešas parkas,

iš dalies laidojimo namai,

iš dalies paminklas mylimiems žmonėms.

Vieta, kurioje galime susilieti
su gamtos ciklu

ir parodyti mirusiems kūnams
švelnumą ir pagarbą.

Infrastruktūra paprasta.

Vertikaliame įrenginyje

kūnai ir pjuvenos pereina per
pagreitintą natūralų irimą,

kompostavimo procesą

ir yra paverčiami dirvožemiu.

Po mirties velionio kūnas atgabenamas
į žmonių kompostavimo įstaigą.

Kūnas suvyniojamas į audeklą,

draugai ir šeima nuneša jį
į įrenginio centrą,

kuriame įdiegta natūralaus irimo sistema.

Paguldymo ceremonijos metu

kūnas atsargiai nuleidžiamas

ir uždengiamas pjuvenomis.

Taip prasideda žmogaus virsmas dirvožemiu.

Per keletą savaičių
kūnas natūraliai suyra.

Mikrobai ir bakterijos suskaido
anglį, po to baltymus,

kad būtų sukurta nauja medžiaga –

derlingas dirvožemis.

Jis gali būti panaudotas
naujai gyvybei užmegzti.

Po mirties galite tapti citrinmedžiu.

(Plojimai.)

Ačiū.

(Plojimai.)

Kas dabar svajoja apie citrininį pyragą?

(Juokas.)

Citrinų kokteilį?

Ką nors stipriau?

Šiuose pastatuose be laidojimo paslaugų

bus teikiama ir pagalba gedintiems,

bus galima užsisakyti mišias ir
kitas laidojimo paslaugas.

Pertvarkos potencialas didžiulis.

Senos bažnyčios ir pramoniniai sandėliai
gali būti paversti į vietas,

kur būtų gaminamas dirvožemis
ir pagerbiamas gyvenimas.

Norime sugrąžinti ritualo aspektą,

kuris buvo sumenkintas
per pastaruosius šimtą metų,

kuomet pakilo kremavimo paklausa

ir buvo atsisakyta religinių paslaugų.

Infrastruktūra Sietle bus pavyzdys
panašioms įstaigoms

visame pasaulyje.

Su mumis susisiekė bendruomenės
iš Pietų Afrikos, Australijos,

Jungtinės Karalystės, Kanados
ir kitų šalių.

Kuriame dizaino modelį,

kuris padės kitiems suprojektuoti
ir pastatyti įrenginius,

kuriuose bus įdiegtos techninės sąlygos

ir geriausia priežiūros sistema.

Norime padėti individams, organizacijoms,

o vėliau ir savivaldybėms

pastatyti tokias įstaigas savo mieste.

Norime, kad kiekviena vieta
būtų išskirtinė,

tačiau sistema liktų ta pati.

Kiekviena įstaiga turėtų atitikti
konkrečios vietos poreikius

ir bendruomenės reikalavimus.

Dar norime, kad būtų suburtas personalas,

padėsiantis šeimoms pasirūpinti
mirusiųjų kūnais.

Siekiame atsisakyti tvarkos,
kuri klaidina ir sekina,

ir sukurti sistemą,
kuri būtų graži, prasminga

ir atvira.

Tikime, kad ekologiško
laidojimo būdo pasirinkimas

yra žmogaus teisė.

Ką gi, ar žinote seną posakį,

jei gali kompostuoti karvę,
gali kompostuoti ir žmogų?

(Juokas.)

Pasirodo, jis teisingas.

Nuo 2014 metų vykdome bandymą

Šiaurės Karolinos kalvose

kartu su Šiaurės Karolinos universiteto
Teismo antropologijos skyriumi.

Šeši donorų kūnai
buvo uždengti pjuvenomis,

vėjas suteikė deguonį,

o mikrobai ir bakterijos atliko savo dalį.

Bandymas padėjo mums parodyti,
kad įmanoma

pažaboti neįtikėtiną
natūralaus irimo galią

ir žmonių kūnus paversti dirvožemiu.

Dirbame ir su kitais universitetais.

Vašingtono universitete
dirvožemio tyrinėtojai,

būsimi absolventai,

bando kompostuoti dantis
su metalinėmis plombomis,

kad sužinotume, kas nutinka
jose esančiam gyvsidabriui.

Mūsų planuose eksperimentai,

kurie parodys, kas nutinka vaistams
ir preparatams

kompostavimo metu

ir ar būtinos papildomos valymo priemonės.

Tiesa,

kompostavimo metu išsiskiria
didelis kiekis šilumos,

ypač tokio būdo kompostavime.

Praėjus savaitei nuo penktojo kūno
kompostavimo pradžios,

temperatūra toje pjuvenų kalvoje

pakilo iki 70 laipsnių
pagal Celsijų.

Įsivaizduokite, jei tą šilumą
panaudotume gaminti energiją

arba sušildyti gedinčiuosius šaltą dieną.

Laidojimo revoliucija prasidėjo.

Jaudinantis laikas būti gyvam.

Ačiū.

(Plojimai.)