97% Owned - Positive Money Directors Cut

To join the campaign to democratise money see http://www.positivemoney.org.uk/97percent

When money drives almost all activity on the planet, it's essential that we understand it. Yet simple questions often get overlooked - questions like: where does money come from? Who creates it? Who decides how it gets used? And what does that mean for the millions of ordinary people who suffer when money and finance breaks down?

97% Owned is a new documentary that reveals how money is at the root of our current social and economic crisis. Featuring frank interviews and commentary from economists, campaigners and former bankers, it exposes the privatised, debt-based monetary system that gives banks the power to create money, shape the economy, cause crises and push house prices out of reach. Fact-based and clearly explained, in just 60 minutes it shows how the power to create money is the piece of the puzzle that economists were missing when they failed to predict the crisis.

Produced by Queuepolitely and featuring Ben Dyson of Positive Money, Josh Ryan-Collins of The New Economics Foundation, Ann Pettifor, the "HBOS Whistleblower" Paul Moore, Simon Dixon of Bank to the Future and Nick Dearden from the Jubliee Debt Campaign, this is the first documentary to tackle this issue from a UK-perspective, and can be watched online now.

PASAKOTOJAS: Kaip sukuriami pinigai, iš kur
jie atsiranda? Kam tai naudinga? Ir kokiam tikslui

jie tarnauja?

Šaukia: Atsip**kit sušikti naciai!

Kaip atrodo pinigų sistema? Kokie yra pinigai
už piniginės sistemos?

PASAKOTOJAS: Per šimtmečius, pinigų sistemos
mechanikai išliko nematomi nuo

smalsių gyventojų akių. Iki šiol jie daro
poveikį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu,

neprilygstamai, nes monetarinė sistema
yra pamatas tarptautiniam dominavimui

ir valstybės kontroliavimui.

SKANDAVIMAS: Kieno gatvės? Mūsų gatvės!

PASAKOTOJAS: Šiandien, kai šie pamatai
yra purtomi krizių, reikalingumas

atvirai pasikalbėti apie ateities monetarinę
sistemą dar niekada nebuvo toks didžiulis.

Ši ekonominė krizė yra kaip vėžys. Jeigu
tu tik lauksi ir lauksi, galvodamas, kad tai

praeis, kaip vėžys vis auga
ir auga, tada bus per vėlu. Ką

norėčiau pasakyti visiems, tai būkit pasiruošę.
Tai ne tas metas svajonėms, kad

valdžia išspręs visus šiuos reikalus.
Vyriausybės nevaldo pasaulio:

Goldman Sachs valdo pasaulį.

"Mes ant ribos, priešais tobulą audrą".

Pasakotojas: Priešinamės melui, korupcijai,
tūnančiai valdžios koridoriuose,

kuriai nėra jokio reikalo atsisakyti privilegijų,
nes jos, kaip jie mano užtarnautos teisėtai.

DAVID CAMERON: Ar jis turi NHS reformos
planą? [Šaukia: Ne!] Ar jis turi policijos

reformos planą? [Ne!] Ar jis turi planą deficito
panaikinimui? [Ne!]

BENDRUOMENĖS NAMŲ PRANEŠĖJAS: Tvarkos! Netvarka!
Tvarkos! Pamėginkite nusiraminti ir elgtis kaip

suaugę, ir jeigu negalite, to nemokate,
palikite salę. Išeikite. Mes susitvarkysime be

jūsų!

"Tai zombių bankas' saugomas maitinimo
punktų."

Nėra jokio atsitiktinumo, kad bumai ir krizės
tapo realia cikliška problema maždaug apie

1700 -ius kai William Paterson'as įsteigė
Anglijos Banką.

"Valgyk ją! Valgyk ją dabar pat!"

BENDRUOMENĖS NAMŲ PRANEŠĖJAS: Tai nepakeliama
elgsena kol visuomenė yra… Ne, tai

nejuokinga! Tai tik jūsų galvose juokinga.
Tai nejuokinga iš viso, tai gėdinga.

SKANDAVIMAS: Revoliucija! Revoliucija!

PASAKOTOJAS: Sistema nestabili iš prigimties,
kaip tarptautinių jėgų rezultatas ji

aprūpina dominuojančias pasaulio grupes,
kurių šerdyje tūno idėja ‘Kaip aš galiu

gauti ką nors už nieką'.

Statistinė analizė parodė, kad kiekvieną kartą
imperijai priartėjus prie pabaigos,

jos valiuta nuvertėja.

Nėra jokio gido kaip visa šita sistema
veikia. Pavyzdžiui, tyrėjas dirbantis

BBC, Robert Peston'o dokumentiniame filme,
nuėjo į Anglijos Banką ir pasakė, "Ar

galite man duoti instrukciją kaip sukuriami pinigai?"
Ir jie teatsakė, "ne".

PASAKOTOJAS: Ši dokumenta ištirs ir
paaiškins dabartinę sistemą, ir

jos įtaką tarpautiniu ir nacionaliniu
mastu.

2010 -ais bendras JK pinigų kiekis sudarė
2.15 trilijonus svarų sterlingų.

2.6 % visos šios sumos sudarė grynieji - £53.5
milijardai.

Likę, £2.1 trilijonai, arba 97.4% bendros
pinigų masės sudarė komercinių bankų pinigai.

3% pinigų buvo sukurti centrinio banko
ir šie pinigai iš tikrųjų, jei jų sukūrė

£10 banknotais, pardavė bankui, šis
padėjo į kasą, tai bankas turės šiuos

£10 išmokėti arba nupirkti. Šiems pinigams
nėra pridedama jokių palūkanų,

bet šie pinigai, iš tikrųjų yra perkeliami į
iždą ir tai yra lėšų rinkimo forma

vyriausybėms. Tai vadinama mokesčiu už pinigų kalimo teisę.

Kai Anglijos Bankas sukuria 10 svarų
banknotą, jį pagaminti kainuoja apie 3 arba 4 pensus,

kuris vėliau bus parduotas didiesiems
bankams už nominalią vertę, taigi 10 svarų,

ir pelnas, skirtumas tarp banknoto spausdinimo
ir jo pardavimo keliauja

tiesiai į iždą. Taigi, iš tikrųjų
visas pelnas kuriant fizinius grynuosius pinigus

monetas ir banknotus, keliauja į valstybės iždą ir
sumažina mūsų mokamus mokesčius.

Per pastaruosius 10 metų, šie pinigai padidėjo
apie 18 milijardų svarų.

PASAKOTOJAS: 1948 banknotai ir monetos sudarė apie
17% bendros pinigų masės. Tai buvo vienas

iš vyriausybės prisidėjimo būdų finansuojant
pokario rekonstrukciją, įskaitant

NHS įkūrimą. (Nacionalinė Sveikatos Apsauga)

Tik per 60 metų banknotai ir monetos susitraukė
iki mažiau nei 3 %

Prieš 1844 banknotai buvo spausdinami privačių bankų
ir vyriausybės negaudavo iš to jokio

pelno.

1840 -ais nebuvo įstatymo draudžiančio
bankams kurti nuosavus banknotus. Taigi, jie

išleisdavo popierinį pinigą kaip priminimą
už įkeistą turtą, kuris laikomas banke. Vietoj

išsitraukiant sunkias monetas iš
banko ir atsiskaitant jomis

jūs galėjote gauti popierinį raštelį, kuriame
parašyta kiek turto laikote banke, tada

šiais banknotais atsiskaitydavote su kitu žmogumi,
o šis nuėjęs į banką išsikeisdavo atgal į sunkiąsias

monetas. Laikui bėgant šie popieriniai
rašteliai tapo populiarūs. Žmonės naudoja

banknotus, vietoj to, kad išsikeistų tikrą turtą
banke ir akivaizdu,

kai bankai pamatė, kad tai ką jie kuria
tapo dominuojančia atsiskaitymo forma

ekonomikoje, jie suprato, kad kuriant jų vis
daugiau, atneštų didžiulius pelnus. Jie

gali atspausdinti naujų banknotų, paskolinti juos
ir gauti palūkanų. Ir tai jie

darė iki 1840 -ųjų. 1840 -ais
jie pasistūmė truputį per toli ir

tai sukėlė infliaciją, destabilizavusią ekonomiką.
Taigi, 1844, vyriausybė atstovaujama

Robert Peel'o iš tikrųjų išleido įstatymą, kuris
atėmė pinigų kūrimo galią iš komercinių bankų

ir grąžino ją atgal valstybei. Taigi,
nuo to laiko Anglijos Bankas tapo

vienintele organizacija kuriančia banknotus.
Nuo to laiko viskas pasikeitė į skaitmeninę

formą, kurią dabar mes naudojame kaip el. pinigus
sukurtus komercinių bankų tiesiog iš oro.

Problema buvo ta, kad jie neįtraukė į
šį įstatymą neterminuotų indėlių,

kuriuos mes visi laikome bankuose arba
elektroninės formos pinigų, iš tikrųjų

vadinamų neterminuotais indėliais. Šiandien
dauguma pinigų cirkuliacijoje yra elektroniniai,

tai bankų neterminuotieji indėliai, sėdintys
mūsų sąskaitose. Taigi, štai kaip įstatymas

buvo apeitas naujais išradimais - elektroniniais
pinigais, kuriais bankai šiandiena atlieka operacijas.

PASAKOTOJAS: Pinigai laikomi bankų sąskaitose
vadinami neterminuotais indėliais. Tai apskaitos

terminas naudojamas bankų kuriant kreditą.
Bankai atlieka tą patį procesą išduodami

paskolas. VISI pinigai laikomi bankų sąskaitose yra
apskaitos įrašai.

Realybė yra ta, kad dauguma pinigų dabar nėra
popieriniai ar metaliniai - jie skaitmeniniai.

Tai tiesiog skaičiai kompiuterinėje sistemoje. Tai
jūsų Visa debetinė kortelė, jūsų elektroninė

ATM kortelė. Štai, ji plastikinė. Tai skaičiai
kompiuterinėje sistemoje, jūs persiunčiate pinigus

iš vieno kompiuterio į kitą, visi jie
didžiulė duomenų bazė ir šie el. pinigai yra tai

ką mes šiandien naudojame atsiskaitymams, tai
kuo mes iš tikrųjų judiname ekonomiką.

Aš manau, dauguma žmonių Anglijoje greičiausiai
dar mano, kad valdžia arba centrinis bankas

kontroliuoja cirkuliuojančius pinigus ir
juos išleidžia į cirkuliaciją, bet

tai netiesa. Tai privatūs bankai, kurie
įlieja didžiąją dalį visų pinigų į ekonomiką

taip pat nuspręsdami kam jie bus paskirti.

PASAKOTOJAS: Oficiali terminologija šių
apskaitos įrašų yra komercinių bankų pinigai.

Kai bankas išduoda paskolas visuomenei, jie
sukuria naujus kom. bankų pinigus. Kai klientas

grąžina paskolą, komercinio banko pinigai sunaikinami.
Bankas pasilieka palūkanas, kaip pelną.

Yra labai daug klaidingų požiūrių kaip
veikia bankai. Buvo atlikta apklausa

Cobden centro, kurioje buvo apklausiama
ką mano žmonės apie bankų veiklą. Apie

30% visuomenės mano, kad padėjus pinigus
į banką jie ten pasilieka ir yra

saugiai laikomi - jūs galite suprasti kodėl, nes
dauguma vaikų turėjo taupyklę.

Taigi dauguma žmonių šią bankininkystės idėja
išsaugojo, kad tai yra saugi pinigų vieta

kur pinigus atsiimsite kada panorėję. Kiti
60% žmonių mano, kad pinigai

laikomi bankuose yra perskolinami tiems
kas nori juos pasiskolinti.

Taigi, mes turime pensininką, kuris banke
laiko savo gyvenimo santaupas, ir šios santaupos

yra paskolinamos kitiems jauniems žmonėms, kurie nori
pirkti namą. Bet iš tikrųjų bankai

taip neveikia.

Šiuo metu JK pinigų emisija ir
kontrolė yra daugiausia privačių bankų

rankose. Apie 97 ar 98% pinigų yra sukurti
bankų kaip "skolos pinigai", taip juos galite

vadinti, nes bankai išleidžia naujus pinigus
per paskolą. Šiuo metu tai menkai

suprantamas faktas.

Tai ne konspiracinė teorija, tai ne pakvaišėlio
teorija, tai Anglijos Banko proceso

apibūdinimas. Bankai išduodami paskolas
sukuria naujus pinigus.

Nedaugelis ekonomistų supranta procesą, kuriuo
veikia pinigų sistema, bet jeigu jūs nesuprasite

kaip veikia pinigai, tada toliau manysite,
kad visų santaupos ekonomikoje veikia puikiai.

Kas iš tikrųjų dedasi, kartą kai
supratote kaip veikia sistema yra

tai, kad kiekvienam taupant pinigus
ekonomika traukiasi ir mes apturime

recesiją. Taigi dauguma ekonomistų neturi šio
pilno suvokimo. Jie nesupranta visų

sistemos elementų. Jie pasitiki prielaidomis,
gautose vadovėlinėse žiniose, nesigilinant į

detales ir kad pinigai yra ekonomikos
centras. Jeigu jūs nesuprantate kaip

jie atsiranda, kas juos sukuria ir kada,
nejaugi tada jūs galite suvokti

ištisą ekonomiką?

Kai didžioji dauguma pinigų naudojamų dabar
nėra grynieji, bet el. pinigai, tada

tas kas kuria el. pinigus gauna iš
šio kūrimo pajamas ir

akivaizdu, kad el. pinigų kūrimas yra
žymiai pelningesnis nei grynųjų kūrimas, nes

šiuos pinigus pagaminti nekainuoja išvis.
Taigi, kol mes sukūrėme £18 milijardų

per dešimtmetį ir gavome iš to pelno,
bankai sukūrė £1.2 trilijono.

Tarp 1998 ir 2007 JK pinigų kiekis
patrigubėjo. £1.2 trilijonų svarų buvo sukurti

bankų, kai £18 milijardų sukurti
Iždo.

Daugelis žmonių mano, kai mes sakome tai arba
kai tu sakai, arba kai Positive Money sako tai,

kad mes esame krūvelė pakvaišėlių. Bet
2009 gegužės 9-tą, FED valdytojas

Ben Bernanke davė pirmąjį
intervių televizijai, Jungtinių Amerikos Valstijų

centrinio banko valdytojas
ir tai buvo ta diena kai jie

išgelbėjo AIG draudimo kompaniją
nuo bankroto, paaukodami kažkur

apie $160 milijardų. Taigi žurnalistas
klausia jo: "Taigi, Ponas Bernanke iš kur jūs

gavote $160 milijardų AIG išgelbėjimui?"

ŽURNALISTAS: Ar tai mokesčių mokėtojų
pinigai?

BERNANKE: Tai ne mokesčių pinigai. Bankai turi
sąskaitas FED'e, taip pat kaip

jūs turite sąskaitas komerciniame banke.
Taigi, kad paskolintume bankui mes naudojame kompiuterius,

kad įvertintume sąskaitos dydį, kurią jie turi
FED'e. Taigi tai gimininga, bet visgi

ne tas pats, kas atspausdinti pinigus
ar juos perskolinti.

Aš išgirdau šią kalba kažkur tarp
praeitų metų rūgpjūčio ir 2009 rugpjūčio

likus 8-9 mėnesiams iki rinkimų aš galvojau belstis
į duris, mes bandėme išsiaiškinti

kaip pinigų sistema veikia, tai tiesiog
žmonių įgimtas atsisakymas suprasti, kad

iš tikrųjų egzistuoja toks didžiulis nesusipratimas.
"O, ne, to negali būti. Ką jūs galvojate?

Negali...bankai negali...bankai negali kurti
pinigų iš oro. Tai absurdiška.

Jie negali to daryti. Jie skolina tik indėlininkų
pinigus." Dauguma žmonių turi savo idėja kaip veikia

pinigai. Žmonės šias idėjas naudoja savais
tikslais ir bando šias namų ekonomikos taisykles

pritaikyti prie nacionalinio lygio ekonomikos.
Ir žinoma,

tai tiesiog neveikia, tai tiesiog neveikia
visiškai.

PASAKOTOJAS: 2008 -ais bankų sukurto kredito
paskolų portfelis, dar žinomas kaip komercinių

bankų pinigai, sudarė virš £2 trilijono.

Nesenai 1982 -ais grynųjų ir el. pinigų
santykis buvo 1:12. 2010 -ais santykis

pakilo iki 1:37, tai reiškia, kad
kiekvienam iždo išleistam svarui,

buvo 37 bankų sukurti svarai.

Per 10 metų prieš 2007 krizę,
JK komercinių bankų pinigų kiekis išsiplėtė

nuo 7 iki 10% kiekvienais metais.

7% augimo rodiklis yra lygus padauginti
pinigų kiekį per kiekvienerius 10 metų.

DYSON: Pinigų kiekis, kurį jie sukūrė
iš nieko yra tiesiog neįtikėtinas, £1.2 trilijono

per pastaruosius 10 metų. Šie pinigai buvo
paskirstomi pagal bankų sektoriaus prioritetus,

o ne visuomenės prioretus.

Pats bankų sektorius nuo 1980 išaugo nuo
$2.5 iki $40 trilijonų pagal aktyvus.

1980 -ais, globalūs bankų aktyvai buvo verti
20 kartų daugiau nei pati ekonomika. 2006 jie buvo

verti 75 kartus pagal JT.

PASAKOTOJAS: Kaip rodo ši lentelė, visi
JK bankų aktyvai procentiniu BVP santykiu

išliko palyginti stabilūs 50-60%,
iki 1960 -ųjų. Po to jie

šoktelėjo dramatiškai.

Šiuolaikinių pinigų gavimui, šiandien
nereikia sukurti visiškai nieko.

Tereikia spekuliuoti. Paprasčiausiai,
daryti pinigus iš pinigų. Tai pats pelningiausias

ir pati didžiausia ekonominio aktyvumo forma,
kuri egzistuoja šių dienų pasaulyje.

PASAKOTOJAS: Šiandien, bankai nėra apriboti
kiek jie gali skolinti, ir taip pat kiek

naujo kredito jie gali sukurti iš nieko.
Jie yra apriboti išimtinai tik nuo jų pačių noro

skolinti.

DYSON: Yra problema, dėl bankų galėjimo kurti
pinigus, tiksliau yra dvi problemos. Pirmiausia,

faktas, kad jie gali sukurti pinigus išduodant
paskolas. Tai garantuoja, kad mes turime

skolintis visus pinigus ekonomikai iš
bankų.

PASAKOTOJAS: Kad, turėti sveiką, augančią
ekonomiką, vyriausybei reikia sudaryti

strategijas stabdančias nuo nesibaigiančio skolinimosi.

Vienintelis būdas, kuriuo vyriausybė gali kurti
perkamąją galią yra savęs ir mūsų skandinimas

skolose.

DYSON: Antroji didžioji problema dėl bankų
galios kurti pinigus yra ta, kad jie yra

skatinami kurti vis daugiau. Jie
sukuria pinigus išduodami paskolą.

Darbuotojai gauna bonusus, komisinius ir
paskatinimus skolinti kiek tik įmanoma.

Turime plėtoti pardavimų kultūrą. Ką daro jie?

Jie užverbavo įspūdingą vyruką
– puikų vyruką – Andy Hornby, kuris atėjo

iš Asda, kad paverstų banką į prekybos centrą
mažmeninėms operacijoms.

Jeigu jūs patikite bankams pinigų kontrolę

pinigų kiekis vis augs, augs ir augs
iki tokio skolos lygio,

kol patirs krachą, kai daugelis
žmonės nebegalės išmokėti skolų ir tada bankai

nustos skolinti.

Jūs girdėjote politikus ir žurnalistus kalbant,
kad mes gyvename ne pagal išteklius; mes

tapome priklausomi nuo skolos. Mums reikia valdžios
valdyti išlaidas ir gyventi pagal išteklius.

Tai neįmanoma šiuolaikinėje sistemoje. 
Priežastis, kodėl visi dabar skoloje, yra

ne dėl to, kad visi beatodairiškai skolinosi. 
Mes nesiskolinome visų šių pinigų iš

pensininkų armijos, kuri šiuos pinigus taupė
visą savo gyvenimą. Pinigai dabartinėje sistemoje

yra skola. Ji sukuriama kai bankai išduoda
paskolas. Taigi, vienintelis kelias šioje sistemoje,

turėti daugiau pinigų ekonomikoje,
vienintelis kelias turėti daugiau pinigų verslui

mainams – yra skolinimasis iš
bankų.

Ir tai yra visiškai priešinga ką Konservatorių

Partija šiandien teigia, kad jūs privalote
sukaupti santaupas prieš padėdami

Nacionalinei Sveikatos Tarnybai. Ir tai dėl to, nes
ekonomistai yra visiškai pasiklydę šiuose

reikaluose, pinigų politikos terminuose, bet
ir ekonominiame suvokime, ir dėl to, nes

dauguma žmonių vis dar mąsto pasenusiu modeliu
kad pirma reikia santaupų prieš investuojant,

kad mes turime netvarką, kuri yra šiandien. 
Dabar, viena iš priežaščių, kodėl yra sunku

suprasti bankininkystės sistemą ir kredito
kūrimą yra ta, kad mes baigiame mokykla be jokių

pinigų ir mes einame dirbti santechniko
padedančiuoju. Mes dirbame labai sunkiai

visus mėnesius ir jo pabaigoje kažkas
padeda pinigus į mūsų banką, ir mums logika

yra tokia: dirbk ir gausi pinigų
– santaupų. Realybėje jūs negautumėt šio

darbo jei nebūtų sukurtas kreditas
pirmoje vietoje. Tai iš tikrųjų

svarbus, abstraktus nesusipratimas ir
tai nėra dėl ko visuomenė yra

kalta. Net ekonomistai nesupranta šių
dalykų.

ANNE BELSEY: Pinigai neatsiranda iš ekonominio

aktyvumo. Daugelis žmonių
ateinu su - manymu - jeigu tu turi

verslą, ir turi žmonių dirbančių tau,
tada pinigai kažkaip atsiranda kaip

to proceso pasekmė,
darant dalykus, auginant dalykus, parduodant

dalykus ir gaminant dalykus, kad pinigai
kažkaip iš to atsiranda. Taip nėra. Tai lyg

pildant mašiną tepalais. Jūs turite kažko įpilti.

Kai aš matau David Cameron'ą kalbantį, kad
mums reikia ekonomikos pagrįstos ne skola, bet

ekonomikos pagrįstos santaupomis, jis tiesiog
nesupranta ką pats šneka. Tai apgailėtina.

Tai absoliuti kvailystė ir tai parodo jo visišką
nesusipratimą kaip iš tikrųjų veikia pinigų

sistema.

Žinote, tai paradoksas šioje
sistemoje. Jei mes, visuomenė einame į

skolas, tai padidins pinigų kiekį ekonomikoje
ir visa tai prives prie bumo.

Kai mes apturime bumą, tada tampa lengviau
skolintis, taigi žmonės dar labiau klimpsta skolon.

Šis ciklas tęsiasi. Tampa vis lengviau
ir lengviau eiti į skolas kol kai kurie žmonės

prisiskolina per daug ir tampa nebemokūs. 
Jie nebegali išmokėti savo paskolų. Štai kas

pirmiausia atsitiko žemesnio-lygio Amerikoje. 
Ir tada atsiranda virtinė nemokių piliečių,

kurie išsidėsto per visą ekonomiką. 
Bankai pradeda bankrutuoti. Tada mes apturime

finansų krizę ir nuo to laiko bankai nustoja
skolinti. Jie besaiko skolindami per

bumą staiga nustoja skolinti, tai
padaro recesiją dar gilesnę. Žmonės praranda

darbus ir tampa dar labiau priklausomi
nuo skolos, kad tiesiog išgyventų.

Žinote, mes turime sistemą, kurioje turime
skolintis, kad veiktų ekonomika. Mes turime

būti skolose bankams. Tai garantuoja
didžiulius pelnus bankui.

PASAKOTOJAS: Tai vadinama ekonominiu ciklu. (Bumas-Krizė)

GORDON BROWN: "Aš sakiau prieš tai, Atstovui
Pranešėjui, jokio sugrįžimo į ekonominį ciklą."

PASAKOTOJAS: Bankų skolinimas neišvengiamai plėsis amžinai.

Mes mokame palūkanas kiekvienam svarui.

Net jeigu manai, kad pinigai priklauso tau,
kažkur kažkas moka už juos pinigus -

palūkanas.

Bankų sistema turi tokią didžiulę įtaką
pasauliui, bet tik dėl to, kad nuo jos

priklauso pinigų tiekimas. Mes turime tai
apginti. Mes privalome juos remti. Mes privalome

leisti jiems tęsti, nes bankų griūties
tragedija palies mus visus be išimties.

Visi, kurie sako, kad mes neturėtume
gelbėti bankų, iš tikrųjų nesupranta

šios sistemos prigimties. Tai panašu į
didžiulo pinigų kiekio eliminavimą.

Bet taip pat, gelbstint bankus, padedame
sistemai, kuri niekada neveiks tinkamai.

Taigi, ką mes bedarytume, mes visados apturėsime
šiuos ciklus, kol atskirsime kiek pinigų

buvo sukurta mums ir kiek bankams. 
Tada bankai elgtusi normaliai. Jie

paliktų normaliais verslais kaip ir visi kiti.

Tai yra pats didžiausias demokratinis klausimas. 
Mes turime privačius, pelno siekiančius bankus

sukuriančius 200 milijardų svarų per metus ir
pumpuojančius juos į ekonomiką kada tik

panorėjus, iš esmės, kada tai juos tenkina, kada
jie pumpuoja šiuos nuodingus derivatyvus,

arba pučia NT burbulą, taip pakeldami
namų kainas. 200 milijardų

svarų, 2007 -ais, įliejo į ekonomiką,
kurie buvo sukurti iš nieko; ir kur tai

būna išleista, pakeičia ekonomiką
labai efektyviai. Taigi, jei leisime

bet kam kurti pinigus, tiesiog iš nieko
tada nors turėtume turėti bent demokratišką

kontrolę, kaip tie pinigai bus panaudojami. 
Turiu galvoje, ar geriau juos panaudoti

sveikatos priežiūrai, užsiimti su
aplinkosaugos teršimu, mažinti

skurdą, ar geriau padaryti namų
kainas dar didesnes, kad nei vienas iš mūsų

nebeįpirktų namo.

Jūs galite įžvelgti paramą, kaip ypatingą
bankų rėmimą, už teisę kurti pinigus,

kurie turėtų tarnauti visuomenei
ir privalėtų būti išleisti demokratiniu

keliu.

Bankai yra labiausiai remiami verslai
pasaulyje, ypač apsaugoti vyriausybių.

Kai visiems mums baigiasi pinigai,
didžiausi privatūs bankai klęsti. Tai

dėl to, nes jie gauna didžiausią rėmimą
iš mūsų - leidimą spausdinti pinigus.

Sunku patikėti? Martin Wolf, Vyriausias Ekonomistas

Financial Times redaktorius, nesenai pasakė:
"Šiuolaikinės monetarinės sistemos esmė

yra pinigų kūrimas iš nieko,
kuriuos kuria privatūs bankai,'

dažniausiai kvailu skolinimu…"

Jūs puikiai supratote. Privatūs bankai
kuria pinigus iš nieko! Tada paskolina

juos mums ir užsiprašo palūkanų!
Jeigu jūs kada nors domėjotės, kodėl

bankų pastatai aukštesni ir smailesni,
nei kiti pastatai, jūs dabar žinote atsakymą.

Bet bankai paprastai nespausdina pinigų

naudodami slaptas spaustuves jų rūsiuose. 
Jiems to nereikia. Kaip daugelis kitų dalykų

šiomis dienomis, pinigų spausdinimas patapo skaitmeninis.

Dėl populiariai naudojamų debetinių kortelių, elektroninio
lėšų persiuntimo, ir internetinės bankininkystės, tik

3% visų JK pinigų yra padaryti iš popieriaus
ir metalinių monetų. Kiti 97% yra visiškai

kompiuteriniai. Elektroniniai pinigai yra patogūs
visiems, bet labiausiai patogūs

privatiems bankams, nuo tada, kai jie valdo
ir kontroliuoja visą elektroninę bankininkystę.

Ir ką jie daro su šia ypatinga privilegija?

Ar jie kuria pinigus- tautos kraują
tokiems dalykams, kurių mums reikia

kaip ligoninės, mokyklos, universitetai ir
viešasis transportas?

Ne, jei jiems tai neneša pelno.

Vietoj to jie naudoja savo privilegiją kurti pinigus
spekuliuodami finansų rinkose, taip keldami

eiliniams žmonėms nepasiekiamas kainas,
pumpuodami šimtus trilijonų svarų

į rizikingus užstatus. Būtent taip
bankai sukėlė finansinę krizę ir

dabar visi mes turėsime už tai
užmokėti.

Jei mes negalime leisti veikti ligoninėms ir

mokykloms, ar mes iš tikrųjų galime leisti
remti finansinę industriją? Ar mes turime

gyventi su mažiau, kai bankininkai turi daugiau?

Tai absurdiška, laikas tai sustabdyti.
Privatūs bankai nebegali būti

atsakingi už visą ekonomiką.

Mums reikia atimti iš bankų galią spausdinti
pinigus iš nieko. Tai mus sustabdys

nuo kitos finansinės griūties
ir leis mums turėti būtinas paslaugas

kurios reikalingos mūsų visuomenei.

Jeigu norime augančios ekonomikos, šioje sistemoje
privalome turėti augančią skolą. Tai

supranta tik labai, labai mažai žmonių
įskaitant ir politikus, kurie

vadovauja ekonomikai, apie ką baisu
pagalvoti.

PASAKOTOJAS: Kai pinigų kiekis auga, daugiau

pinigų pasidaro prieinama, kurie gali būti panaudoti
produktyviais būdais. Vis dėlto jie gali būti

naudojami spekuliavimui ir kainų kėlimui.

PASAKOTOJAS: Infliacija reiškia

tam tikrų prekių ir paslaugų kainų
padidėjima per tam tikrą laiką. Kai

bendras kainos lygis kyla, kiekvienas
pinigas įperka mažiau prekių ar paslaugų.

Kai pinigų kiekis auga, ir plečiasi
atsiranda daugiau pinigų

investicijoms, kurios veda prie augimo,
bet daugiau pinigų taip pat reiškia

didesnį spekuliavimą, kas veda prie infliacijos.

Iš esmės, infliacija yra tada, kai per didelis
pinigų kiekis vejasi per mažai produktų

ir paslaugų, taigi, tuo metu esti per daug
pinigų dabartinei ekonomikos produkcijai.

Per septynerius metus tarp 2000

ir 2007 pinigų kiekis padvigubėjo ir
svarbiausias bankas, Anglijos Bankas buvo

susidaręs įspūdį, kad jie viską valdo
nes vis kartodavo, jog

kainos visgi sparčiai nekyla. 
Žinoma jie žiūrėjo tik į vietinio

užkampio parduotuvės kainas. Jie nežiūrėjo
į nekilnojamojo turto kainas,

kur buvo didžiausios žmonių
išlaidos.

Augant namų kainoms, gali atrodyti, kad

tu tampi turtingesniu, kai tavo turtas
brangsta, bet iš tikrųjų tavo

vaikų turtas krenta. 
Taigi iš tikrųjų čia nėra grynojo turto pakilimo,

nes jūsų vaikai turės sumokėti už tai
žymiai daugiau jei norės nusipirkti namą.

Taigi, iš esmės, čia nėra grynųjų pajamų pakilimo. 
Jie privalės uždirbti dar daugiau.

Jie turės bristi į dar didesnes skolas.
Taigi, didėjančios būstų kainos nesukuria

pridėtinės vertės BVP ir ekonomikai.

Iš tikrųjų ką jie daro, tai perskirsto turtą
tiems žmonėms, kurie jau turi namus, pvz.

pasiturintiems ir atima iš vargingesnių
žmonių, kurie neįstengia pasivyti kainų

šuolio, taigi, tai dar vienas pavyzdys
regresyvios politikos, kuri leidžia NT

kainoms kilti. Tai leidžia visiems jaustis,
kad reikalai klostosi gerai ir išleisti

pinigus kitiems daiktams. Jie atiduoda
savo namų akcijas. Bet tai nesukuria naujų

darbų. Tai nepadidina ekonominės
kokybės. Tai nepadeda mainų balansavimui.

Tai nepadeda visuomenės trūkumams. Tai
nulinio rezultato žaidimas.

PASAKOTOJAS: 2011 rugpjūtį, 85.5% vartotojiškų

paskolų sudarė būsto paskolos.

Jeigu turime kažką kas gali kurti pinigus
ir paskirti juos vienam dalykui, pavyzdžiui būstams,

tada šio dalyko kaina pakils neišvengiamai.
Tarp 2000 ir 2010 jie sukūrė apie

trilijoną naujų svarų - 500 milijardų
svarų tik per tris metus prieš krizę.

Štai kodėl būsto kainos tuo metu
sparčiai augo. Nėra nieko ypatingo

būstuose. Tai tiesiog, visi šie juokingi
pinigai buvo pripumpuoti į rinką.

Jeigu pinigai įliejami į ekonomiką,

jie patenka į būstus, pavyzdžiui į
užstatus, tai padidina pinigų kiekį

ekonomikoje, be atitinkamo padidėjimo
gamybos rezultatuose ir BVP.

Tai ne BVP pagrįstas išlaidavimas. Štai kas
sukelia infliaciją. Anglijoje mes tai apturime

su kaupu. Mes apturėjome šį masinį NT kainų
burbulą. Pagrindinė priežastis kainų šuoliui,

mano nuomone yra didžiulis kiekis spekuliatyvinio
į būstų rinką įlieto bankų sukurto kredito.

Jei namai būtų pigesni, juos būtų galima
pastatyti lengviau. Jų pastatytume daugiau.

Būtų mažiau daugiabučių, su juose
susigrūdusiais žmonėmis. Londonas nebebūtų

visų spekuliantų centras, kuriame
turtingiausi pasaulio žmonės

norėtų gauti būstą, nes
tai atrodo vertingas dalykas. Namai visų pirma

būtų vieta gyventi, o ne vieta
investuoti. Svarbus dalykas

pamąstymui yra tas, kad jeigu tu esi
bankas ir išduodi paskolas, tu turi pasirinkimą.

Tu gali duodi šias paskolas verslams
ir žinoti, kad riziką, kurią apsiėmi

iš tikrųjų yra didelė,
nes visi mažųjų verslų savininkai

turi ribotus įsipareigojimus,
kas reiškia, jei verslas žlugs, tu kaip

bankininkas neatgausi beveik nieko. 
Taigi, tai didžiulė rizika, palyginus su

pinigų davimu kam nors įkeistam,
pavyzdžiui būstui.

Taigi, tai paprasčiausias paskatinimas bankams

verčiau dėti pinigus į būstų rinką nei į
verslus. Tai didžiulė problema

jei ji išsiplėčia išilgai ekonomiką,
nes tai yra paskatinimas dėti pinigus į

spekuliacijas, o ne į produktyvias
investicijas. Taigi, vėl mes turime apgalvoti

kaip mes kurtume savo sistemą, kuri
balansuoja tarp šių dviejų, spekuliavimo ir

produktyvaus investavimo rūšių. Vyriausybė
rodo didžiulį nenorą reguliuoti

būstų rinką ir kontroliuoti pinigų
kiekį, kurį bankai pumpuoja į būstus.

Mes nesprendžiame kas kuria kreditą.

Ne, iš esmės mes tai paliekame
keletui vyrukų - bankams.

Dabar, infiliacijos galima išvengti jeigu
pinigų kiekis patenkantis į ekonomiką yra reguliuojamas,

jeigu jis neaplenkia grynosios
veiklos, kuri vyksta ekonomikoje.

Dabar geriausias metas tai daryti, mano nuomone,
tai įsitikinti, kad pinigai išleidžiami

ekonomikai tik produktyvioms investicijoms,
produktyvioms prekėms ir paslaugoms, taigi

pinigai tada padėtų verslams plėstis,
kurtis darbo vietoms, kas sukuria papildomą

perkamąją galią be infliacijos.
Mes galime turėti ekonomiką, kurioje

pinigai išleidžiami produktyviai, kur kreditas
naudojamas greitojo transporto gamybai,

kur kreditas naudojamas būstų statybai, nei
duodamas žmonėms, kurie tik pakelia namų

kainas. Taigi, tai paprasta, iš esmės,
dabartinė sistema paprasčiausiai yra

sukurta to nedaryti.

Privačių bankų pinigų kūrimas ir jų panaudojimas
neproduktyviai sukelia tikrąją infliaciją

ir tai uždeda pridėtinės vertės mokestį
perkamąjai galiai vidury mainų proceso.

JK skaičiai iš tikrųjų yra gana griežti,
vidutinis uždarbis pasiturintiems ir

daugumai žmonių ženkliai sumažėjo per
paskutinius 8 metus. Smukimas dabar atrodo

labai staigus kai įėjome į recesiją,
palyginimui jis atrodo kaip 1930 -ais,

taigi grynasis uždarbis dabar
smukęs.

PASAKOTOJAS: Bankų sukurti 'netikri' pinigai
leidžia jiems iščiulpti turtą iš

ekonomikos, per lapsnišką normalaus gyvenimo
lygio kritimą. Kai žmonės

tampa skurdesni, jie tampa dar labiau priklausomi
nuo skolos. Ir tuo metu darbingumas ir

machinacijos patobulėja sukrečiančiai.

Jeigu grįžtume į 1960 nustebtume pamatę,
kad per pramogines televizijos programas

klausiama ką žmonės norėtų veikti
laisvu laiku? Dabar mes

turime daugiau žmonių dirbančių sunkiau nei
betkada. Išleidžiančių daugiau, kas atrodo

puikiai, žinote, kiekvienas išleidžia daugiau,
bet jeigu iš to ką išleidi negauni naudos

jeigu tuos pinigus turi išleisti
vaikų priežiūrai, transportui, mokesčiams

ir t.t. Išleisti tiems dalykams,
kuriems praeityje nereikėjo mokesčio, nes

tau tereikėjo nueiti į darbą ir vienas iš šeimos
narių galėjo pasilikti namuose būdamas nuolatiniu

namų šeimininku, tada reiškia situacija nepagerėjo.
Šiais laikais visi esame spaudžiami,

žinote, aš susirūpinus, kad mano
keturi sūnėnai ir dukterėčios išgyvena sunkius

laikus. Jie tiesiog ieško savęs
dirbdami labai sunkiai, kad išlaikytų stogą

virš galvos, tiesiog kad išlaikytų stogą
virš galvos.

Iš tikrųjų žmonės tampa skurdesni, tai dėl
to, nes kainos auga nesustodamos,

visi šie juokingi pinigai pumpuojami į
sistemą bankų, ir jie sukurią

visas šias skolas, taigi kai kainos kyla,
daiktai tampa brangesni,

mes brendame gilyn ir gilyn
ir mūsų turtas ir uždarbis

gaunamas iš darbo tampa vis mažesnis
kiekvienais metais. Jūs negalite susidoroti

su skurdu kai turite finansinę sistemą ir pinigų
sistemą, kurioje vyksta turto perskirstymas iš

vargingų turtingiems; bet koks veiksmas
daromas atvirkščiai būtų tas pats kas

myžiojimas prieš vėją. Jeigu pažiūrėtum į problemas
kaip didėjančią nelygybę, vienas akivaizdus būdas

susidoroti su ją būtų, pavyzdžiui,
perskirstoma mokesčių sistema. Apmokestiname turtinguosius,

ir duodame pinigus vargingiesiems. Truputį
pajudiname pinigų svarstykles. Viskas labai

puiku, bet jeigu gerai peržiūrėtum faktą,
kad yra kita perskirstymo sistema,

kuri atima pinigus iš vargingų ir perduoda
turtingiems, tada tu, iš tikrųjų,

nesusidorosi su nelygybe. Būdas, kuriuo
veikia skolinė sistema, tai garantija, kad

kiekvienam svarui turi būti tiek pat
svarų skolos. Skola, pirmiausia susidoros

su varginaisiais, žemesniaja klase,
šie žmonės liks su skola ir

mokės palūkanas tiems pinigams,
kurie grįžta atgal į bankų sektorių,

taip perskirstant pinigus žmonėms, dirbantiems
Wall Street'e ar mieste. Ką ši sistema daro,

tai perskirsto pinigus iš varginųjų
turtingiesiems, perskirsto pinigus

iš vargingesnių JK regionų į
Londoną ir ji taip pat perskirsto

pinigus iš visų mažųjų verslų, visų
mažųjų gamyklų, esančių JK į

finansų sektorių.

Mes turime sistemą, kurioje
tiekimas, iš esmės, vyksta po tuo pačiu

stogu, ta pačia organazicija, kuri atsakinga už
skolintojų ir skolininkų sujungimą

pavyzdžiui bankas. Taigi, bankas tiekia
mūsų tautai pinigus, išduodamas

paskolas pasipelnymui.

PASAKOTOJAS: Valdžia negali leisti
bankų sistemai žlugti, nes jeigu tai nutiktų,

apie 97% pinigų tiesiog išnyktų. Štai
kodėl krizės įkarštyje, rizika

yra uždedama mokesčių mokėtojams. Bet netgi
normaliu laikotarpiu bankai gauna didžiulę

naudą, galėdami kurti pinigus.

Bill'ai, aš žinau, kad Amerikos Bankas
yra labai didelis, aš netgi turiu jame

32 dolerius. Tik tarp mūsų: kokias garantijas
aš turiu, kad šie pinigai yra saugūs?

Na, visi indėliai iki dešimt tūkstančių
yra apdrausti federalinės valdžios Vašingtone.

Tai jūsų garantija? Taip. Galbūt girdėjote,
kad federalinė valdžia dabar turi 280 milijardų

dolerių deficitą?

PASAKOTOJAS: Bankai gauna didžiules pajamas
iš vyriausybių. Mokesčių mokėtojai garantuoja

už £85,000 kaip indėlių draudėjai. O Anglijos
Bankas parūpina likvidumo draudimą, jeigu

bankas netektų savo rezervų.

Abejotina ar mes išlipsime iš šios
recesijos ar mes tiesiog

pasiliksime kur esame dabar.
Vis dėlto, jei išlipsime iš šios

recesijos ir kai augimas prasidės vėl,
pažiūrėkime kas atsitiks skoloms, jos

vėl augs ir kuo greičiau plėsis ekonomika,
tuo greičiau augs skolos

ir tada imkime vėl 3 ar 5
metus, mes sugrįšime kur buvome, skolų bus

vėl per daug, žmonės taps nemokūs dar kartą.
Tai tokia mūsų sistema, užrakinanti

mus, kad mes negalėtume auginti
ekonomikos neaugindami skolos, o skola

yra tas dalykas, kuris sužlugdys
ekonomiką. Vienintelis likęs dalykas yra

pertvarkymas, bankų stabdymas pinigų kaip skolos
kūrimui. Sutaisydami monetarinę sistemą,

mes galime išvengti bankų dar vienos sukeltos
finansų krizės ir mes taip pat galime

paversti visuomenės mokesčius, išlaidų
mažinimus ir didėjančias skolas nebūtinomis.

PASAKOTOJAS: Dabartinė pinigų sistema, leidžia
bankų sektoriui išgauti turtą iš

ekonomikos, mainais neduodant
nieko.

Kodėl, kai mes turime visas šias technologijas,
kai turime šitiek produktyvumo, vis tik

reikalaujama dviejų žmonių prižiūrėti namui,
kur 50 -ais tereikėjo vieno žmogaus ir

to priežastis yra ne ta, kad plovimo mašinos
ir visa kita tapo brangesnėmis,

tai dėl visų šių skolų ir dėl to, nes
iš tikrųjų bankų sektorius pasipelnydamas jas

uždeda visiems kitiems. Taigi, augantis bankų
sektorius nėra geras dalykas. Jeigu bankų

sektorius auga, tai reiškia, kad jis
tampa mažiau veiksmingu, parazituojančiu

visos ekonomikos sąskaita. Mes galime kalbėti
kad bankų sektorius sudaro 4%, 5%, 6% viso

BVP, kas atsitinka likusiai ekonomikai?
Ji mažėja 96, 95, 94% viso BVP. Mes turime į

tai atkreipti dėmesį dabar. Jeigu mums reikia
susidoroti su didžiausia visuomenės problema,

tai pirmiausia turime padaryti su
pinigais.

Vargingiausi pasasaulyje, užmoka už krizes
net jeigu jie nespėjo pajusti naudos iš

neapgalvotų spekuliatyvinių bumų, tokių kaip
būsto bumai Airijoje, kurie pradėjo krizę.

Žinote, per 30 metų, mes matėme
netolygų uždarbio padidėjimą, kai

turtingieji tapo žymiai turtingesni, o eiliniai
žmonės ne, jie liko stovėti kur buvo arba

tapo dar vargingesni ir vienas iš būdų išlaikyti
tokiai ekonomikai buvo pigus kreditas,

skolos tiekimas šiems žmonėms, kurie
iš tikrųjų negalėjo sau leisti tiek,

taigi jie tęsė išlaidavimą ir kai visa tai sugriuvo,
tie patys žmonės sumokėjo dar kartą,

net jeigu jie buvo aukomis
pirmą kartą.

PASAKOTOJAS: Kaip krizės rezultatas, Anglijos Bankas
įgijo bendrą skolą ir padalino ją

mažomis palūkanomis. Vis dar, vidutinis
pilietis yra prašomas užmokėti daugiau nei betkada

kad pasikolintų kredito kortelėmis.

Skolos tarp turtingųjų arba vyriausybės
visados gali būti persvarstytos ir

tai buvo dažnai, žiūrint į istoriją,
nieko nėra iškaldinta akmenyje. Paprastai

kalbant, kai tu turi vargingųjų skolas
turtingiesiems, staiga skolos tampa

šventais įsipareigojimais, svarbiau už bet ką
kitą. Idėja dėl jų persvarstymo tapo

neįsivaizduojama.

ŽINIŲ PRANEŠĖJAS: Ar jūs galite pasakyti tiksliai,
kas priverstų investuotojus jaustis puikiai,

labiau pasitikinčiai?
ALESSIO RASTANI: Geras klausimas, asmeniškai

tai nesvarbu, matote aš prekybininkas, man
šis dalykas iš tikrųjų nerūpi.

SKANDAVIMAS: Užmokėkite savo mokesčius!

BANKININKAS PROTESTUOTOJAMS: "Kur jūs gimėte, Anglijoje?"

ALESSIO RASTANI: Jeigu aš matau galimybę
pasidaryti pinigų, aš tai darau. Visiems prekybininkams,

iš tikrųjų nerūpi, ar kažkas
sutaisys ekonomiką, ar kas nors

išspręs esamą situaciją, mūsų darbas yra
pasidaryti iš to pinigus ir aš asmeniškai

svajoju apie šį momentą jau tris metus.
Jeigu žinai ką daryti, gali pasidaryti daug

pinigų iš to. Aš turiu prisipažinti tai:
eidamas į lovą kiekvieną vakarą svajoju apie

recesiją, aš svajoju apie dar vieną tokį pat
momentą. Svajoju apie recesiją, svajoju

apie tokį pat momentą. Iš to galima
pasidaryti daug pinigų.

MERGINA: Bruno, Virginija sunkiai kažką sužeidė,
tu jos pradėsi nekęsti.

Minia: Pareina!

Dabar galime žiūrėti į Europa ir
pamatyti naują Graikijos ministrą,

neišrinktą, iš esmės paskirtą,
Papademous'ą, buvusį Goldman Sachs darbuotoją,

naują Italijos ministrą ir finansų ministrą
Mario Monti, buvusį Goldman Sachs

darbuotoją, naująjį ECB prezidentą
taip pat buvusį Goldman Sachs darbuotoją,

jūs matome šiuos žmones kyšančius beveik
visur.

BALSAS: Štai kaip galima pakeisti tai
ką turime, atimti visas galias ir laisves

iš žmonių ir atiduoti viską
mažai grupei su absoliučia galia.

power. Iš žmonių, be žmonių,
prieš žmones.

Labai įdomus demokratinis klausimas
apie šiuos dalykus, kuris

Europoje atsivėrė labai griežtai yra
tai, kad mes turime mums paskirtą

bankininkų valdžią. Tai bankinkinkai, kurie
daugiau ar mažiau įgrūdo mus į šį mėšlą,

bet tai gali būti pirmas gera diskusija
ir tada tu sakai, ok, bankininkai yra

tie žmonės, kurie mus ištemps iš viso to ir
'atsitiktinai' jie dabar valdo mūsų šalis.

Štai čia yra didžiulis demokratinis
klausimas ties tuo.

Be to, bankų krizė nutemptė maždaug
100 milijonų žmonių atgal į skurdą.

Mirtingumo rodiklis, žmonių, kurie
tapo vargingesni, padidėjo ženkliai dėl

įvairių priežaščių, taigi bankų krizė nėra
tiesiog tapimas varguoliu, tai susiję su

žmonių žudymu. Ir spėkite ką? Mes dar
nepatekome į viso šito apačią, mes dar

neapskaičiavome ir dar neatlikome
radikalių reformų, kurių dabar labiausiai

reikia, nes mes mastėme klaidingai: jeigu
destabilizuosime padėti dar toliau, mums

bus tik blogiau ir spėkime kas priima
sprendimus, visi tie žmonės, kurie yra

pirmoje vietoje.

"Aš manau jūs turite žinoti, šių
biznierių verslas yra žudyti."

"Jų ginklai modernūs, jie mąsto:
pasibaigė du tūkstančiai metų."

Kaip atrodo pažangi finansų sistema?
Ir aš noriu išgirsti ką jus apie tai manote.

Kas mano, pavyzdžiui, kad turime uždrausti
bankams kurti pinigus?

Kontrolė kaip pinigai sukuriami ir kam
jie skiriami yra demokratinis klausimas.

Dabar mes turime bankų sektorių, pelno
siekiantį bankų sektorių, žinote, neatsakingą

už nieką kitą tik save, sukuriantį
daugiau nei 200 milijardų svarų per metus

ir nusprendžiantį kaip ekonomikoje tai
bus paskirstyta.

Monetarijos reformuotojai tiki, kad
pinigų tiekimas turėtų tarnauti

visuomenei ir niekados nebūtų tiekiamas
privačių organizacijų kaip skola.

Demokratizuoti pinigų tiekimą, tai reiškia
išleidimo ir paskirstymo galios perdavimą

atgal į žmonių rankas, atimant tai
iš privačių organizacijų, institucijų,

kurios iš tikrųjų neatstovauja žmonių,
kurios nėra demokratiškai atsakingos už

žmones, bankai nėra demokratiškai
atsakingi už žmones; jie atsakingi

savo akcininkams ir tik savo akcininkams.
Dabar jie pasirašo už mus -

mokesčių mokėtojus, bet už tai neatsako.
Tai iš tiesų nesuvokiama. Taigi, jeigu

demokratizuotume monetarinę sistemą, pajungtume
ją į ta pačia discpiliną, kurią turi

švietimo sistema, sveikatos apsauga
ir kiti visuomenei naudingi dalykai. Tam

nėra jokios priežasties, kad pinigai būtų žiūrimi
skirtingai. Tai, iš esmės, svarbiausias

dalykas, kurio reikia kiekvienam. Aš neišgyvenčiau
neturėdamas pakankamai pinigų, niekas. Taigi, jie

negali būti visiškai kontroliuojami mažojo didžiųjų
bankų elito, kaip tai yra JK. Mums reikia

kitos sistemos.

Mes tikime, kad pinigų tiekimas šaliai
turėtų būti visiškai atskirtas

nuo bankų veiklos.

Ką mums reikia padaryti, tai atnaujinti 1844
įstatymą, paverčiant skaitmeninius pinigus

tikrais pinigais. Elektroniniai pinigai gali būti,
bet jie turi būti klasifikuojami kaip pinigai.

Mes norime, kad bankai būtų kaip visos kitos
privačios organizacijos, privačios kompanijos

esančios ekonomikoje ir besilaikančios disciplinos.

Problema yra ta, kad dabar mes esame šiame hibridiniame
modelyje, kuriame neturime jokios kontrolės pinigų

tiekime ir panaudojime, bet užtat esame
visiškai nuo šių dalykų priklausomi.

Mes nuolatos skoloje, mes būsime joje
visą savo gyvenimą ir

jaunosios kartoms bus dar blogiau
nei dabartinėms.

Aš ką tik skaičiau Jungtinių Valstijų aplinkos
programos ataskaitą ir jie sako, kad

mums reikia $2 trilijonų per metus. Dviejų trilijonų
- ar jūs galite įsivaizduoti kiek tai yra? Tai

daug pinigų. $2 trilijonai per metus
išleidžiant spręsti ekologines problemas,

kaip išvengti nuodyti atmosferą anglimi,
vietoj to naudojant alternatyvas.

Kai bankai žlugo 2007-9 -ais, mes nustatėme
iš Anglijos Banko, ne mes, bet

Anglijos Bankas nustatė, kad tada išleidome
14 trilijonų dolerių per metus, kad išgelbėtume

bankus, taigi palyginus tuos 2 trilijonus dolerių
per metus, gelbstint ekosistemą nėra nieko

baisaus.

Šios rūšies modelis netgi nesutampa su
tradiciniu laisvosios rinkos modeliu, nes

šie bankai yra monopoliniai, iš tikrųjų
jie monopolizavo kredito kūrimą, taigi jiems

nereikia paklusti jokiai rinkos disciplinai.
Taip pat jie negamina jokios

socialinės ir aplinkinės naudos
realiu mastu.

Viską ką pinigai daro, tai įgalina mus
daryti tai ką mes galime daryti ir noriu

pasakyti, kadpinigai gali veikti kaip turi veikti.

Pinigų kūrimo galia yra tokia galinga;
jūs turėtumėte būt labai susirūpinę kas

turi šią galią. Jei tai kažkas, kas sieka
iš to naudos, tada jie turės

paskatinimą sukurti iš tikrųjų daugiau
nei reikia ekonomikai. Tas pats

turbūt atsitiktų jei perduotume šią galią
politikams. Jūs žinote, kad negalima pasitikėti

politikais, kurie bando įtikti balsuotojams ir
turėti pinigų kūrimo galią tuo pat metu.

Tai tikra interesų kova. Vienintelis
dalykas, kurį tikrai galima padaryti,

tai patikėti tai tam, kas neturi interesų,
yra nepriklausomas, skaidrus ir atsakingas.

PASAKOTOJAS: Pinigai galėtų būti paskirstyti
pagal visuomenės poreikius ir norus,

sistema gali būti sudaryta iš
tiesioginio demokratinio įsikišimo

visiškai arba dalinai. Taisyklės galėtų
būti nustatytos pagal ekonominę

teoriją, kiek pinigų turėtų būti
sukurta ir kokiems tikslams.

Vyriausybės nebeprieitų prie
didelių pinigų kiekio sukelti

ginkluotus konfliktus, jeigu tai palaikytų
visuomenė.

Mes galėtume aiškiai matyti ką jie
daro su pinigų kūrimo galia. Mes galėtume

matyti kiek jie sukuria ir
kur tie pinigai patenka. Ir tai galbūt

vienintelis kelias kontroliuoti pinigų
kūrimo galią, užkertant kelią ja

piktnaudžiauti.

Pinigų reformos partija buvo įkurta
2005 -ais, ką tik po 2005 rinkimų.

Pinigų partijos idėja buvo ta, kad
mes galėtume turėti pagrindinę šerdį ir su

ja sutikti. Jie gali nesutikti su kai kuriais
klausimais, nes yra daugelis būdų

kalbėti apie tai, bet tai buvo idėja,
kurią galima vadinti

bendruoju vardikliu pritraukiant skirtingų pažiūrų
žmones. Būti išrinktam į Parlamentą

nėra pagrindinis tikslas, tikslas yra
pinigų reformos patekimas į žmonių akiratį, kad

žmonės pradėtų apie tai kalbėti.

Bankai neturėtų lošti mūsų pinigais,
be mūsų sutikimo, vietoj to jiems

reikėtų pasiūlyti dvi sąskaitų rūšis:
Pirma yra seifas, pavadinkime tai ‘sandorio

sąskaita'. Pinigai padėti ten, bankas jų
neskolina, jie nededa jų į jokias

rizikingas veiklas visiškai. Kita rūšis būtų
investicijų sąskaita, kurioje jūs paliekate

pinigus tam tikram laikotarpiui ir tada bankas
gali juos investuoti atitinkamai. Kas atsitiktų

jei naudotumėtės šiomis sąskaitomis, tai
banko griuvimo momentu pinigai

laikomi seife išliktų, jais
nerizikuojama. Taigi, perkeliant

likusius pinigus į sveiką banką, tie žmonės
kurie turėjo investicines sąskaitas

neprarastų visko, bet jie
privalėtų palaukti standartinių likvadavimo

procedūrų, kad būtų įšaiškinta kiek
aktyvų bankas galės jiems grąžinti ir

tai reiškia, kad vyriausybei nebereikėtų
bankų gelbėti apskritai. Bankams būtų galima

žlugti.

Sistema iš tiesų būtų tokia, kokią žmonės
įsivaizduoja dabar esančią, kad pinigus padėjus

į banką, jie guli saugiai, na taip tikrai
daugelis mastė prieš 2008 krizę ir tebemąsto.

Yra didelis spektras galimybių, kurių
mes netyrinėjame šiuo metu ir tai

iš tikrųjų mane liūdina, kad mes net nebandome to
daryti, žinodami, kad sistema iš esmės

su trūkumais. Mes ką tik apturėjome didžiausią
krizę nuo antrojo pasaulinio karo, iš tikro nuo

1930 -ųjų. Dabar mes turime sistemą, kurioje
pinigų kūrėjai pasirašo už mus bet kokiu

atveju. Tai tiesiog pati sudėtingiausia
pasaulinė situacija, šiuo metu,

kuri reikalauja pagalvoti apie tikrąsias
alternatyvas.

Taigi, kai mes kalbame koks gyvenimas bus
po reformuotos sistemos, tai

nereiškia, kad negalėsime skolintis, tai
nereiškia, kad turėsite taupyti 50 metų,

kad nusipirktume namą. Tai nereiškia,
kad namo kaina bus lygi

10 ar 12 metų jūsų uždarbio, kita vertus
tai reiškia, kad namo vertė

neturėtų kainuoti 10 ar 12 metų
jūsų uždarbio. Namai turėtų būti įperkami

kaip visa kita. Jums būtų galima
įkeisti turtą; jums būtų galima

gauti kreditą mašinai. Verslai nesustotų
investavę. Tai reiškia, kad skola

nebebus tokia didelė, ji nebebus tokia baisi
žmonių ateičiai.

PASAKOTOJAS: Monetarinės reformos klausimas
istoriškai buvo gana įslaptintas klausimas, dėl

neįtikėtinos galios ir turto tų kuriems tai buvo
duota. Laikais, kai analitinis mąstymas

ir mokslinis požiūris yra labai
gerbiamas, nėra jokių pateisinamų argumentų

laikyti monetarinio proceso mechaniką
ir įsikišimą tabu klausimu.

Kaip demokratijos piliečiai, mes privalome
reikalauti monetarinės sistemos, kuri yra stabili

ir naudinga visuomenei.

Bankai yra išties galingi. Aš įtariu
kad jie nepalaikytų šių aptariamų

modelių, net jeigu kas nors iš jų
pritartu, kad tai būtų žymiai tvaresnė

padėtis bankams.

Tarp vyriausybių ir bankų esti draugiški
ryšiai. Krizės viduryje,

aš kalbėjau su kai kuo, kas dirbo
tuo metu Ižde ir

jis atsake, kad maždaug kas antras žmogus,
su kuriuo kalbėjau dirba didiesiems

bankams. Kai tai tampa sprendimu,
ar leisti šitiems nuodingiems bankams

žlugti ar gelbėti juos, kokias
rekomendacijas žadame susilaukti iš tų

kurie dirba tame banke.

"Tai zombių bankas' saugomas maitinimo
punktų."

PASAKOTOJAS: Bankų balansas šiuo metų yra 4 kartus
didesnis už BVP, apie 6 trilijonais svarų; jie laiko

visuomenę įkaitais. Jų turtai tapo
žaidžiant su sistema tapo tokie dideli, kad

mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kurioje
bankas gali sužlugdyti visą ekonomiką.

"Suvalgyk ją, suvalgyk ją dabar, ji visuomenės
sektoriaus darbuotoja, iščiulpk jos kraują,

išgerk ją!"

Tai politinis klausimas, nes
šios reikalaujamos reformos yra pasiekiamos

tik per Parlamentą. Mums nereikia
didelio Parlamento darbo. Viska ką jis turi

padaryti, tai paprasčiausiai neleisti bankams
gaminti pinigus paskolinant juos,

tik tiek. Tu tai gali sustabdyti.

Mes negalime leisti bankams grįžti į šį
verslą, nes jei tai padarysime, tada mes

visi išvysime didesnes skolas, daugiau skurdo, daugiau
nelygybės ir kitas krizes per ateinančius 5 ar 10 metų,

už kurias turėsime sumokėti VĖL.