Bart Weetjens: kaip aš išmokiau žiurkes suuosti žemės minas

TEDxRotterdam, Bart Weetjens kalba apie savo neįprastą projektą: žiurkių apmokymą suuosti žemės minas. Jis parodo klipus, kur jo "žiurkės didvyrės" ieško minų ir pristato kitą savo darbo stadiją: žiurkių apmokymą laboratorijoje aptikti tuberkuliozę.

Šiandien esu čia, kad pasidalinčiau su Jumis

neįprasta kelione --

tiesą sakant, neįprastai praturtinančią kelionę --

kuri mane atvedė

iki žiurkių mokymo

gelbėti žmonėms gyvybes

surandant žemės minas

ir tuberkuliozę.

Būdamas vaikas, turėjau dvi aistras.

Viena iš jų buvo aistra graužikams.

Aš turėjau visokiausių rūšių žiurkių,

pelių, žiurkėnų,

smiltpelių, voverių.

Bet kurią rūšį kokią tik galite sugalvoti, aš augindavau ir parduodavau gyvūnėlių parduotuvėms.

(Juokas)

Taip pat turėjau aistrą Afrikai.

Užaugau daugiakultūrinėje aplinkoje,

namie turėjom Afrikos studentų

ir aš mokiausi iš jų istorijų,

ir skirtingų biografijų,

priklausomybės nuo importuotų techninių žinių,

daiktų, paslaugų,

energingos kultūrų įvairovės.

Afrika mane tikrai žavėjo.

Aš tapau pramonės inžinieriumi --

produktų vystymo inžinieriumi --

aš sutelkiau dėmesį į atitinkamas susekimo technologijas,

iš tiesų pirmąsias tinkamas technologijas

besivystančioms šalims.

Pradėjau dirbti industrijoje,

tačiau nebuvau labai laimingas prisidėdamas

prie materialinės vartotojų visuomenės

tiesiniu, išgavimo

ir gaminimo būdu.

Išėjau iš darbo, kad galėčiau sutelkti dėmesį i tikrą pasaulio problemą:

žemės minas.

Dabar kalbėsiu apie 1995 metus.

Princesė Diana per TV skelbia,

kad žemės minos formuoja struktūrinį barjerą

bet kokiam vystymuisi, kas yra tiesa.

Kol tie prietaisai yra

arba yra įtarimai dėl jų būvimo,

negalima įžengti į tą teritoriją.

Iš tiesų, buvo pateiktas pasaulinio masto prašymas

sukurti naujas tvarias

detektorių terpes

ten, kur jų labiausiai reikia,

daugiausiai besivystančiose šalyse.

Mes pasirinkome žiurkes.

Kodėl rinktis žiurkes?

Nes, ar jos ne parazitai?

Na, iš tiesų, žiurkės yra --

priešingai nei dauguma žmonių mano --

žiurkės yra labai socialūs padarai.

Ir išties mūsų produktas -- ką Jūs matote čia.

Kažkur ties čia yra taikinys.

Jūs matote operatorių, apmokytą afrikietį

su jo žiurkėmis priekyje,

kurios išties yra kairėj ir dešinėj.

Gyvūnas randa miną.

Jis pakapsto dirvą.

Ir gyvūnas sugrįžta apdovanojimo - maisto.

Labai, labai paprasta.

Labai tvaru tokioje aplinkoje.

Štai čia gyvūnas gauna maistą, kaip apdovanojimą.

Taip viskas ir veikia.

Labai labai paprastai.

Taigi kodėl naudojome žiurkes?

Žiurkės įvairiuose eksperimentuose

naudojamos nuo 1940 metų.

Žiurkės turi daugiau genetinės medžiagos

lokalizuotos uoslės organuose

nei visos kitos žinduolių rūšys.

Jos ypatingai jautrios kvapams.

Dar daugiau, jos turi mechanizmus, kurie iš tų kvapų tarsi sudaro žemėlapį,

ir informuoja apie tai.

Kaip mes bendraujame su žiurkėmis?

Mes nekalbame žiurkių kalba,

tačiau mes turime "klikerį",

standartinį metodą gyvūnų treniravimui,

kurį Jūs matote štai ten.

"Klikeris", kuris skleidžia tam tikrą garsą,

kurio pagalba galima skatinti tam tikrus poelgius.

Pirmiausia, mes susiejame garsą su maisto apdovanojimu,

kuris yra sutrintas bananas ir riešutai kartu švirkšte.

Kai gyvūnas supranta paspaudimas - maistas,

paspaudimas - maistas, paspaudimas - maistas --

taigi paspaudimas yra maistas --

mes patalpiname jį į narvą su skyle,

ir iš tiesų gyvūnas išmoksta

kišti nosį į skylę,

po kuria padedamas taikinio kvapas,

ir tokioje padėtyje išbūti penkias sekundes --

penkios sekundės yra ilgas laiko tarpas žurkėms.

Kai gyvūnas to išmoksta, mes užduotį pasunkiname.

jis išmoksta surasti taikinio kvapą

narve su keliomis skylėmis, iki dešimt skylių.

Tada gyvūnas išmoksta

vaikščioti su pavadėliu atvirai, ne narve

ir ieškoti taikinių.

Kitame žingsnyje gyvūnas išmoksta

surasti tikras minas tikrame minų lauke.

Jos testuojamos ir akredituojamos

pagal tarptautinius prieš minas nukreiptų veiksmų standartus,

panašiai kaip praeiti testą turi ir šunys.

Visa tai sudaro 400 kvadratinių metrų plotas.

Yra tam tikras skaičius

aklai išdėliotų minų.

Ir trenerio su žiurkėmis komanda

turi rasti visus taikinius.

Jei gyvūnas tai atlieka, gauna licenziją

ir gali būti akredituotas

operaciniu gyvūnu lauke --

tarp kitko, kaip ir šunys.

Galbūt vienas nežymus skirtumas:

mes galime ištreniruoti žiurkes už penktadalį

sumos, už kurią treniruojami rasti minas šunys.

Čia mūsų komanda Mozambike.

Vienas tanzanietis treneris,

kuris perdavė įgūdžius

šiems trims Mozambiko vyrukams.

Ir Jūs turėtumėte matyti pasididžiavimą šių žmonių akyse.

Jie turi įgūdį,

kuris daro juos žymiai mažiau priklausomais

nuo užsienio pagalbos.

Dar daugiau, ši maža komanda

kartu su, aišku, reikia ir sunkių transporto priemonių

ir vadovų išminuotojų, kurie po to patikrintų viską.

Tačiau su šia maža investicija į žiurkių našumą

mes parodėme, kad Mozambike

mes galime sumažinti kvadratinio metro kainą

daugiau nei 60%.

Dabar normali kaina --

du doleriai kvadratiniam metrui, mes darome tai už 1.18

ir toliau galime mažinti šią kainą.

Masto klausimas.

Jei įtrauktume daugiau žiurkių

mes išties galime padaryti išeigą dar didesnę.

Mes turime demonstracijų aiskštelę Mozambike.

11 Afrikos valdžių

matė, kad gali tapti mažiau priklausomos

naudodamos šią technologiją.

Jie pasirašė taikos ir susitarimo paktą

Great Lake regione.

Ir jie patvirtino, kad žiurkės didvyrės

gali išvalyti jų bendras ribas nuo žemės minų.

Leiskite Jums pristatyti kitą labai sudėtingą problemą.

Apie 6000 žmonių praeitais metais

užmynė ant minos,

tačiau praeitais metais pasauliniu mastu

nuo tuberkuliozės, kaip pirmo infekcijos požymio,

mirė beveik 1.9 milijono žmonių.

Ypatingai Afrikoje,

kur tuberkuliozė ir ŽIV glaudžiai susiję,

vyrauja didžiulė bendra problema.

Mikroskopijos, standartinės Pasaulio Sveikatos Organizacijos procedūros,

patikimumas pakilo nuo 40 iki 60%.

Tanzanijoje -- skaičiai nemeluoja --

45% žmonių -- tuberkulioze sergantiems pacientams--

prieš mirtį buvo diagnozuota tuberkuliozė.

Tai reiškia, kad jei Jūs sergate tuberkulioze,

didesnė tikimybė, kad Jums jos neaptiks,

tačiau Jūs tiesiog mirsite nuo antrinės infekcijos ir taip toliau.

Ir jei, visgi,

Jums anksti diagnozuos tuberkuliozę,

galėsite pradėti gydymą.

Tai logiška, net užkrėstiesiams ŽIV.

Iš tiesų galima išgydyti tuberkuliozę,

netgi jei sergama ir ŽIV.

Taigi, jūsų kalba, olandų

tuberkuliozė vadinasi

"tering",

kas etimologiškai

susijęs su dervos kvapu.

Jau senieji kinai

ir graikai, Hipokratas

viešai pateikė,

dokumentavo, kad tuberkuliozė gali būti diagnozuojama

remiantis iš paciento trykštančiomis

lakiosiomis medžiagomis.

Taigi mes surinkome keletą mėginių --

tiesiog kaip testavimo būdą --

iš ligoninių,

su jais treniravome žiurkes

norėdami pamatyti, ar tai veikia,

ir galvodami, na,

mes galime pasiekti 89% jautrumą,

86% specifiškumą

naudodami keletą eilėje išrikiuotų žiurkių.

Štai kaip tai veikia.

Ir tikrai, tai technologija.

Mes kalbame apie sprogmenis, tuberkuliozę,

bet ar Jūs galite įsivaizduoti,

kad ten gali būti bet kas.

Taigi kaip tai veikia?

Turite kasetę su dešimt mėginių.

Padedate visus dešimt mėginių vienu metu į narvą.

Gyvūnui tereikia dviejų šimtųjų sekundės,

kad atskirtų kvapą, taigi viskas vyksta labai greitai.

Štai jis jau prie trečio mėginio.

Tai teigiamas mėginys.

Gyvūnas išgirsta "klik" garsą ir ateina maisto apdovanojimo.

Ir taip darant, labai greitai,

mes galime turėti antrinę nuomonę

tirdami, ar pacientas serga

ar ne.

Tiesiog kaip indikacija,

kai mikroskopu įmanoma

ištirti 40 mėginių per dieną,

žiurkė gali tiek mėginių

ištirti

per septynias minutes.

Narvas kaip šis --

(Plojimai)

Narvas kaip šis -- su sąlyga, kad turite žiurkių,

ir dabar mes turime

25 tuberkuliozės žiurkes --

narvas kaip šis, dirbdamas per dieną

gali ištirti 1,680 mėginius.

Ar galite įsivaizduoti galimus palikuonių pritaikymus --

teršalų aptikimas

aplinkos dirvoje,

pritaikymas muitinėse,

neteisėtų daiktų aptikimas konteineriuose ir taip toliau.

Tačiau pirmiausia pasilikime prie tuberkuliozės.

Norėčiau trumpai pabrėžti,

mėlynos lazdelės

yra tik mikroskopijos rezultatai

penkiose Dar es Salaam klinikose,

kur yra 500,000 žmonių populiacija,

iš kurių 15,000 atliko testą.

Mikroskopija 1,8000 pacientams.

Ir tiesiog duodami ištirti mėginius dar kartą žiurkėms

ir grąžindami rezultatus,

mes sugebėjome padidinti darbo greitį

daugiau nei 30%.

Per paskutinius metus

mes -- priklausomai nuo intervalų --

mes pastoviai

didinome aptikimo atvejų greitį

penkiose Dar es Salaam ligoninėse

30-40%.

Taigi tai pakankamai svarstytina.

Žinant, kad mikroskopijos būdu praleidus vieną pacientą

gali būti užkrėsti dar 15 --

sveikų žmonių -- per metus,

galite būti tikri,

mes išgelbėjome daug gyvybių.

Bent jau mūsų žiurkės didvyrės tai padarė.

Tolimesnis mūsų kelias yra

standartizuoti šią technologiją.

Ir yra paprastų dalykų, pavyzdžiui,

mes uostomoje skylėje, kur gyvūnas turi kišti nosį penkioms sekundėms,

turime mažą lazerį.

Taigi, standartizuoti tai.

Taip pat, standartizuoti granules,

maisto apdovanojimus,

ir visa tai padaryti pusiau automatika

tam, kad replikuoti visa tai didesniais mastais

ir paveikti dar daugiau žmonių gyvenimų.

Pabaigiant, horizonte matosi ir kitų pritaikymo sferų.

Štai pirmasis mūsų kameros žiurkės

prototipas,

kas yra žiurkė su žiurkės kuprine

su kamera, kuri gali patekti po nuolaužomis

ir aptikti Žemės drebėjimų aukas

ir panašiai.

Tai dar prototipo lygis.

Dar neturime tokios dirbančios sistemos.

Pabaigiant išties norėčiau pasakyti,

kad Jūs galbūt manote, kad šie projektai apie žiurkes,

tačiau galų gale tai susiję su žmonėmis.

Tai apie pažeidžiamų bendruomenių pavergimą

ir jų įgalinimą susidoroti su sudėtingomis, brangiomis

ir pavojingomis humanitarinėmis susekimo užduotimis,

ir viso to darymas su vietiniais šaltiniais --

daugybė galimų.

Taigi kai kas visiškai skirtingo

yra vis kelti išbandymus savo suvokimui

apie šaltinius, kurie Jus supa,

ar tai būtų aplinkos šaltiniai

ar technologiniai, gyvūnų ar žmogaus.

Ir pagarbiai su jais susiderinti

puoselėjant tvarų darbą.

Labai Jums ačiū.

(Plojimai)