Apie pačią nuobuodžiausią televiziją pasaulyje... ir kodėl ji taip prikausto prie ekranų

Jau girdėjote apie „lėtą maistą“. O čia lėta... televizija? Šioje šmaikščioje kalboje, norvegas, televizijos prodiuseris Thomas Hellum dalinasi kaip jis ir jo komanda pradėjo transliuoti ilgus, nuobuodžius renginius, dažniausiai gyvai – ir kaip atrado tuo susižavėjusią publiką. Laidos buvo apie 7 valandų taukinio kelionę, 18-os valandų žvejybos ekspediciją ir apie 5 su puse dienos kelto kelionę palei Norvegijos krantus. Resultatai yra gražūs ir viliojantys. Mes nejuokaujam!

Ačiū.

Turiu tik 18 minučių

jums paaiškinti apie tai, kas
trunka valandų valandas ir dienų dienas,

tad geriau pradėkime.

Pradėkime nuo ištraukos iš
Al Jazeera pranešimo.

R. Gizbert: Norvegija – šalis, gaunanti
ganėtinai mažai žiniasklaidos dėmesio.

Netgi praeitos savaitės rinkimai
praėjo be daug dramos.

Ir tai apibūdina
Norvegijos žiniasklaidą:

nelabai daug dramos.

Prieš kelis metus

Norvegijos viešasis kanalas NRK

nusprendė gyvai transliuoti
septynių valandų traukinio kelionę...

septynios valandos paprastos medžiagos –

traukinys riedantis bėgiais.

Daugiau nei milijonui norvegų,
pasak reitingų, tai labai patiko.

Gimė naujos kartos realybės TV,

kuri prieštarauja visoms
įdomios TV taisyklėms.

Ten nebuvo siužeto, scenarijaus,

jokio veiksmo, nebuvo kulminacinio taško,

ir tai vadinama „lėta TV“.

Paskutiniuosius du mėnesius,

norvegai žiūrėjo kaip
kruizinis laivas keliavo pakrante.

Ir toje pakrantėje yra labai daug rūko.

Norvegijos Nacionalinės transliacijos
biuro vadovai

dabar mąsto visoje šalyje transliuoti
mezgimo naktį.

Plikai akiai tai atrodo nuobodu,

nes taip ir yra,

bet šis TV eksperimentas

kažkuo sužavėjo norvegus.

Taigi mes išsiuntėm žurnalistę
Marcela Pizarro į Oslą

išsiaiškinti, kas gi sužavėjo norvegus,
tačiau įspėjame:

rodomi vaizdai žiurovus gali nuvilti.

(Juokas)

Thomas Hellum: ir tuomet buvo rodomas
8 minučių reportažas

apie keistas televizijos programas
mažoje Norvegijoje.

Al Jezeera. CNN. Kaipgi visa tai įvyko?

Reikia grįžti į 2009,

kai vienam mano kolegai kilo puiki idėja.

Ir kur tos idėjos gimsta?

Valgykloje.

Jis pasakė, kodėl gi mums nepadarius
radijo programos

vokiečių invazijos į Norvegiją
1940-aisiais paminėjimui?

Papasakotume istoriją
tokiu pat metu, naktį.

Oho. Nuostabi idėja, tačiau

tai buvo tik keletas savaičių
prieš invazijos dieną.

Taigi sėdėjome valgykloje
ir diskutavom

kokias dar istorijas galime parodyti,
joms besivystant?

Kas dar užima labai ilgą laiką?

Vienas iš mūsų sugalvojo - traukinys!

Bergeno geležinkelis šventė
100-ąjį jubiliejų tais metais.

Jis driekiasi nuo vakarų
Norvegijos iki rytų,

ir tam atstumui iveikti prireikia
tiek pat laiko kiek ir prieš 40 metų,

virš septynių valandų. (Juokas)

Taigi susitikome su savo redaktoriais
Osle ir pasakėm,

kad norime sukurti dokumentiką apie
Bergeno geležinkelį

ir, kad norime padengti
visą kelionės trukmę.

Atsakymas buvo

„Na gerai, o kiek laiko truks programa?“

„Na, pilnos trukmės...“ atsakėm.

„Taip, bet kiek truks visa programa?“

Ir taip pirmyn atgal.

Mūsų laimei, jie priemė pasiūlymą
su humoro jausmu, gerai juokdamiesi,

tad vieną šviesią rugsėjo dieną

mes pradėjome filmuoti programą,
kuri, galvojom, truks 7 val ir 4 min.

Iš tiesų ji išėjo 7 val ir 14 min

dėl signalo klaidos
paskutinėje stotelėje.

Turėjome keturias kameras,

trys iš jų taikėsi į gražiąją gamtą.

Kartais į keleivius, ar kitus vaizdus.

(Video) Pranešimas traukiny:
Netrukus atvyksime į Haugastøl stotelę.

TH: Ir tiek,

aišku, taip pat

160 tunelių suteikė mums galimybę
parodyti archyvinius vaizdus.

Naratorius [norvegiškai]: Tuomet
šiek tiek flirto kol susivirškins maistas.

Paskutinis nuolydis prieš
pasiekiant kelionės tikslą.

Pravažiuojam Mjølfjell stotelę.

Dabar vėl tunelis.

(Juokas)

TH: Na ir dabar mes sau galvojam -
taip, turime nuostabią programą.

Ji tiks 2 000 traukinių
stebėtojams Norvegijoje.

Programą paleidome į eterį
2009 lapkritį.

Tačiau tai vis dėlto
viliojo nei tikėjomes.

Čia yra penki didžiausi TV kanalai
Norvegijoje per paprastą penktadienį

ir jeigu pažvelgtumėte į NRK2 štai čia,

žiūrėkit, kas nutiko, kai jie paleido
Bergeno geležinkelio laidą:

1,2 milijonai norvegų pažiūrėjo
bent dalį šios programos.

(Plojimai)

Ir dar vienas juokingas dalykas:

Pagrindinio TV
kanalo žinių pranešėja,

apžvelgusi visas naujienas,

pasakė: „Tuo tarpu mūsų antrame kanale

traukinys jau beveik pasiekė
Myrdal stotelę.“

Tūkstančiai žmonių tuomet
tiesiog įšoko į traukinį

mūsų antrame kanale štai taip. (Juokas)

Tai taip pat buvo didžiulis pasisekimas
tarp socialinės medijos kanalų.

Buvo taip gražu žiūrėti tūkstančius
Facebook ir Twitter vartotojų

diskutuojant tą patį vaizdą,

kalbančius vienas su kitu lyg
jie būtų tame pačiame traukinyje.

Labiausiai tai man patinka šitas.
Tai 76-erių vyras.

Jis žiūrėjo visą programą,

o paskutinėje stotelėje jis
atsikėlė pasiimti neva savo lagamino,

o jo galva atsitrenkė į užuolaidos strypą

ir jis staiga susivokė,
kad yra savo svetainėje.

(Plojimai)

Taigi čia stipri ir gyvuojanti televizija.

436 minučių laida penktadienio naktį,

ir per tą pirmą naktį,

atėjo žinutė iš Twitter:
kam būti viščiuku?

Kodėl sustoti ties 436,
kai gali tai išplėsti

iki 8 040, minutė po minutės,

ir pasileisti į ikonišką
kelionę Norvegijoje,

su Hurtigruten laivu palei pakrantę
nuo Bergeno iki Kirkenes.

Tai apie 3 000 km kelionė
dengianti beveik visą mūsų pakrantę.

Tai turi 120 metų trukmės,
labai įdomią istoriją,

ir tikrąja ta žodžio prasme
yra dalis gyvenimo ir mirties.

Taigi tik svaitė po Bergeno geležinkelio

mes paskambinome Hurtigruten kompanijai
ir pradėjome planuoti kitą laidą.

Mes norėjome sukurti kažką kitokio.

Bergeno geležinkeliai buvo
nufilmuoti iš anksto.

Kai sėdėjome redagavimo kambaryje,

mes žiūrėjome į ekraną – tai Ål stotelė –

pamatėme šį žurnalistą.

Mes jam buvom paskambinę
ir šnekėję,

o kai išvykinėjome iš stotelės,

jis mus nufotografavo ir pamojavo kamerai

ir mes sau pagalvojome,

o kas jei daugiau žmonių būtų žinoję,
kad mes filmavom traukinyje?

Ar daugiau žmonių būtų pasirodę?

Kaip vis tai būtų atrodę?

Taigi nusprendėme, kad mūsų
kitas projektas turėtų vykti gyvai.

Norėjome to vaizdo, kuriame esame
mes ant fjordo ir ekrane tuo pat metu.

Tai ne pirmas kartas,
kai NRK filmavo laive.

Štai 1964, kai technikai ir vadovai

dėvejo kostiumus ir kaklaraiščius,

o NRK susinešė visą savo įrangą į laivą

kuri siuntė signalą
iš už 200 metrų nuo kranto,

štai mašinų kambaryje,
jie kalbėjo su mašinistu,

o denyje, jie turėjo puikų
pasilinksminimą.

Taigi buvimas laive –
tai ne pirmas kartas.

Tačiau būti laive penkias su puse dienos,
transliuojant gyvai – reikėjo pagalbos.

Mes paklausėme mūsų žiūrovų –
ką jie norėtų pamatyti?

Ką norėtumėt, kad filmuotume?
Kaip norėtumėt, kad tai atrodytų?

Ar norėtumėte, kad būtų interneto
svetainė? Ką ten įdėti?

Mes gavome atsakymų iš žiūrovų,

kas mums labai padėjo kuriant laidą.

Taigi 2011-tų birželį,

mūsų komanda, 23-trys,
įsilaipinome į Hurtigruten laivą

ir išvykome.

(Muzika)

Aš turiu labai stiprių prisiminimų
iš tos savaitės, visi apie žmones.

Pavyzdžiui šis vyrukas –

jis yra Tromsø universiteto
katedros vedėjas.

(Juokas)

Ir taip pat parodysiu gabalą audinio,

štai šį.

Tai dar vienas stiprus prisiminimas.

Jis priklauso Erik Hansen.

Ir būtent žmonės kaip šie du,
kurie visiškai priemė programą

ir kartu su tūkstančiu kitų
stebėtojų kelyje,

padarė šią programą būtent tokia,
kokia ji tapo.

Jie sukūrė visas istorijas.

Čia yra Karl. Jis devintokas.

Rašoma „Rytoj aš šiek tiek
vėluosiu į mokyklą“

Jis turėjo būti mokykloje 8 ryto.

Ir jis atėjo 9 Jis negavo
pastabos nuo mokytojų,

nes jo mokytojai taip pat žiūrėjo laidą.

(Juokas)

Kaip mums tai pavyko?

Taip, mes užėmėme konferencijų salę
Hurtigruten laive.

Mes ją pavertėm visaverčiu
TV valdymo pultu.

Mes viską sujungėme,

ir pasiemėme 11 kamerų.

Štai viena iš jų.

Tai mano eskizas iš vasario,

ir kai parodai šį eskizą profesionalams

iš transliavimo kompanijos NRK,

jie atsako tikrai kietais sprendimais.

Ir panaudoja labai kūrybiškus sprendimus.

(Video) Naratorius (norvegiškai):
Pakelk ir nuleisk.

Tai šiuo metu pats svarbiausias
grąžtas visoje Norvegijoje.

Jis reguliuoja kameros esančios laivo
priekyje aukštį, ji transliuoja gyvai

ir yra viena iš 11-os kamerų filmuojančių
nuostabius vaizdus nuo MS Nord-Norge.

Aštuoni laidai palaiko kameros stabilumą.

Operatorius: Aš dirbu su
skirtingais filmavimo sprendimais.

Tai tiesiog įrankiai naudojami
kitokiose situacijose.

TH: O čia kita kamera. Ji dažniausiai
naudojama sportui filmuoti.

Ji leido mums nufilmuoti
žmones stambiu planu

100 kilometrų atstumu,

va šitaip. (Juokas)

Žmonės mums skambino ir klausė –
kaip tas vyrukas laikosi?

Jis laikosi gerai. Viskas gerai.

Mes taip pat galėjome nufilmuoti
mums mojuojančius žmones,

žmones laukiančius palei maršrutą,
tūkstančius žmonių,

ir visi jie turėjo telefoną rankoje.

Ir kai jie patenka į kadrą,
jiems pasako per telefoną:

„Tave rodo per TV, tėti!“ ir jie pradeda
mojuoti atgal.

Tai buvo mojavimo TV
penkias su puse dienos

ir žmonės tampa tokie nepaprastai laimingi

kai gali nusiųsti šiltą žinutę
savo artimiesiams.

Tai buvo didžiulė sėkmė
socialinių medijų kanaluose.

Paskutinę dieną susitikome su Jos didenybe
Norvegijos karaliene

ir Twitter tiesiog nelabai
negalėjo to pakelti.

Ir dar, tą savaitę internetu transliavome

daugiau nei 100 metų bendros trukmės
vaizdo įrašus

su prieiga net 148-ioms šalims.

Tos svetainės vis dar gyvuoja ir,
tiesą pasakius, gyvuos visada,

nes Hurtigruten buvo išrinktas

būti dalimi Norvegijos UNESCO
dokumentų sąraše

ir filmas taip pat yra Guinness
rekordų knygoje

kaip ilgiausia kada nors
padaryta dokumentika.

(Plojimai)

Ačiū.

Bet tai ilga programa

taigi kai kurie pažiūri tik jos dalį,
kaip Ministras pirmininkas.

Kai kurie pažiūri daugiau.

Čia sakoma: „Aš nebuvau savo
lovoje penkias dienas“.

Ir jam 82-eji, o jis beveik nemiegojo.

Jis vis žiūrėjo,
nes kažkas gi gali nutikti,

bet, deja, tikriausiai niekas nenutiks.

Čia yra žiūrovų skaičius palei maršrutą.

Galite pamatyti įžymųjį Trollfjord

o po dienos, ir rekordinis žiūrovų
skaičius kanalui NRK2.

Pažvelgus į keturis didžiausius kanalus
Norvegijoje birželio laikotarpiu 2011-ais,

jie atrodytų štai taip,

kaip prodiuseriui, man vienas malonumas,
kad Hurtigruten yra pačiame viršuje.

Tai atrodo šitaip:

3,2 milijono norvegų pažiūrėjo bent
dalį šios programos,

o mūsų iš viso tėra penki milijonai.

Netgi Hurtigruten keleiviai –

(Juokas)

pasirinko žiūrėti televizorių, vietoje to
kad pasisuktų 90 laipsnių kampu

ir žiūrėtų per langą.

Taigi mums buvo duotas leidimas tapti
žmonių svetainės dalimi

naudojant šią keistą programą,

muziką, gamtą ir žmonės.

O „lėta TV“ tuomet tapo labai
madingu žodžiu

ir mes pradėjome ieškoti apie ką dar
galime padaryti „lėtą TV“.

Mes galėjome pasirinkti kažką,
kas vyksta ilgai ir padaryti iš to temą,

kaip kad su geležinkeliu arba Hurtigruten,

arba galėjome pasirinkti temą ir apie
ją padaryti ilgą reportažą.

Štai naujausias projektas.

Tai 14 valandų paukščių stebėjimo,
rodoma per televiziją,

o internete tai trunka 87-ias dienas.

Mes taip pat padarėm 18 gyvo
veiksmo valandų apie lašišų žvejybą.

Prireikė net 3-jų valandų pagauti
pirmą žuvį,

tai yra gana lėtas progresas.

Taip pat nufilmavome 12 valandų valties
plaukimo per nuostabųjį Telemark kanalą,

ir taip pat padarėme dar vieną
filmavimą šiauriniame geležinkelyje,

kadangi negalėjome to transliuoti gyvai,
parodėme visus keturis sezonus

suteikdami žiūrovui dar kitokį
potyrį šioje kelioneje.

Mūsų kitas projektas pritraukė
dėmesio iš už Norvegijos ribų.

Ištrauka iš Colbert Report
rodomo per Comedy Central.

Stephen Colbert: Mano akį patraukė
Norvegijoje be galo populiari programa

pavadinimu „Nacionalinė malkų naktis"

per kurią žmonės su žieminėmis striukėmis
tiesiog šnekučiuojasi ir kapoja malkas,

o po to 8 valandas rodoma
ugnis deganti židinyje. (Juokas)

Programa sutriuškino kitas
norvegiškas laidas,

kaip kad „Manai jog
gali žiūrėti dažus džiūstant?"

arba „Nuostabiosios ledynų lenktynės".

Ir tik pagalvokit, maždaug 20% visos
Norvegijos įsijungė programą -

dvidešimt procentų!

TH: Taigi, jeigu malkų kapojimas ir
ugnis gali būti taip įdomu,

kodėl negali būti mezgimas?

Taigi mūsų kitame projekte,

mes per 8 valandas parodėme kelionę
nuo avies iki megztinio,

ir Jimmy Kimmel iš ABC laidos
tai labai patiko.

(Muzika)

(Video) Jimmy Kimmel: Netgi
žmonės toje laidoje užmigo,

ir po viso šito, mezgėjai deja
nepasiekė pasaulio rekordo.

Jiems nepasisekė,

bet prisiminkime seną norvegų patarlę –

nesvarbu ar tu laimi ar pralaimi,

iš esmės, niekas nesvarbu, mirtis
ateina mūsų visų pasiimti.

(Juokas)

TH: Būtent. Taigi kodėl visa
tai taip išsiskiria?

Nes tai be galo skiriasi
nuo kitų TV programų.

Mes leidžiame žiūrovą į kelionę,
kuri trunka dabar, šiuo metu,

ir žiūrovas jaučiasi lyg tikrai
būtų atsiduręs ten,

tame traukinyje, arba valtyje,

mezgantis kartu su kitais,

ir manau jie taip jaučiasi

nes mes visiškai neredaguojame
laiko tėkmės.

Ir svarbu to nedaryti,

ir taip pat svarbu, kad
„lėta TV“ yra daroma apie

tai, su kuo tiek mes tiek žiūrovai,
gali rezonuoti,

ir apie tai, kas kažkaip turi šaknų
mūsų kultūroje.

Tai nuotrauka iš praeitos vasaros

kai mes vėl apkeliavome pakrantę
per septynias savaites.

Ir aišku, viskam šitam reikia
labai daug planavimo, logistikos.

Štai darbo planas 150
žmonių iš praeitos vasaros,

bet svarbiausia yra tai,
kas nutinka neplanavus.

Tu negali planuoti, kad kažkas nutiktų.

Tiesiog reikia pasiimti kameras su savimi.

Tai lyg sporto renginys.

Įtaisai kameras ir žiūri, kas vyksta.

Štai kaip atrodo planas 134 valandų
Hurtigruten kelionei - vienas lapas.

Mes nežinojome kas nutiks
išplaukus iš Bergeno.

Taigi tenka leisti žiūrovams
susikurti istorijas patiems.

Leiskite duosiu pavyzdį.

Įrašas iš praeitos vasaros,

ir būdamas TV prodiuseris,

galvoju, kad tai gražus vaizdas,
bet dabar jau galime judėti link kito.

Bet čia juk „lėta TV",

taigi turite rodyti šį vaizdą iki
kol pradės skaudėti galvą,

o tada parodykite šio vaizdo dar.

Ir kai rodote vieną vaizdą taip ilgai

lažinuosi, kai kurie jau pamatėt karvę.

Kai kurie - vėliavą.

Kai kurie pradėjote svarstyti -
ar ūkininkas namie?

Ar jis išėjo? Ar jis žino kur jo karvė?

Kur ta karvė eina?

Taigi noriu pasakyti, kad kuo
ilgiau rodote tokį vaizdą,

o mes jį rodėme 10 minučių,

jūs pradėsite kurti
istorijas savo galvose.

Štai jums ir „lėta TV“.

Taigi mes manome, kad „lėta TV“
yra puikus būdas papasakoti TV istorijas.

Ir mes galvojame, kad tęsime savo
veiklą su „lėta TV“,

bet ne per dažnai, gal kartą ar du
per metus išlaikant įvykio didumą,

ir taip pat galvojame,
kad gera „lėtos TV“ idėja

yra ta, kai žmonės sako

„Ne, jūs negalite to rodyti per TV“.

Kai žmonės šypsosi, tai gali būti
puiki „lėtos TV“ idėja.

Taigi galų gale – gyvenimas yra
geriausias, kai jis šiek tiek keistas.

Ačiū.

(Plojimai)