Kaip suprasti žemėlapius

Žemėlapių dizaineris Aris Venetikidis žavisi mūsų minčių braižomais žemėlapiais, mums judant mieste -- tai labiau ne gatvių žemėlapiai, o schematiški brėžiniai ar linijinės diagramos, abstraktūs vietų sąsajų vaizdai. Kaip galime pasimokyti iš šių minčių žemėlapių ir pagerinti realius žemėlapius? Norėdamas išbandyti idėją jis perdaro žymųjį Dublino autobusų žemėlapį. (Nufilmuota per TEDxDublin)

Aš tvarkau informaciją. Aš esu grafikos dizaineris.

Profesine prasme dažnai bandau suprasti

tuos dalykus, kurie patys savaime nieko nereiškia.

Todėl mano tėtis tikriausiai nesupras, kaip aš

užsidirbu pragyvenimui.

Mano protėviai iš jo pusės buvo ūkininkai.

Jis priklauso Ponto graikų etninei mažumai.

Jie gyveno Mažojoje Azijoje ir pabėgo į Graikiją

pasibaigus genocidui maždaug prieš šimtą metų,

ir nuo tada migracija yra

svarbi tema mano šeimoje.

Mano tėtis persikėlė į Vokietiją, studijavo ten ir vedė,

todėl aš dabar turiu pusiau vokiškas smegenis

su joms būdingu analitiniu mąstymu

ir kartu pasireiškiančiu kiek keistoku elgesiu.

Ir, žinoma, tai reiškė, kad abejose šalyse aš buvau užsienietis

kas man, žinoma, palengvino migraciją,

tęsiant šeimos tradicijas, jei taip galima pasakyti.

Žinoma, dauguma kelionių, kurias atliekame

diena iš dienos yra miesto ribose, ir ypač,

jei pažįsti miestą, kelionė nuo taško A iki taško B

gali atrodyti gana aiški, ar ne?

Tačiau kyla klausimas, kodėl ji yra aiški?

Iš kur mes žinome, kur keliaujame?

Maždaug prieš 12 metų išlipau Dublino keltų uoste.

Aš buvau, galima sakyti, profesionalus užsienietis.

Esu tikras, kad visi esate tai patyrę, tiesa?

Atvyksti į naują miestą ir tavo smegenys bando

susigaudyti šioje naujoje vietoje.

Kai tik susirandi savo bazę, namus,

pradedi sudarinėti kognityvinį aplinkos žemėlapį.

Iš esmės, tai virtualus žemėlapis, egzistuojantis tik

tavo smegenyse. Visos gyvūnų rūšys taip daro,

net jeigu mes visi naudojamės skirtingomis priemonėmis.

Mes, žmonės, žinoma, nevaikštome aplink

žymėdami savo teritoriją pagal kvapą kaip šunys.

Mes nesiblaškome, kaip šikšnosparniai, skleisdami ultragarsinį cypimą.

Mes tiesiog to nedarome,

nors naktis Temple Bar rajone gali būti ganėtinai laukinė. (Juokas)

Ne, mes atliekame du svarbius dalykus, siekdami prisijaukinti šią vietą.

Pirma, mes judame tiesiomis linijomis.

Paprastai mes susirandame pagrindinę gatvę ir ši pagrindinė gatvė

mūsų mintyse tampa linijiniu žemėlapiu.

Tačiau mūsų protas mąsto gana paprastai, tiesa?

Kiekviena gatvė yra paprastai suvokiama kaip tiesi linija,

ir mes beveik nepaisome mažųjų gatvių posūkių.

Tačiau kai vis dėlto pasukame į šoninę gatvę,

mūsų smegenys bando paversti šį posūkį į 90 laipsnių kampą.

Tai, žinoma, sukuria kai kurias linksmas situacijas,

kai esi kokiame nors sename mieste, kurio išdėstymas turi kažkokią

apvalaus miesto logiką, ar ne?

Galbūt ir jūs jau esate tai patyrę?

Tarkim, tu esi kažkur šoninėje gatvėje, kuri eina

nuo pagrindinės katedros aikštės, o nori patekti

į kitą tašką tokioje pat šoninėje gatvėje.

Pažintinis tavo smegenų žemėlapis turėtų tau pasakyti, "Aris,

grįžk į pagrindinę katedros aikštę, pasuk į gatvę, kuri

eina 90 laipsnių kampu ir eik žemyn ta kita šalutine gatve.

Bet tą dieną norisi patirti nuotykių

ir staiga atrandi, kad tie du taškai

buvo viens nuo kito tik per vieną pastatą.

Na, nežinau kaip jūs, bet tokiu atveju aš visada jaučiuosi lyg būčiau atradęs

"kirmgraužą" ar tarpdimensinį portalą.

Taigi, mes judame linijiniais keliais

ir mūsų smegenys ištiesina gatves bei suvokia posūkius

kaip 90 laipsnių kampus.

Antras dalykas, kaip mes prisijaukiname tam tikrą vietą,

yra reikšmės ir emocijų susiejimas su daiktais,

kuriuos matome eidami šiomis linijomis.

Jeigu nuvyksite į airių kaimą ir paklausite senos ponios

kelio, laikykitės, nes jums reikės išklausyti sudėtingo

airiško pasakojimo apie visus orientyrus. Ar ne?

Ji tau papasakos apie barą, kuriame kažkada dirbo jos sesuo

ir apie tą bažnyčią, kurioje ji susituokė bei kitų visokiausių dalykų.

Taigi, mes užpildome savo pažintinius žemėlapius šiais reikšminiais žymekliais.

Ir dar, mes abstrahuojame,

kartojame šablonus ir atpažįstame juos.

Juos atpažįstame iš patirties

ir abstrahuojame juos į simbolius.

Ir žinoma, mes visi sugebame

suprasti šiuos simbolius. (Juokas)

be to, mes visi sugebam suprasti

pažintinius žemėlapius ir jūs visi sugebate

sukurti šiuos pažintinius žemėlapius sau.

Taigi kitą kartą, kai norėsite papasakoti draugui, kaip jus rasti,

čiupkite alaus bokalo padėkliuką, čiupkite servetėlę

ir tiesiog stebėkite save kurdami šį nuostabų

susisiekimo planą. Jame bus tiesios linijos.

Jame bus 90 laipsnių kampai.

Galbūt, jūs dar pažymėsite kelis mažus simbolius pakeliui.

Ir pažiūrėsite į tai, ką tik ką nubraižėte,

suprasite, kad tai nepanašu į gatvių žemėlapį.

Jei uždėtumėte tikrą gatvių žemėlapį

ant žemėlapio, kurį tik ką nubraižėte, viršaus, suprastumėte, kad jūsų gatvės

ir atstumai būtų visai kitokie.

Bet ne, tai, jūs tik ką nupiešėte,

yra labiau panašu į diagramą ar schemą.

Tai vizuali linijų, taiškų, raidžių konstrukcija,

sukurta jūsų smegenų kalba.

Taigi, nieko nuostabaus, kad didžioji praeito amžiaus informacinio dizaino ikona,

viršūnė to, kaip buvo galima visiems parodyti,

kaip nusigauti iš taško A iki taško B, Londono metro žemėlapis,

buvo suprojektuotas ne kartografo ir ne miesto planuotojo.

Jis buvo suprojektuotas inžinieriuas - braižytojo.

Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Harry Beck pritaikė

grafinį diagramos vaizdavimą ir visiems laikams pakeitė

viešojo transporto žemėlapių projektavimo būdą.

Tokio žemėlapio sėkmės raktas

yra praleisti mažiau svarbią informaciją

ir visiškai supaprastinti.

Taigi, ištiesintos gatvės, 90 ir 45 laipsnių kampai,

ir tuo pačiu žemėlapis yra iškraipytas iki kraštutinumo geografine prasme.

Jei pažvelgtumėte į tikras šių stotelių vietas,

pamatytumėte, kad jos labai skiriasi. Ar ne?

Bet visa tai daroma dėl viešojo transporto žemėlapio aiškumo.

Jei, tarkim, norėtumėte nuvykti iš Rengent Park stotelės

į Great Portland gatvę, metro žemėlapis jums sakytų,

kad reikia važiuoti į Baker gatvę ir persėsti į kitą metro traukinį.

Žinoma, jūs nežinote, kad šios dvi stotelės

viena nuo kitos yra tik 100 metrų atstumu.

Taigi, priėjome iki viešojo transporto temos,

o viešasis transportas, čia, Dubline

yra šiek tiek kebli tema.

Tiems, kurie nėra susidūrę su viešuoju transportu čia, Dubline,

turiu pasakyti, kad, iš esmės, mes čia turime vietinių autobusų sistemą,

kuri išaugo kartu su miestu. Kiekvienam naujam priemiesčiui

buvo pridėtas naujas autobuso maršrutas

nuo priemiesčio iki pat miesto centro,

ir kai šie vietiniai autobusai priartėja prie miesto centro,

jie visi važiuoja viens šalia kito ir galiausiai susieina

vienoje pagrindinėje gatvėje.

Taigi, kai aš išlipau iš laivo prieš 12 metų,

bandžiau tai suprasti,

nes tyrinėti miestą pėsčiomis yra labai sunku.

Tačiau, kai jūs išnagrinėsite užsienietišką ir naują viešojo transporto sistemą,

savo mintyse susidarysite pažintinį žemėlapį

beveik tokiu pačiu būdu.

Paprastai mes pasirenkame greitąjį transporto kelią

ir mintyse šis kelias yra suvokiamas kaip tiesi linija,

kaip perlų vėrinys, visos stotys ir stotelės

yra gražiai ir tvarkingai išsidėsčiusios linijoje,

ir tik tada pradedame atrast kai kurias vietines autobusų trasas,

kurios turėtų užpildyti plyšius ir leisti jums

pasinaudoti tais "medgraužiais" ir tarpdimensiniais portalais.

Taigi, kai atvykau čia, bandžiau visa tai suprasti.

Ieškojau informacinių skrajučių, kurios

padėtų man perprasti ir suprasti šią sistemą

ir aš radau tas brošiūras. (Juokas)

Jie nebuvo geografiškai iškraipytos.

Jose trūko daug informacijos,

ir, deja, klaidinga informacija, tarkim apie miesto centrą.

Iš tiesų, jose nebuvo jokių linijų, kurios rodytų kelią.

Tiesą sakant, ten nebuvo net stotelių pavadinimų.

Dabar Dublino transporto žemėlapiai yra geresni

ir kai aš baigiau šį projektą, jie tapo dar geresni,

tačiau juose vis dar nėra pavadiminų, nėra kelių.

Taigi, būdamas naiviu ir pusiau vokiečiu, aš nusprendžiau,

"Aris, kodėl nesudarius savo paties žemėlapio?"

Ir štai, ką aš padriau. Aš ištyriau, kaip kiekvienas

autobusų maršrutas eina per miestą,

gražu ir logiška, kiekvienam autobuso maršrutui atskira linija.

Pažymėjau tai savo Dublino žemėlapyje,

ir miesto centre

gavau puikią spagečių lėkštę. (Juokas)

Tai geroka betvarkė, todėl nusprendžiau,

kad reikia pritaikyti schematinio dizaino taisykles,

išvalyti koridorius, praplatinti gatves ten,

kur daug autobusų, ištiesinti gatves

90 laipsnių kampu, 45 laipsnių kampu ar bent šiek tiek

ir užpildyti jas autobusų maršrutais. Sudariau šį miesto centro

autobusų žemėlapį taip, kaip jis atrodė prieš 5 metus.

Aš jį vėl šiek tiek padidinsiu, kad pamatytumėte visą

krantinių ir Westmorelando gatvės poveikį. (Juokas)

Dabar galiu išdidžiai pasakyti - (Plojimai) -

galiu pasakyti kad, kaip viešojo transporto žemėlapis,

ši diagrama yra visiška nesėkmė - (Juokas) -

išskyrus, tikriausiai, vienu aspektu:

Dabar turiu puikų vizualų vaizdą to,

kaip užkimštas ir perkrautas buvo miesto centras.

Vadinkite mane senamadišku, bet aš manau, kad

viešojo transporto žemėlapis turėtų turėti linijas,

nes būtent tai jos ir yra. Tiesa?

Jos yra trumpos virvelės, kurios vyniojasi savo keliu

per miesto centrą arba per miestą.

Taip sakant, graikas, gyvenantis manyje, jaučia, kad

nenubrėžęs linijos aš pateksiu į Minotauro labirintą,

bet ten nebus Ariadnės, kuri paduos man virvę, kuri padėtų susirasti kelią.

Taigi, mano akademinių ieškojimų,

masės anketų, atvejų analizių,

ir daugelio žemėlapio paieškų rezultatas, buvo atradimas, kad daugelis

viešojo transporto Dubline problemų ir trūkumų

yra susiję su tuo, kad mes neturime nuoseklaus viešojo transporto žemėlapio --

supaprastinto, nuoseklaus viešojo transporto žemėlapio --

nes manau, kad tai lemiamas žingsnis norint suvokti

viešojo transporto tinklą fiziniu lygmeniu,

ir tuo pačiu tai kertinis būdas, kaip galima

sudaryti viešojo transporto žemėlapį vizualiniu lygmeniu.

Taigi, sudariau komandą su ponu James Leahy,

statybos inžinieriumi, neseniai gavusį magistro laipsnį

Darnios plėtros programoje Dublino Technologijos Institute,

ir kartu mes suprojektavome šį supaprastintą šabloninį tinklą,

kurį dabar galiu pavaizduoti.

Štai ką mes padarėme.

Mes paskirstėme šiuos greitus transporto koridorius

po visą miesto centrą ir išplėtėme iki priemiesčių.

Greitus, nes mes norėjome, kad jais

važinėtų greitojo transporto priemonės.

Jos turėtų gauti išskirtinį leidimą naudotis keliu, jei įmanoma,

jų būtų daug ir tai būtų aukštos kokybės transportas.

James norėjo, kad čia būtų naudojamas greitųjų autobusų transportas,

o ne lengvasis geležinkelis. Man buvo svarbu

kad transporto priemones, kurios važiuos šiais greitais koridoriais,

būtų lengva atskirti nuo vietinių autobusų.

Taip mes galėtume nuimti visus vietinius autobusus,

kurie važiuoja šalia greitųjų transporto priemonių.

Visos spragos atsiradusios priemiesčiuose būtų užpildytos.

Taigi, kitaip sakant, jei priemiestyje būtų gatvė,

kur kažkada buvo autobusas, mes grąžintume tą autobusą,

tačiau tokie šie autobusai nevažiuotų iki pat miesto centro,

o tik privažiuotų iki artimiausios greitojo transporto stotelės,

kas pavaizduota viena iš šių storų linijų štai čia.

Taigi, visa kita buvo tik keli mėnesiai darbo

ir keli ginčai su mano mergina dėl to, kad mūsų namai

nuolat buvo užkimšti žemėlapiais,

o to rezultatas, vienas iš rezultatų, yra šis

Didžiosios Dublino aikštės žemėlapis. Aš jį šiek tiek priartinsiu.

Jis rodo tik susisiekimą greituoju trasportu,

jame nėra jokių vietinių autobusų, kas labai panašu į Metro žemėlapį,

kuris Londone buvo toks nusisekęs ir kuris vėliau

buvo perkeltas į daugelį kitų pagrindinių miestų,

ir dėl to mes turėtumėme naudotis jo kalba

viešojo transporto žemėlapiuose.

Turint tokį supaprastintą tinklą, yra svarbu ir tai,

kad aš dabar galiu,

imtis pagrindinio iššūkio

ir sudaryti viešojo transporto žemėlapį miesto centrui,

tokį žemėlapį, kuris ne tik rodytų susisiekimą greituoju transportu,

bet ir vietinių autobusų maršrutus, gatves ir panašiai,

ir štai taip turėtų atrodyti toks žemėlapis.

Aš šiek tiek priartinsiu.

Šiame žemėlapyje įtraukiau kiekvieną transporto rūšį,

taigi, greitąjį transportą, autobusus, DART (Dublino elektrinių traukinių sistema), tramvajus ir panašiai.

Kiekvieną atskirą maršrutą rodo atskira linija.

Žemėlapis rodo kiekvieną stotį,

kiekvienos stoties pavadinimą,

aš taip pat rodau šalutines gatves,

daugumą šalutinių gatvių, netgi su pavadinimais,

ir dar papildomai kelis orientyrus,

kai kuriuos iš jų pažymėjau mažais simboliais,

kitus izomentrinais tridimensiniais

piešiniais iš paukščio skrydžio perspektyvos.

Bendrai paėmus, žemėlapis yra palyginti mažas,

kad būtų galima jį turėti kaip sulenkiamą žemėlapį

ar rodyti saikingo dydžio reklaminiame stende autobuse.

Aš manau, jis geriausiai balansuoja

tarp dabartinių žemėlapių

ir to kaip mūsų smegenys paprastina ieškodamos kelio.

Taigi, ištiesintos linijos, patrinti kampai

ir, žinoma, tas labai labai svarbus

geografinis iškraipymas, kurio pagalba gali egzistuoti viešojo transporto žemėlapiai.

Pavyzdžiui, jei jūs, pažiūrėsite į du pagrindinius

koridorius, kurie eina per miestą,

geltonąjį ir oranžinį štai čia, štai taip

jie atrodo dabartiniame, tiksliame gatvės žemėlapyje,

o štai taip jie atrodytų mano iškraipytame,

supaprastintame viešojo transporto žemėlapyje.

Todėl, norint turėti sėkmingą viešojo transporto žemėlapį,

neturėtumėme įsikabinę laikytis tikslaus atvaizdavimo principo,

bet projektuoti juos taip, kaip supranta smegenys.

Reakcijos buvo nuostabios. Buvo gera tai matyti.

Ir žinoma, aš pats labai džiaugiausi matydamas

kad mano giminaičiai Vokietojoje ir Graikijoje galiausiai suprato,

kaip aš uždirbu pragyvenimui. (Juokas) Ačiū. (Plojimai)