WEBVTT

00:00:01.436 --> 00:00:03.296
Filme „Interstellar“

00:00:03.320 --> 00:00:06.647
galime iš arti pažvelgti į 
gigantišką juodąją skylę.

00:00:06.671 --> 00:00:08.814
Ryškių dujų fone

00:00:08.838 --> 00:00:10.956
juodosios skylės gravitacinė trauka

00:00:10.980 --> 00:00:12.415
sulenkia šviesą į žiedą.

00:00:12.439 --> 00:00:14.548
Vis dėlto, tai ne tikra nuotrauka,

00:00:14.572 --> 00:00:16.358
o kompiuterinis atvaizdavimas.

00:00:16.382 --> 00:00:19.772
Tai – meninė interpretacija to,
kaip galėtų atrodyti juodoji skylė.

00:00:20.401 --> 00:00:21.567
Prieš šimtą metų

00:00:21.591 --> 00:00:25.192
Albertas Einšteinas pirmasis paskelbė savo
bendrąją reliatyvumo teoriją.

00:00:25.216 --> 00:00:26.655
Nuo to laiko

00:00:26.679 --> 00:00:29.652
mokslininkai pateikė daug 
įrodymų jai pagrįsti.

00:00:29.676 --> 00:00:32.759
Tačiau viena šios teorijos prognozė –
juodosios skylės –

00:00:32.784 --> 00:00:35.134
vis dar nebuvo tiesiogiai pastebėta.

00:00:35.158 --> 00:00:38.364
Nors mes galime įsivaizduoti,
kaip juodoji skylė galėtų atrodyti,

00:00:38.388 --> 00:00:41.167
iš tikrųjų niekada nesame
jos nufotografavę.

00:00:41.191 --> 00:00:45.470
Tačiau nustebsite sužinoję, kad
netrukus tai gali pasikeisti.

00:00:45.494 --> 00:00:49.658
Po kelių metų galime pamatyti
pirmąją juodosios skylės nuotrauką.

00:00:49.682 --> 00:00:53.640
Šios nuotraukos sėkmė priklausys nuo
tarptautinės mokslininkų komandos,

00:00:53.664 --> 00:00:55.231
Žemės dydžio teleskopo

00:00:55.255 --> 00:00:58.087
ir algoritmo, kuris sudės
galutinį atvaizdą.

00:00:58.111 --> 00:01:01.639
Nors šiandien negalėsiu parodyti
tikros juodosios skylės nuotraukos,

00:01:01.663 --> 00:01:04.574
pasistengsiu sudaryti jums įspūdį
apie dedamas pastangas

00:01:04.598 --> 00:01:06.211
tam pirmajam atvaizdui padaryti.

00:01:07.477 --> 00:01:08.914
Mano vardas yra Katie Bouman,

00:01:08.938 --> 00:01:11.504
esu doktorantė MIT universitete. Atlieku

00:01:11.528 --> 00:01:13.765
tyrimus informatikos laboratorijoje, kuri

00:01:13.769 --> 00:01:16.397
siekia, kad kompiuteriai
galėtų analizuoti atvaizdus ir

00:01:16.411 --> 00:01:19.063
ir vaizdo įrašus. Nors ir nesu astronomė,

00:01:19.087 --> 00:01:20.372
norėčiau jums parodyti,

00:01:20.396 --> 00:01:23.299
kaip man pavyksta prisidėti prie
šio nuostabaus projekto.

00:01:23.323 --> 00:01:26.154
Jei eisite pasivaikščioti
anapus ryškių miesto šviesų,

00:01:26.178 --> 00:01:28.614
jums gali nusišypsoti laimė
pamatyti stulbinantį

00:01:28.638 --> 00:01:30.211
Paukščių Tako galaktikos vaizdą.

00:01:30.245 --> 00:01:32.787
Ir jei galėtumėte prašvilpti
pro milijonus žvaigždžių,

00:01:32.787 --> 00:01:36.396
26 000 šviesmečių link besisukančio
Paukščių Tako centro,

00:01:36.420 --> 00:01:39.941
galiausiai pasiektumėte
žvaigždžių spiečių pačiame centre.

00:01:39.965 --> 00:01:43.251
Žvelgdami pro galaktines dulkes 
infraraudonųjų spindulių teleskopais,

00:01:43.295 --> 00:01:47.062
astronomai stebėjo šias žvaigždes
daugiau nei 16 metų.

00:01:47.086 --> 00:01:50.675
Bet labiausiai įspūdinga yra
tai, ko jie nemato.

00:01:50.699 --> 00:01:53.765
Atrodo, kad šios žvaigždės skrieja
apie nematomą objektą.

00:01:53.789 --> 00:01:56.112
Sekdami šių žvaigždžių takus,

00:01:56.136 --> 00:01:57.430
astronomai padarė išvadą,

00:01:57.454 --> 00:02:00.743
kad vienintelis toks mažas ir sunkus,
dalykas galintis sukelti šį

00:02:00.747 --> 00:02:02.695
judėjimą, yra gigantiška juodoji skylė –

00:02:02.695 --> 00:02:06.777
objektas toks tankus, kad susiurbia viską,
kas priartėja pernelyg arti –

00:02:06.801 --> 00:02:08.294
net šviesą.

00:02:08.318 --> 00:02:11.380
Bet kas nutiktų, jei 
pažiūrėtume dar iš arčiau?

00:02:11.404 --> 00:02:16.137
Ar įmanoma pamatyti kažką,
ko iš esmės neįmanoma pamatyti?

00:02:16.719 --> 00:02:19.963
Pasirodo, kad, jei vaizdą priartintumėme
iki radijo bangų ilgio,

00:02:19.987 --> 00:02:21.669
tikėtumėmės pamatyti šviesos žiedą,

00:02:21.693 --> 00:02:24.104
sukurtą karštos plazmos
gravitacinio lęšio,

00:02:24.128 --> 00:02:25.957
švilpiantį aplink juodąją skylę.

00:02:25.981 --> 00:02:27.141
Kitaip tariant,

00:02:27.165 --> 00:02:30.336
juodoji skylė meta šešėlį ant
šio šviesios medžiagos fono,

00:02:30.360 --> 00:02:32.202
sukurdama tamsos skliautą.

00:02:32.226 --> 00:02:35.565
Ryškus žiedas atskleidžia
juodosios skylės įvykių horizontą,

00:02:35.589 --> 00:02:37.989
kuriame gravitacinė trauka
tokia stipri,

00:02:38.013 --> 00:02:39.639
kad net šviesa negali ištrūkti.

00:02:39.663 --> 00:02:42.522
Einšteino lygtys numato
šio žiedo dydį ir formą,

00:02:42.546 --> 00:02:45.754
todėl jį nufotografuoti
ne tik būtų nuostabu,

00:02:45.778 --> 00:02:48.396
bet ir padėtų patvirtinti,
kad šios lygtys veiktų ir

00:02:48.420 --> 00:02:50.886
ekstremaliomis sąlygomis
aplink juodąją skylę.

00:02:50.910 --> 00:02:53.468
Vis dėlto, juodoji skylė yra 
taip toli nuo mūsų,

00:02:53.492 --> 00:02:56.590
kad iš Žemės šis žiedas
atrodo nepaprastai mažas –

00:02:56.614 --> 00:03:00.204
tokio paties dydžio, kaip mums atrodytų 
apelsinas ant Mėnulio paviršiaus.

00:03:00.758 --> 00:03:03.582
Todėl ją nufotografuoti
yra itin sunku.

00:03:04.645 --> 00:03:05.947
Kodėl taip yra?

00:03:06.512 --> 00:03:09.700
Na, viskas susiveda
į paprastą lygtį.

00:03:09.724 --> 00:03:12.140
Dėl reiškinio, vadinamo difrakcija,

00:03:12.164 --> 00:03:13.519
yra fundamentalios ribos

00:03:13.543 --> 00:03:16.213
mažiausiems objektams, 
kuriuos galime pamatyti.

00:03:16.789 --> 00:03:20.461
Ši lygtis sako, kad, norint
pamatyti vis mažesnius objektus,

00:03:20.485 --> 00:03:23.072
mums reikia vis
didesnio teleskopo.

00:03:23.096 --> 00:03:26.165
Bet net ir naudodami galingiausius
optinius teleskopus Žemėje,

00:03:26.189 --> 00:03:28.608
net nepriartėjame prie
reikalingos rezoliucijos,

00:03:28.632 --> 00:03:30.830
reikalingos atvaizduoti Mėnulio paviršių.

00:03:30.854 --> 00:03:34.471
Tiesą sakant, čia rodau vieną iš 
aukščiausios raiškos Mėnulio nuotraukų,

00:03:34.495 --> 00:03:35.892
kada nors padarytų iš Žemės.

00:03:35.916 --> 00:03:38.473
Nuotraukoje yra maždaug 13 000 pikselių,

00:03:38.497 --> 00:03:42.547
tačiau kiekviename pikselyje tilptų
per 1,5 milijono apelsinų.

00:03:43.396 --> 00:03:45.368
Taigi, kokio dydžio teleskopo reikia,

00:03:45.392 --> 00:03:48.157
norint pamatyti apelsiną ant
Mėnulio paviršiaus

00:03:48.181 --> 00:03:50.395
ir, tuo pačiu, mūsų juodąją skylę?

00:03:50.419 --> 00:03:52.319
Na, pasirodo, kad 
gerai paskaičiavę,

00:03:52.323 --> 00:03:54.513
galėtumėte apskaičiuoti,
kad reikėtų teleskopo,

00:03:54.527 --> 00:03:55.950
kurio dydis būtų sulig Žeme.

00:03:55.964 --> 00:03:57.108
(Juokas.)

00:03:57.142 --> 00:03:59.445
Jei galėtume sukurti
tokį Žemės dydžio teleskopą,

00:03:59.445 --> 00:04:02.490
galėtume pamažu atskirti
tą charakteringą šviesos žiedą,

00:04:02.514 --> 00:04:04.707
kuris nurodo juodosios
skylės įvykių horizontą.

00:04:04.711 --> 00:04:06.879
Nors šioje nuotraukoje nebūtų
visų detalių,

00:04:06.943 --> 00:04:08.979
matomų kompiuteriniame atvaizdavime,

00:04:08.993 --> 00:04:11.952
tai padėtų mums užtikrintai 
susidaryti pirmąjį įspūdį

00:04:11.976 --> 00:04:14.463
apie artimiausią juodąją skylę
supančią aplinką.

00:04:14.487 --> 00:04:16.100
Tačiau, kaip galite įsivaizduoti,

00:04:16.124 --> 00:04:19.748
pastatyti vienos lėkštės teleskopo,
kuri būtų Žemės dydžio, yra neįmanoma.

00:04:19.772 --> 00:04:21.659
Bet, kaip sakė Mickas Jaggeris,

00:04:21.683 --> 00:04:23.474
„Ne visada gali gauti tai, ko nori,

00:04:23.498 --> 00:04:25.685
bet jei bandai,
kartais gali rasti

00:04:25.709 --> 00:04:26.924
tai, ko tau reikia.“

00:04:26.948 --> 00:04:29.412
Sujungdami teleskopus
visame pasaulyje,

00:04:29.436 --> 00:04:32.974
tarptautinis projektas
pavadinimu „Įvykių horizonto teleskopas“

00:04:32.998 --> 00:04:36.107
kuria Žemės dydžio
skaičiuojamąjį teleskopą,

00:04:36.131 --> 00:04:37.668
kuris pajėgus skirti struktūras

00:04:37.692 --> 00:04:39.891
juodosios skylės įvykių
horizonto mastu.

00:04:39.915 --> 00:04:43.302
Planuojama, kad šis teleskopų tinklas
pirmąjį juodosios skylės atvaizdą

00:04:43.326 --> 00:04:45.141
padarys kitais metais.

00:04:45.165 --> 00:04:48.503
Kiekvienas teleskopas pasauliniame 
tinkle veikia kartu.

00:04:48.527 --> 00:04:51.239
Susietos preciziškais 
atominiais laikrodžiais,

00:04:51.263 --> 00:04:53.920
mokslininkų komandos kiekviename
taške sustingdo šviesą,

00:04:53.944 --> 00:04:56.906
surinkdami tūkstančius
terabitų duomenų.

00:04:56.930 --> 00:05:01.947
Tuomet šie duomenys apdorojami
laboratorijoje, čia pat, Masačiusetse.

00:05:01.971 --> 00:05:03.765
Taigi, kaip tai apskritai veikia?

00:05:03.789 --> 00:05:07.192
Atsimenate, kad norint pamatyti juodąją
skylę mūsų galaktikos centre,

00:05:07.216 --> 00:05:10.198
mums reikia sukurti neįmanomai didelį
Žemės dydžio teleskopą?

00:05:10.222 --> 00:05:12.454
Trumpam apsimeskime,
kad galime sukurti

00:05:12.478 --> 00:05:14.320
Žemės dydžio teleskopą.

00:05:14.344 --> 00:05:16.799
Tai būtų šiek tiek panašu
į Žemės pavertimą

00:05:16.823 --> 00:05:18.570
milžinišku diskotekos rutuliu.

00:05:18.594 --> 00:05:20.794
Kiekvienas atskiras veidrodis 
surinktų šviesą,

00:05:20.818 --> 00:05:23.415
kurią mes galėtume sujungti
ir paversti nuotrauka.

00:05:23.439 --> 00:05:26.100
Tačiau, sakykime, pašaliname
daugumą šių veidrodžių

00:05:26.124 --> 00:05:28.096
ir lieka tik keli.

00:05:28.120 --> 00:05:30.997
Mes vis dar galėtume bandyti
sujungti šią informaciją,

00:05:31.021 --> 00:05:33.014
tačiau dabar yra daug skylių.

00:05:33.038 --> 00:05:37.411
Šie likę veidrodžiai ženklina
vietas, kuriose yra mūsų teleskopai.

00:05:37.435 --> 00:05:41.514
Tai itin menkas matavimų skaičius
nuotraukai sudaryti.

00:05:41.538 --> 00:05:45.376
Vis dėlto, nors surenkame šviesą
tik keliose teleskopų buvimo vietose,

00:05:45.400 --> 00:05:48.823
Žemei besisukant, gauname
ir kitų matavimų.

00:05:48.847 --> 00:05:52.666
Kitaip tariant, „diskotekos rutuliui“ 
besisukant, šie veidrodžiai keičia vietas

00:05:52.690 --> 00:05:55.589
ir mes turime galimybę pamatyti
skirtingas vaizdo dalis.

00:05:55.613 --> 00:05:59.631
Mūsų kuriami vizualizavimo algoritmai 
užpildo „diskotekos rutulio“ spragas

00:05:59.655 --> 00:06:02.688
ir padeda mums atkurti
slypintį juodosios skylės vaizdą.

00:06:02.712 --> 00:06:05.348
Jei teleskopai būtų išdėstyti
visame pasaulyje –

00:06:05.372 --> 00:06:07.523
kitaip tariant, pilnas 
„diskotekos rutulys“ –

00:06:07.523 --> 00:06:08.621
tai būtų nereikšminga.

00:06:08.645 --> 00:06:11.967
Tačiau mes matome tik keletą
vaizdo dalių ir todėl

00:06:11.991 --> 00:06:14.379
egzistuoja begalinis galimų
vaizdų skaičius,

00:06:14.403 --> 00:06:17.367
kurie visiškai atitinka
mūsų išmatavimus teleskopu.

00:06:17.391 --> 00:06:20.407
Vis dėlto, ne visi vaizdai yra 
vienodai naudingi.

00:06:20.849 --> 00:06:25.307
Kai kurie šių vaizdų labiau panėšėja į
tai, ką laikome vaizdais, nei kiti.

00:06:25.331 --> 00:06:28.553
Tad mano vaidmuo bandant padaryti
pirmąją juodosios skylės nuotrauką

00:06:28.577 --> 00:06:31.509
yra algoritmų, kurie rastų
tinkamiausią vaizdą ir atitiktų

00:06:31.533 --> 00:06:33.755
teleskopo išmatavimus, kūrimas.

00:06:34.727 --> 00:06:38.669
Kaip ir kriminalinės ekspertizės ekspertai
naudojasi ribotais apibūdinimais,

00:06:38.693 --> 00:06:42.207
kad sudėliotų vaizdą pasinaudodami
savo žiniomis apie veido struktūrą,

00:06:42.231 --> 00:06:45.546
mano vizualizavimo algoritmai
naudoja ribotus teleskopų duomenis,

00:06:45.570 --> 00:06:49.892
kad padėtų mums atkurti vaizdą, kuris
atrodytų kaip visatoje matomi dalykai.

00:06:49.916 --> 00:06:53.567
Naudodami šiuos algoritmus,
mes galime sudėlioti vaizdus

00:06:53.591 --> 00:06:55.771
iš šių negausių, chaotiškų duomenų.

00:06:55.795 --> 00:07:00.324
Čia demonstruoju bandomąją rekonstrukciją,
sukurtą naudojant netikrus duomenis,

00:07:00.348 --> 00:07:02.351
įsivaizduojant, kad nukreipiame teleskopus

00:07:02.365 --> 00:07:04.890
į juodąją skylę, esančią 
mūsų galaktikos centre.

00:07:04.914 --> 00:07:09.369
Nors tai tik simuliacija, rekonstrukcijos,
tokios kaip ši, mums suteikia vilties, kad

00:07:09.393 --> 00:07:12.863
netrukus galėsime patikimai padaryti 
pirmąją juodosios skylės nuotrauką

00:07:12.870 --> 00:07:15.465
ir ja remdamiesi
nustatyti jos žiedo dydį.

00:07:16.118 --> 00:07:19.317
Nors aš mielai ir toliau pasakočiau
apie šio algoritmo detales,

00:07:19.341 --> 00:07:21.515
jūsų laimei, neturiu tiek laiko.

00:07:21.539 --> 00:07:23.540
Bet vis tiek norėčiau 
trumpai papasakoti,

00:07:23.564 --> 00:07:25.866
kaip mes apibrėžiame 
visatos išvaizdą

00:07:25.890 --> 00:07:30.356
ir kaip tai naudojame rezultatams
atkurti ir patikrinti.

00:07:30.380 --> 00:07:32.876
Kadangi egzistuoja begalinis 
galimų vaizdų skaičius,

00:07:32.900 --> 00:07:35.285
kurie puikiai pateisina
mūsų teleskopų išmatavimus,

00:07:35.289 --> 00:07:37.894
kažkokiu būdu mums reikia
iš jų išskirti tinkamus.

00:07:37.918 --> 00:07:39.796
Tai darome klasifikuodami vaizdus pagal

00:07:39.796 --> 00:07:42.614
tikimybę būti
juodosios skylės vaizdu,

00:07:42.638 --> 00:07:45.220
tada išsirenkame vieną,
kuris yra labiausiai tikėtinas.

00:07:45.220 --> 00:07:47.339
Taigi, ką aš noriu tuo pasakyti?

00:07:47.862 --> 00:07:49.840
Tarkime, mes bandome sukurti modelį,

00:07:49.864 --> 00:07:53.047
kuris mums nurodytų tikimybę,
kad vaizdas atsiras „Facebook“ tinkle.

00:07:53.071 --> 00:07:54.772
Norėtume, kad modelis parodytų,

00:07:54.796 --> 00:07:58.463
kad mažai tikėtina, jog kažkas paskelbtų
šį kairėję esantį vaizdą su triukšmu,

00:07:58.463 --> 00:08:00.796
ir gana tikėtina, kad
paskelbtų asmenukę,

00:08:00.820 --> 00:08:02.154
tokią, kaip ši dešinėje.

00:08:02.178 --> 00:08:03.817
Vaizdas viduryje yra neryškus,

00:08:03.841 --> 00:08:06.480
todėl, nors ir labiau tikėtina
pamatyti jį „Facebook“,

00:08:06.504 --> 00:08:08.034
palyginti su vaizdu su triukšmu,

00:08:08.034 --> 00:08:10.848
turbūt mažiau tikėtina, kad
pamatytume jį, o ne asmenukę.

00:08:10.872 --> 00:08:13.162
Bet, kai kalbame apie
juodosios skylės vaizdus,

00:08:13.186 --> 00:08:16.688
susiduriame su tikra mįslė –
mes dar niekada nematėme juodosios skylės.

00:08:16.712 --> 00:08:19.003
Tad koks yra tikėtinas
juodosios skylės atvaizdas

00:08:19.027 --> 00:08:21.965
ir kaip turėtume įsivaizduoti
juodųjų skylių struktūrą?

00:08:21.989 --> 00:08:24.621
Galėtume naudoti vaizdus iš
mūsų atliktų simuliacijų,

00:08:24.645 --> 00:08:27.175
tarkime, juodosios skylės
vaizdas iš „Interstellar“,

00:08:27.199 --> 00:08:30.137
bet jei tai padarytumėme,
galėtume sukelti rimtų problemų.

00:08:30.161 --> 00:08:33.541
Kas nutiktų, jei Einšteino
teorijos nepasitvirtintų?

00:08:33.565 --> 00:08:37.525
Mes vis tiek norėtume atkurti
tikslų vaizdą, to, kas ten vyksta.

00:08:37.549 --> 00:08:40.921
Jei mes pernelyg pasikliausime Einšteino
lygtimis savo algoritmuose,

00:08:40.945 --> 00:08:43.720
galų gale tiesiog pamatysime
tai, ką ir tikėjomės pamatyti.

00:08:43.724 --> 00:08:46.000
Kitaip tariant, norime 
pasilikti galimybę, kad

00:08:46.024 --> 00:08:48.947
mūsų galaktikos centre yra
milžiniškas dramblys.

00:08:48.971 --> 00:08:50.028
(Juokas.)

00:08:50.052 --> 00:08:53.041
Skirtingi atvaizdų tipai turi
labai skirtingas ypatybes.

00:08:53.065 --> 00:08:56.613
Galime lengvai atskirti sumodeliuotus 
juodosios skylės atvaizdus

00:08:56.637 --> 00:08:58.913
nuo kasdien čia, Žemėje,
padaromų nuotraukų.

00:08:58.937 --> 00:09:02.041
Turime kažkaip nurodyti savo 
algoritmams, kaip atrodo nuotraukos,

00:09:02.065 --> 00:09:05.314
pernelyg neprimetant vieno 
nuotraukų ypatybių tipo.

00:09:05.865 --> 00:09:07.848
Vienas būdų, kaip galėtume tai išspręsti,

00:09:07.848 --> 00:09:10.844
yra įvairių vaizdų 
tipų priskyrimas,

00:09:10.868 --> 00:09:14.998
o tada išsiaiškinti, kaip pateiktas 
vaizdas veikia mūsų rekonstrukcijas.

00:09:15.712 --> 00:09:19.203
Jei visų nuotraukų tipai pateikia
labai panašiai atrodantį atvaizdą,

00:09:19.227 --> 00:09:21.284
tuomet galime būti labiau tikri,

00:09:21.308 --> 00:09:25.481
kad mūsų daromos prielaidos apie
atvaizdus nėra pernelyg šališkos.

00:09:25.505 --> 00:09:28.495
Tai šiek tiek panašu į
to paties apibūdinimo pateikimą trims

00:09:28.519 --> 00:09:31.635
skirtingiems kriminalinės ekspertizės
ekspertams iš viso pasaulio.

00:09:31.635 --> 00:09:34.399
Jei jie visi gauna labai
panašiai atrodantį veidą,

00:09:34.423 --> 00:09:36.216
tuomet galime būti tikri,

00:09:36.240 --> 00:09:39.856
kad jie savo piešiniams neprimeta 
savo kultūrinio šališkumo.

00:09:39.880 --> 00:09:43.195
Vienas būdų priskirti
skirtingas vaizdų ypatybes

00:09:43.219 --> 00:09:45.660
yra esančių nuotraukų naudojimas.

00:09:46.214 --> 00:09:48.374
Taigi paimame didelę nuotraukų kolekciją

00:09:48.398 --> 00:09:51.116
ir nuotraukas suardome
į mažas nuotrupas.

00:09:51.140 --> 00:09:55.425
Tada kiekvieną nuotrupą galime
traktuoti kaip dėlionės gabaliuką.

00:09:55.449 --> 00:09:59.727
Naudojame dažnai matomus dėlionės
gabaliukus atvaizdui sudaryti,

00:09:59.751 --> 00:10:02.203
kuris taip pat atitinka mūsų 
teleskopo išmatavimus.

00:10:03.040 --> 00:10:06.783
Skirtingi atvaizdų tipai turi labai 
savitus dėlionės gabaliukų rinkinius.

00:10:06.807 --> 00:10:09.613
Taigi, kas nutinka, kai paimame 
tuos pačius duomenis,

00:10:09.637 --> 00:10:13.767
bet naudojame skirtingus dėlionės 
gabaliukų rinkinius atvaizdui atkurti?

00:10:13.791 --> 00:10:18.557
Pirma pradėkime nuo juodosios skylės
atvaizdo modelio dėlionės gabaliukų.

00:10:18.581 --> 00:10:20.222
Gerai, tai atrodo visai priimtina.

00:10:20.222 --> 00:10:22.890
Tai atrodo taip, kaip ir manome
atrodant juodąją skylę.

00:10:22.914 --> 00:10:24.107
Bet ar šį atvaizdą gavome

00:10:24.131 --> 00:10:27.445
tik todėl, kad jį gavome iš mažų
juodosios skylės simuliacijos vaizdų?

00:10:27.469 --> 00:10:29.409
Paimkime kitą dėlionės gabaliukų rinkinį

00:10:29.409 --> 00:10:31.982
naudodami astronominius ne 
juodosios skylės objektus.

00:10:32.914 --> 00:10:35.040
Gerai, dabar gauname panašų vaizdą.

00:10:35.064 --> 00:10:37.300
O kaip dėl gabaliukų
iš kasdienių nuotraukų,

00:10:37.324 --> 00:10:40.109
pavyzdžiui, tokių, kurias
padarote savo fotoaparatu?

00:10:41.312 --> 00:10:43.427
Puiku, mes matome tą patį vaizdą.

00:10:43.451 --> 00:10:46.817
Kai gauname tą patį vaizdą
iš skirtingų dėlionės gabaliukų rinkinių,

00:10:46.841 --> 00:10:48.887
tuomet galime būti labiau tikri,

00:10:48.911 --> 00:10:50.877
kad mūsų daromos prielaidos apie atvaizdą

00:10:50.901 --> 00:10:53.822
nedaro pernelyg daug įtakos
galutiniam atvaizdui.

00:10:53.846 --> 00:10:57.099
Taip pat galime paimti tą patį 
dėlionės gabaliukų rinkinį,

00:10:57.123 --> 00:10:59.672
pavyzdžiui iš gabaliukų, gautų
iš kasdienių nuotraukų,

00:10:59.672 --> 00:11:03.236
ir jį panaudoti rekonstruodami
daugybę įvairių pirminių vaizdų.

00:11:03.260 --> 00:11:04.591
Modeliuodami įsivaizduojame,

00:11:04.591 --> 00:11:08.390
kad juodoji skylė atrodo kaip 
astronominiai ne juodosios skylės objektai

00:11:08.390 --> 00:11:12.203
o taip pat ir kasdieniai vaizdai, tokie
kaip dramblys mūsų galaktikos centre.

00:11:12.227 --> 00:11:15.395
Kai mūsų algoritmų rezultatai
apačioje atrodo labai panašūs į

00:11:15.419 --> 00:11:17.515
simuliacijos tikrąjį vaizdą, 
esantį viršuje,

00:11:17.539 --> 00:11:20.885
galime būti labiau tikri
savo algoritmais.

00:11:20.909 --> 00:11:22.776
Čia aš būtinai noriu pabrėžti,

00:11:22.800 --> 00:11:24.734
kad visos šios nuotraukos sukurtos

00:11:24.758 --> 00:11:27.694
sujungiant mažas daleles
iš kasdienių nuotraukų,

00:11:27.718 --> 00:11:29.933
tokių, kurias padarote 
savo fotoaparatu.

00:11:29.957 --> 00:11:33.233
Todėl juodosios skylės atvaizdas,
kurio dar nesame matę,

00:11:33.257 --> 00:11:37.200
galiausiai gali būti sukurtas sudedant
mums įprastus vaizdus:

00:11:37.224 --> 00:11:39.969
žmones, pastatus, medžius,
kates ir šunis.

00:11:39.993 --> 00:11:42.638
Vizualizavimo dėjų, tokių kaip ši,
dėka galbūt galėsime

00:11:42.662 --> 00:11:45.281
padaryti pačias pirmąsias
juodosios skylės nuotraukas

00:11:45.305 --> 00:11:47.752
ir, tikėkimės, patvirtinti
tas garsiąsias teorijas,

00:11:47.776 --> 00:11:50.197
kuriomis kasdien remiasi mokslininkai.

00:11:50.221 --> 00:11:52.829
Žinoma, įgyvendinti šias
atvaizdavimo idėjas

00:11:52.853 --> 00:11:56.175
nebūtų įmanoma be
nuostabios mokslininkų komandos,

00:11:56.199 --> 00:11:58.086
su kuria aš turiu garbę dirbti.

00:11:58.110 --> 00:11:59.273
Mane vis dar stebina,

00:11:59.297 --> 00:12:02.648
kad, nors pradėjau šį projektą neturėdama
astrofizikos darbo patirties,

00:12:02.672 --> 00:12:05.291
tai, ką pasiekėme šio 
nepaprasto bendradarbiavimo dėka,

00:12:05.315 --> 00:12:08.074
gali virsti pačiais pirmaisiais
juodosios skylės vaizdais.

00:12:08.098 --> 00:12:10.796
Bet dideli projektai, kaip 
„Įvykių horizonto teleskopas“

00:12:10.820 --> 00:12:13.634
yra sėkmingi dėka visos 
tarpdisciplininės kompetencijos,

00:12:13.658 --> 00:12:15.448
kurią suteikia skirtingi žmonės.

00:12:15.472 --> 00:12:17.178
Mes – verdantis katilas astronomų,

00:12:17.202 --> 00:12:19.434
fizikų, matematikų ir inžinierių.

00:12:19.458 --> 00:12:22.012
Būtent dėl to greitai bus įmanoma

00:12:22.036 --> 00:12:24.889
pasiekti tai, kas kažkada
atrodė neįmanoma.

00:12:24.913 --> 00:12:27.169
Norėčiau jus paskatinti veikti

00:12:27.193 --> 00:12:29.289
ir padėti plėsti mokslo ribas,

00:12:29.313 --> 00:12:33.214
net jei iš pradžių tai gali atrodyti
taip pat paslaptinga, kaip juodoji skylė.

00:12:33.238 --> 00:12:34.412
Ačiū.

00:12:34.436 --> 00:12:36.833
(Plojimai.)