1
00:00:01,436 --> 00:00:03,296
Filme „Interstellar“

2
00:00:03,320 --> 00:00:06,647
galime iš arti pažvelgti į 
gigantišką juodąją skylę.

3
00:00:06,671 --> 00:00:08,814
Ryškių dujų fone

4
00:00:08,838 --> 00:00:10,956
juodosios skylės gravitacinė trauka

5
00:00:10,980 --> 00:00:12,415
sulenkia šviesą į žiedą.

6
00:00:12,439 --> 00:00:14,548
Vis dėlto, tai ne tikra nuotrauka,

7
00:00:14,572 --> 00:00:16,358
o kompiuterinis atvaizdavimas.

8
00:00:16,382 --> 00:00:19,772
Tai – meninė interpretacija to,
kaip galėtų atrodyti juodoji skylė.

9
00:00:20,401 --> 00:00:21,567
Prieš šimtą metų

10
00:00:21,591 --> 00:00:25,192
Albertas Einšteinas pirmasis paskelbė savo
bendrąją reliatyvumo teoriją.

11
00:00:25,216 --> 00:00:26,655
Nuo to laiko

12
00:00:26,679 --> 00:00:29,652
mokslininkai pateikė daug 
įrodymų jai pagrįsti.

13
00:00:29,676 --> 00:00:32,759
Tačiau viena šios teorijos prognozė –
juodosios skylės –

14
00:00:32,784 --> 00:00:35,134
vis dar nebuvo tiesiogiai pastebėta.

15
00:00:35,158 --> 00:00:38,364
Nors mes galime įsivaizduoti,
kaip juodoji skylė galėtų atrodyti,

16
00:00:38,388 --> 00:00:41,167
iš tikrųjų niekada nesame
jos nufotografavę.

17
00:00:41,191 --> 00:00:45,470
Tačiau nustebsite sužinoję, kad
netrukus tai gali pasikeisti.

18
00:00:45,494 --> 00:00:49,658
Po kelių metų galime pamatyti
pirmąją juodosios skylės nuotrauką.

19
00:00:49,682 --> 00:00:53,640
Šios nuotraukos sėkmė priklausys nuo
tarptautinės mokslininkų komandos,

20
00:00:53,664 --> 00:00:55,231
Žemės dydžio teleskopo

21
00:00:55,255 --> 00:00:58,087
ir algoritmo, kuris sudės
galutinį atvaizdą.

22
00:00:58,111 --> 00:01:01,639
Nors šiandien negalėsiu parodyti
tikros juodosios skylės nuotraukos,

23
00:01:01,663 --> 00:01:04,574
pasistengsiu sudaryti jums įspūdį
apie dedamas pastangas

24
00:01:04,598 --> 00:01:06,211
tam pirmajam atvaizdui padaryti.

25
00:01:07,477 --> 00:01:08,914
Mano vardas yra Katie Bouman,

26
00:01:08,938 --> 00:01:11,504
esu doktorantė MIT universitete. Atlieku

27
00:01:11,528 --> 00:01:13,765
tyrimus informatikos laboratorijoje, kuri

28
00:01:13,769 --> 00:01:16,397
siekia, kad kompiuteriai
galėtų analizuoti atvaizdus ir

29
00:01:16,411 --> 00:01:19,063
ir vaizdo įrašus. Nors ir nesu astronomė,

30
00:01:19,087 --> 00:01:20,372
norėčiau jums parodyti,

31
00:01:20,396 --> 00:01:23,299
kaip man pavyksta prisidėti prie
šio nuostabaus projekto.

32
00:01:23,323 --> 00:01:26,154
Jei eisite pasivaikščioti
anapus ryškių miesto šviesų,

33
00:01:26,178 --> 00:01:28,614
jums gali nusišypsoti laimė
pamatyti stulbinantį

34
00:01:28,638 --> 00:01:30,211
Paukščių Tako galaktikos vaizdą.

35
00:01:30,245 --> 00:01:32,787
Ir jei galėtumėte prašvilpti
pro milijonus žvaigždžių,

36
00:01:32,787 --> 00:01:36,396
26 000 šviesmečių link besisukančio
Paukščių Tako centro,

37
00:01:36,420 --> 00:01:39,941
galiausiai pasiektumėte
žvaigždžių spiečių pačiame centre.

38
00:01:39,965 --> 00:01:43,251
Žvelgdami pro galaktines dulkes 
infraraudonųjų spindulių teleskopais,

39
00:01:43,295 --> 00:01:47,062
astronomai stebėjo šias žvaigždes
daugiau nei 16 metų.

40
00:01:47,086 --> 00:01:50,675
Bet labiausiai įspūdinga yra
tai, ko jie nemato.

41
00:01:50,699 --> 00:01:53,765
Atrodo, kad šios žvaigždės skrieja
apie nematomą objektą.

42
00:01:53,789 --> 00:01:56,112
Sekdami šių žvaigždžių takus,

43
00:01:56,136 --> 00:01:57,430
astronomai padarė išvadą,

44
00:01:57,454 --> 00:02:00,743
kad vienintelis toks mažas ir sunkus,
dalykas galintis sukelti šį

45
00:02:00,747 --> 00:02:02,695
judėjimą, yra gigantiška juodoji skylė –

46
00:02:02,695 --> 00:02:06,777
objektas toks tankus, kad susiurbia viską,
kas priartėja pernelyg arti –

47
00:02:06,801 --> 00:02:08,294
net šviesą.

48
00:02:08,318 --> 00:02:11,380
Bet kas nutiktų, jei 
pažiūrėtume dar iš arčiau?

49
00:02:11,404 --> 00:02:16,137
Ar įmanoma pamatyti kažką,
ko iš esmės neįmanoma pamatyti?

50
00:02:16,719 --> 00:02:19,963
Pasirodo, kad, jei vaizdą priartintumėme
iki radijo bangų ilgio,

51
00:02:19,987 --> 00:02:21,669
tikėtumėmės pamatyti šviesos žiedą,

52
00:02:21,693 --> 00:02:24,104
sukurtą karštos plazmos
gravitacinio lęšio,

53
00:02:24,128 --> 00:02:25,957
švilpiantį aplink juodąją skylę.

54
00:02:25,981 --> 00:02:27,141
Kitaip tariant,

55
00:02:27,165 --> 00:02:30,336
juodoji skylė meta šešėlį ant
šio šviesios medžiagos fono,

56
00:02:30,360 --> 00:02:32,202
sukurdama tamsos skliautą.

57
00:02:32,226 --> 00:02:35,565
Ryškus žiedas atskleidžia
juodosios skylės įvykių horizontą,

58
00:02:35,589 --> 00:02:37,989
kuriame gravitacinė trauka
tokia stipri,

59
00:02:38,013 --> 00:02:39,639
kad net šviesa negali ištrūkti.

60
00:02:39,663 --> 00:02:42,522
Einšteino lygtys numato
šio žiedo dydį ir formą,

61
00:02:42,546 --> 00:02:45,754
todėl jį nufotografuoti
ne tik būtų nuostabu,

62
00:02:45,778 --> 00:02:48,396
bet ir padėtų patvirtinti,
kad šios lygtys veiktų ir

63
00:02:48,420 --> 00:02:50,886
ekstremaliomis sąlygomis
aplink juodąją skylę.

64
00:02:50,910 --> 00:02:53,468
Vis dėlto, juodoji skylė yra 
taip toli nuo mūsų,

65
00:02:53,492 --> 00:02:56,590
kad iš Žemės šis žiedas
atrodo nepaprastai mažas –

66
00:02:56,614 --> 00:03:00,204
tokio paties dydžio, kaip mums atrodytų 
apelsinas ant Mėnulio paviršiaus.

67
00:03:00,758 --> 00:03:03,582
Todėl ją nufotografuoti
yra itin sunku.

68
00:03:04,645 --> 00:03:05,947
Kodėl taip yra?

69
00:03:06,512 --> 00:03:09,700
Na, viskas susiveda
į paprastą lygtį.

70
00:03:09,724 --> 00:03:12,140
Dėl reiškinio, vadinamo difrakcija,

71
00:03:12,164 --> 00:03:13,519
yra fundamentalios ribos

72
00:03:13,543 --> 00:03:16,213
mažiausiems objektams, 
kuriuos galime pamatyti.

73
00:03:16,789 --> 00:03:20,461
Ši lygtis sako, kad, norint
pamatyti vis mažesnius objektus,

74
00:03:20,485 --> 00:03:23,072
mums reikia vis
didesnio teleskopo.

75
00:03:23,096 --> 00:03:26,165
Bet net ir naudodami galingiausius
optinius teleskopus Žemėje,

76
00:03:26,189 --> 00:03:28,608
net nepriartėjame prie
reikalingos rezoliucijos,

77
00:03:28,632 --> 00:03:30,830
reikalingos atvaizduoti Mėnulio paviršių.

78
00:03:30,854 --> 00:03:34,471
Tiesą sakant, čia rodau vieną iš 
aukščiausios raiškos Mėnulio nuotraukų,

79
00:03:34,495 --> 00:03:35,892
kada nors padarytų iš Žemės.

80
00:03:35,916 --> 00:03:38,473
Nuotraukoje yra maždaug 13 000 pikselių,

81
00:03:38,497 --> 00:03:42,547
tačiau kiekviename pikselyje tilptų
per 1,5 milijono apelsinų.

82
00:03:43,396 --> 00:03:45,368
Taigi, kokio dydžio teleskopo reikia,

83
00:03:45,392 --> 00:03:48,157
norint pamatyti apelsiną ant
Mėnulio paviršiaus

84
00:03:48,181 --> 00:03:50,395
ir, tuo pačiu, mūsų juodąją skylę?

85
00:03:50,419 --> 00:03:52,319
Na, pasirodo, kad 
gerai paskaičiavę,

86
00:03:52,323 --> 00:03:54,513
galėtumėte apskaičiuoti,
kad reikėtų teleskopo,

87
00:03:54,527 --> 00:03:55,950
kurio dydis būtų sulig Žeme.

88
00:03:55,964 --> 00:03:57,108
(Juokas.)

89
00:03:57,142 --> 00:03:59,445
Jei galėtume sukurti
tokį Žemės dydžio teleskopą,

90
00:03:59,445 --> 00:04:02,490
galėtume pamažu atskirti
tą charakteringą šviesos žiedą,

91
00:04:02,514 --> 00:04:04,707
kuris nurodo juodosios
skylės įvykių horizontą.

92
00:04:04,711 --> 00:04:06,879
Nors šioje nuotraukoje nebūtų
visų detalių,

93
00:04:06,943 --> 00:04:08,979
matomų kompiuteriniame atvaizdavime,

94
00:04:08,993 --> 00:04:11,952
tai padėtų mums užtikrintai 
susidaryti pirmąjį įspūdį

95
00:04:11,976 --> 00:04:14,463
apie artimiausią juodąją skylę
supančią aplinką.

96
00:04:14,487 --> 00:04:16,100
Tačiau, kaip galite įsivaizduoti,

97
00:04:16,124 --> 00:04:19,748
pastatyti vienos lėkštės teleskopo,
kuri būtų Žemės dydžio, yra neįmanoma.

98
00:04:19,772 --> 00:04:21,659
Bet, kaip sakė Mickas Jaggeris,

99
00:04:21,683 --> 00:04:23,474
„Ne visada gali gauti tai, ko nori,

100
00:04:23,498 --> 00:04:25,685
bet jei bandai,
kartais gali rasti

101
00:04:25,709 --> 00:04:26,924
tai, ko tau reikia.“

102
00:04:26,948 --> 00:04:29,412
Sujungdami teleskopus
visame pasaulyje,

103
00:04:29,436 --> 00:04:32,974
tarptautinis projektas
pavadinimu „Įvykių horizonto teleskopas“

104
00:04:32,998 --> 00:04:36,107
kuria Žemės dydžio
skaičiuojamąjį teleskopą,

105
00:04:36,131 --> 00:04:37,668
kuris pajėgus skirti struktūras

106
00:04:37,692 --> 00:04:39,891
juodosios skylės įvykių
horizonto mastu.

107
00:04:39,915 --> 00:04:43,302
Planuojama, kad šis teleskopų tinklas
pirmąjį juodosios skylės atvaizdą

108
00:04:43,326 --> 00:04:45,141
padarys kitais metais.

109
00:04:45,165 --> 00:04:48,503
Kiekvienas teleskopas pasauliniame 
tinkle veikia kartu.

110
00:04:48,527 --> 00:04:51,239
Susietos preciziškais 
atominiais laikrodžiais,

111
00:04:51,263 --> 00:04:53,920
mokslininkų komandos kiekviename
taške sustingdo šviesą,

112
00:04:53,944 --> 00:04:56,906
surinkdami tūkstančius
terabitų duomenų.

113
00:04:56,930 --> 00:05:01,947
Tuomet šie duomenys apdorojami
laboratorijoje, čia pat, Masačiusetse.

114
00:05:01,971 --> 00:05:03,765
Taigi, kaip tai apskritai veikia?

115
00:05:03,789 --> 00:05:07,192
Atsimenate, kad norint pamatyti juodąją
skylę mūsų galaktikos centre,

116
00:05:07,216 --> 00:05:10,198
mums reikia sukurti neįmanomai didelį
Žemės dydžio teleskopą?

117
00:05:10,222 --> 00:05:12,454
Trumpam apsimeskime,
kad galime sukurti

118
00:05:12,478 --> 00:05:14,320
Žemės dydžio teleskopą.

119
00:05:14,344 --> 00:05:16,799
Tai būtų šiek tiek panašu
į Žemės pavertimą

120
00:05:16,823 --> 00:05:18,570
milžinišku diskotekos rutuliu.

121
00:05:18,594 --> 00:05:20,794
Kiekvienas atskiras veidrodis 
surinktų šviesą,

122
00:05:20,818 --> 00:05:23,415
kurią mes galėtume sujungti
ir paversti nuotrauka.

123
00:05:23,439 --> 00:05:26,100
Tačiau, sakykime, pašaliname
daugumą šių veidrodžių

124
00:05:26,124 --> 00:05:28,096
ir lieka tik keli.

125
00:05:28,120 --> 00:05:30,997
Mes vis dar galėtume bandyti
sujungti šią informaciją,

126
00:05:31,021 --> 00:05:33,014
tačiau dabar yra daug skylių.

127
00:05:33,038 --> 00:05:37,411
Šie likę veidrodžiai ženklina
vietas, kuriose yra mūsų teleskopai.

128
00:05:37,435 --> 00:05:41,514
Tai itin menkas matavimų skaičius
nuotraukai sudaryti.

129
00:05:41,538 --> 00:05:45,376
Vis dėlto, nors surenkame šviesą
tik keliose teleskopų buvimo vietose,

130
00:05:45,400 --> 00:05:48,823
Žemei besisukant, gauname
ir kitų matavimų.

131
00:05:48,847 --> 00:05:52,666
Kitaip tariant, „diskotekos rutuliui“ 
besisukant, šie veidrodžiai keičia vietas

132
00:05:52,690 --> 00:05:55,589
ir mes turime galimybę pamatyti
skirtingas vaizdo dalis.

133
00:05:55,613 --> 00:05:59,631
Mūsų kuriami vizualizavimo algoritmai 
užpildo „diskotekos rutulio“ spragas

134
00:05:59,655 --> 00:06:02,688
ir padeda mums atkurti
slypintį juodosios skylės vaizdą.

135
00:06:02,712 --> 00:06:05,348
Jei teleskopai būtų išdėstyti
visame pasaulyje –

136
00:06:05,372 --> 00:06:07,523
kitaip tariant, pilnas 
„diskotekos rutulys“ –

137
00:06:07,523 --> 00:06:08,621
tai būtų nereikšminga.

138
00:06:08,645 --> 00:06:11,967
Tačiau mes matome tik keletą
vaizdo dalių ir todėl

139
00:06:11,991 --> 00:06:14,379
egzistuoja begalinis galimų
vaizdų skaičius,

140
00:06:14,403 --> 00:06:17,367
kurie visiškai atitinka
mūsų išmatavimus teleskopu.

141
00:06:17,391 --> 00:06:20,407
Vis dėlto, ne visi vaizdai yra 
vienodai naudingi.

142
00:06:20,849 --> 00:06:25,307
Kai kurie šių vaizdų labiau panėšėja į
tai, ką laikome vaizdais, nei kiti.

143
00:06:25,331 --> 00:06:28,553
Tad mano vaidmuo bandant padaryti
pirmąją juodosios skylės nuotrauką

144
00:06:28,577 --> 00:06:31,509
yra algoritmų, kurie rastų
tinkamiausią vaizdą ir atitiktų

145
00:06:31,533 --> 00:06:33,755
teleskopo išmatavimus, kūrimas.

146
00:06:34,727 --> 00:06:38,669
Kaip ir kriminalinės ekspertizės ekspertai
naudojasi ribotais apibūdinimais,

147
00:06:38,693 --> 00:06:42,207
kad sudėliotų vaizdą pasinaudodami
savo žiniomis apie veido struktūrą,

148
00:06:42,231 --> 00:06:45,546
mano vizualizavimo algoritmai
naudoja ribotus teleskopų duomenis,

149
00:06:45,570 --> 00:06:49,892
kad padėtų mums atkurti vaizdą, kuris
atrodytų kaip visatoje matomi dalykai.

150
00:06:49,916 --> 00:06:53,567
Naudodami šiuos algoritmus,
mes galime sudėlioti vaizdus

151
00:06:53,591 --> 00:06:55,771
iš šių negausių, chaotiškų duomenų.

152
00:06:55,795 --> 00:07:00,324
Čia demonstruoju bandomąją rekonstrukciją,
sukurtą naudojant netikrus duomenis,

153
00:07:00,348 --> 00:07:02,351
įsivaizduojant, kad nukreipiame teleskopus

154
00:07:02,365 --> 00:07:04,890
į juodąją skylę, esančią 
mūsų galaktikos centre.

155
00:07:04,914 --> 00:07:09,369
Nors tai tik simuliacija, rekonstrukcijos,
tokios kaip ši, mums suteikia vilties, kad

156
00:07:09,393 --> 00:07:12,863
netrukus galėsime patikimai padaryti 
pirmąją juodosios skylės nuotrauką

157
00:07:12,870 --> 00:07:15,465
ir ja remdamiesi
nustatyti jos žiedo dydį.

158
00:07:16,118 --> 00:07:19,317
Nors aš mielai ir toliau pasakočiau
apie šio algoritmo detales,

159
00:07:19,341 --> 00:07:21,515
jūsų laimei, neturiu tiek laiko.

160
00:07:21,539 --> 00:07:23,540
Bet vis tiek norėčiau 
trumpai papasakoti,

161
00:07:23,564 --> 00:07:25,866
kaip mes apibrėžiame 
visatos išvaizdą

162
00:07:25,890 --> 00:07:30,356
ir kaip tai naudojame rezultatams
atkurti ir patikrinti.

163
00:07:30,380 --> 00:07:32,876
Kadangi egzistuoja begalinis 
galimų vaizdų skaičius,

164
00:07:32,900 --> 00:07:35,285
kurie puikiai pateisina
mūsų teleskopų išmatavimus,

165
00:07:35,289 --> 00:07:37,894
kažkokiu būdu mums reikia
iš jų išskirti tinkamus.

166
00:07:37,918 --> 00:07:39,796
Tai darome klasifikuodami vaizdus pagal

167
00:07:39,796 --> 00:07:42,614
tikimybę būti
juodosios skylės vaizdu,

168
00:07:42,638 --> 00:07:45,220
tada išsirenkame vieną,
kuris yra labiausiai tikėtinas.

169
00:07:45,220 --> 00:07:47,339
Taigi, ką aš noriu tuo pasakyti?

170
00:07:47,862 --> 00:07:49,840
Tarkime, mes bandome sukurti modelį,

171
00:07:49,864 --> 00:07:53,047
kuris mums nurodytų tikimybę,
kad vaizdas atsiras „Facebook“ tinkle.

172
00:07:53,071 --> 00:07:54,772
Norėtume, kad modelis parodytų,

173
00:07:54,796 --> 00:07:58,463
kad mažai tikėtina, jog kažkas paskelbtų
šį kairėję esantį vaizdą su triukšmu,

174
00:07:58,463 --> 00:08:00,796
ir gana tikėtina, kad
paskelbtų asmenukę,

175
00:08:00,820 --> 00:08:02,154
tokią, kaip ši dešinėje.

176
00:08:02,178 --> 00:08:03,817
Vaizdas viduryje yra neryškus,

177
00:08:03,841 --> 00:08:06,480
todėl, nors ir labiau tikėtina
pamatyti jį „Facebook“,

178
00:08:06,504 --> 00:08:08,034
palyginti su vaizdu su triukšmu,

179
00:08:08,034 --> 00:08:10,848
turbūt mažiau tikėtina, kad
pamatytume jį, o ne asmenukę.

180
00:08:10,872 --> 00:08:13,162
Bet, kai kalbame apie
juodosios skylės vaizdus,

181
00:08:13,186 --> 00:08:16,688
susiduriame su tikra mįslė –
mes dar niekada nematėme juodosios skylės.

182
00:08:16,712 --> 00:08:19,003
Tad koks yra tikėtinas
juodosios skylės atvaizdas

183
00:08:19,027 --> 00:08:21,965
ir kaip turėtume įsivaizduoti
juodųjų skylių struktūrą?

184
00:08:21,989 --> 00:08:24,621
Galėtume naudoti vaizdus iš
mūsų atliktų simuliacijų,

185
00:08:24,645 --> 00:08:27,175
tarkime, juodosios skylės
vaizdas iš „Interstellar“,

186
00:08:27,199 --> 00:08:30,137
bet jei tai padarytumėme,
galėtume sukelti rimtų problemų.

187
00:08:30,161 --> 00:08:33,541
Kas nutiktų, jei Einšteino
teorijos nepasitvirtintų?

188
00:08:33,565 --> 00:08:37,525
Mes vis tiek norėtume atkurti
tikslų vaizdą, to, kas ten vyksta.

189
00:08:37,549 --> 00:08:40,921
Jei mes pernelyg pasikliausime Einšteino
lygtimis savo algoritmuose,

190
00:08:40,945 --> 00:08:43,720
galų gale tiesiog pamatysime
tai, ką ir tikėjomės pamatyti.

191
00:08:43,724 --> 00:08:46,000
Kitaip tariant, norime 
pasilikti galimybę, kad

192
00:08:46,024 --> 00:08:48,947
mūsų galaktikos centre yra
milžiniškas dramblys.

193
00:08:48,971 --> 00:08:50,028
(Juokas.)

194
00:08:50,052 --> 00:08:53,041
Skirtingi atvaizdų tipai turi
labai skirtingas ypatybes.

195
00:08:53,065 --> 00:08:56,613
Galime lengvai atskirti sumodeliuotus 
juodosios skylės atvaizdus

196
00:08:56,637 --> 00:08:58,913
nuo kasdien čia, Žemėje,
padaromų nuotraukų.

197
00:08:58,937 --> 00:09:02,041
Turime kažkaip nurodyti savo 
algoritmams, kaip atrodo nuotraukos,

198
00:09:02,065 --> 00:09:05,314
pernelyg neprimetant vieno 
nuotraukų ypatybių tipo.

199
00:09:05,865 --> 00:09:07,848
Vienas būdų, kaip galėtume tai išspręsti,

200
00:09:07,848 --> 00:09:10,844
yra įvairių vaizdų 
tipų priskyrimas,

201
00:09:10,868 --> 00:09:14,998
o tada išsiaiškinti, kaip pateiktas 
vaizdas veikia mūsų rekonstrukcijas.

202
00:09:15,712 --> 00:09:19,203
Jei visų nuotraukų tipai pateikia
labai panašiai atrodantį atvaizdą,

203
00:09:19,227 --> 00:09:21,284
tuomet galime būti labiau tikri,

204
00:09:21,308 --> 00:09:25,481
kad mūsų daromos prielaidos apie
atvaizdus nėra pernelyg šališkos.

205
00:09:25,505 --> 00:09:28,495
Tai šiek tiek panašu į
to paties apibūdinimo pateikimą trims

206
00:09:28,519 --> 00:09:31,635
skirtingiems kriminalinės ekspertizės
ekspertams iš viso pasaulio.

207
00:09:31,635 --> 00:09:34,399
Jei jie visi gauna labai
panašiai atrodantį veidą,

208
00:09:34,423 --> 00:09:36,216
tuomet galime būti tikri,

209
00:09:36,240 --> 00:09:39,856
kad jie savo piešiniams neprimeta 
savo kultūrinio šališkumo.

210
00:09:39,880 --> 00:09:43,195
Vienas būdų priskirti
skirtingas vaizdų ypatybes

211
00:09:43,219 --> 00:09:45,660
yra esančių nuotraukų naudojimas.

212
00:09:46,214 --> 00:09:48,374
Taigi paimame didelę nuotraukų kolekciją

213
00:09:48,398 --> 00:09:51,116
ir nuotraukas suardome
į mažas nuotrupas.

214
00:09:51,140 --> 00:09:55,425
Tada kiekvieną nuotrupą galime
traktuoti kaip dėlionės gabaliuką.

215
00:09:55,449 --> 00:09:59,727
Naudojame dažnai matomus dėlionės
gabaliukus atvaizdui sudaryti,

216
00:09:59,751 --> 00:10:02,203
kuris taip pat atitinka mūsų 
teleskopo išmatavimus.

217
00:10:03,040 --> 00:10:06,783
Skirtingi atvaizdų tipai turi labai 
savitus dėlionės gabaliukų rinkinius.

218
00:10:06,807 --> 00:10:09,613
Taigi, kas nutinka, kai paimame 
tuos pačius duomenis,

219
00:10:09,637 --> 00:10:13,767
bet naudojame skirtingus dėlionės 
gabaliukų rinkinius atvaizdui atkurti?

220
00:10:13,791 --> 00:10:18,557
Pirma pradėkime nuo juodosios skylės
atvaizdo modelio dėlionės gabaliukų.

221
00:10:18,581 --> 00:10:20,222
Gerai, tai atrodo visai priimtina.

222
00:10:20,222 --> 00:10:22,890
Tai atrodo taip, kaip ir manome
atrodant juodąją skylę.

223
00:10:22,914 --> 00:10:24,107
Bet ar šį atvaizdą gavome

224
00:10:24,131 --> 00:10:27,445
tik todėl, kad jį gavome iš mažų
juodosios skylės simuliacijos vaizdų?

225
00:10:27,469 --> 00:10:29,409
Paimkime kitą dėlionės gabaliukų rinkinį

226
00:10:29,409 --> 00:10:31,982
naudodami astronominius ne 
juodosios skylės objektus.

227
00:10:32,914 --> 00:10:35,040
Gerai, dabar gauname panašų vaizdą.

228
00:10:35,064 --> 00:10:37,300
O kaip dėl gabaliukų
iš kasdienių nuotraukų,

229
00:10:37,324 --> 00:10:40,109
pavyzdžiui, tokių, kurias
padarote savo fotoaparatu?

230
00:10:41,312 --> 00:10:43,427
Puiku, mes matome tą patį vaizdą.

231
00:10:43,451 --> 00:10:46,817
Kai gauname tą patį vaizdą
iš skirtingų dėlionės gabaliukų rinkinių,

232
00:10:46,841 --> 00:10:48,887
tuomet galime būti labiau tikri,

233
00:10:48,911 --> 00:10:50,877
kad mūsų daromos prielaidos apie atvaizdą

234
00:10:50,901 --> 00:10:53,822
nedaro pernelyg daug įtakos
galutiniam atvaizdui.

235
00:10:53,846 --> 00:10:57,099
Taip pat galime paimti tą patį 
dėlionės gabaliukų rinkinį,

236
00:10:57,123 --> 00:10:59,672
pavyzdžiui iš gabaliukų, gautų
iš kasdienių nuotraukų,

237
00:10:59,672 --> 00:11:03,236
ir jį panaudoti rekonstruodami
daugybę įvairių pirminių vaizdų.

238
00:11:03,260 --> 00:11:04,591
Modeliuodami įsivaizduojame,

239
00:11:04,591 --> 00:11:08,390
kad juodoji skylė atrodo kaip 
astronominiai ne juodosios skylės objektai

240
00:11:08,390 --> 00:11:12,203
o taip pat ir kasdieniai vaizdai, tokie
kaip dramblys mūsų galaktikos centre.

241
00:11:12,227 --> 00:11:15,395
Kai mūsų algoritmų rezultatai
apačioje atrodo labai panašūs į

242
00:11:15,419 --> 00:11:17,515
simuliacijos tikrąjį vaizdą, 
esantį viršuje,

243
00:11:17,539 --> 00:11:20,885
galime būti labiau tikri
savo algoritmais.

244
00:11:20,909 --> 00:11:22,776
Čia aš būtinai noriu pabrėžti,

245
00:11:22,800 --> 00:11:24,734
kad visos šios nuotraukos sukurtos

246
00:11:24,758 --> 00:11:27,694
sujungiant mažas daleles
iš kasdienių nuotraukų,

247
00:11:27,718 --> 00:11:29,933
tokių, kurias padarote 
savo fotoaparatu.

248
00:11:29,957 --> 00:11:33,233
Todėl juodosios skylės atvaizdas,
kurio dar nesame matę,

249
00:11:33,257 --> 00:11:37,200
galiausiai gali būti sukurtas sudedant
mums įprastus vaizdus:

250
00:11:37,224 --> 00:11:39,969
žmones, pastatus, medžius,
kates ir šunis.

251
00:11:39,993 --> 00:11:42,638
Vizualizavimo dėjų, tokių kaip ši,
dėka galbūt galėsime

252
00:11:42,662 --> 00:11:45,281
padaryti pačias pirmąsias
juodosios skylės nuotraukas

253
00:11:45,305 --> 00:11:47,752
ir, tikėkimės, patvirtinti
tas garsiąsias teorijas,

254
00:11:47,776 --> 00:11:50,197
kuriomis kasdien remiasi mokslininkai.

255
00:11:50,221 --> 00:11:52,829
Žinoma, įgyvendinti šias
atvaizdavimo idėjas

256
00:11:52,853 --> 00:11:56,175
nebūtų įmanoma be
nuostabios mokslininkų komandos,

257
00:11:56,199 --> 00:11:58,086
su kuria aš turiu garbę dirbti.

258
00:11:58,110 --> 00:11:59,273
Mane vis dar stebina,

259
00:11:59,297 --> 00:12:02,648
kad, nors pradėjau šį projektą neturėdama
astrofizikos darbo patirties,

260
00:12:02,672 --> 00:12:05,291
tai, ką pasiekėme šio 
nepaprasto bendradarbiavimo dėka,

261
00:12:05,315 --> 00:12:08,074
gali virsti pačiais pirmaisiais
juodosios skylės vaizdais.

262
00:12:08,098 --> 00:12:10,796
Bet dideli projektai, kaip 
„Įvykių horizonto teleskopas“

263
00:12:10,820 --> 00:12:13,634
yra sėkmingi dėka visos 
tarpdisciplininės kompetencijos,

264
00:12:13,658 --> 00:12:15,448
kurią suteikia skirtingi žmonės.

265
00:12:15,472 --> 00:12:17,178
Mes – verdantis katilas astronomų,

266
00:12:17,202 --> 00:12:19,434
fizikų, matematikų ir inžinierių.

267
00:12:19,458 --> 00:12:22,012
Būtent dėl to greitai bus įmanoma

268
00:12:22,036 --> 00:12:24,889
pasiekti tai, kas kažkada
atrodė neįmanoma.

269
00:12:24,913 --> 00:12:27,169
Norėčiau jus paskatinti veikti

270
00:12:27,193 --> 00:12:29,289
ir padėti plėsti mokslo ribas,

271
00:12:29,313 --> 00:12:33,214
net jei iš pradžių tai gali atrodyti
taip pat paslaptinga, kaip juodoji skylė.

272
00:12:33,238 --> 00:12:34,412
Ačiū.

273
00:12:34,436 --> 00:12:36,833
(Plojimai.)