Turiu prisipažinti –
tik visai neseniai išmokau
vairuoti automobilį.
Buvo tikrai sunku.
Ir ne todėl,
kad mano smegenys senesnės.
Ar atsimenate kai jūs
pirmą kartą mokėtės vairuoti?
Kai kiekvieną sprendimą priėmete
sąmoningai ir apgalvotai?
Sugrįždavau iš vairavimo pamokų
visiškai protiškai išsekusi.
Būdama kognityviųjų mokslų mokslininke,
žinau, kad taip yra todėl,
kad naudojau daugybę vykdomųjų funkcijų.
Vykdomosios funkcijos suteikia mums
gebėjimą sąmoningai kontroliuoti
savo mintis, emocijas ir veiksmus,
siekiant išsikeltų tikslų.
Kaip kad išmokti vairuoti.
Mes naudojame jas, kai siekiame
pakeisti įpročius, nuslopinti impulsus
ir kai planuojame.
Tačiau geriausiai jas pastebime,
kai padarome ką nors ne taip.
Pavyzdžiui, ar kada netyčia užpylėte
dribsnius apelsinų sultimis?
(Juokas)
Ar kada įnikote į Facebooką,
ir netikėtai suvokėte,
kad pražiopsojote susitikimą?
(Juokas)
Galbūt šis pavyzdys labiau pažįstamas –
Ar kada suplanavote užsukti į parduotuvę
pakeliui namo,
ir tuomet tarsi autopilotu
nuvykote tiesiai namo?
(Juokas)
Šie dalykai nutinka visiems.
Dažniausiai tai vadiname išsiblaškymu.
Tačiau kas vyksta iš tikrųjų?
Mūsų vykdomosios funkcijos užsikerta.
Mes naudojame vykdomąsias funkcijas
kasdien, visuose savo gyvenimo aspektuose.
Ir per pastaruosius 30 metų
tyrėjai atrado, kad šios funkcijos
gali nuspėti daugybę įdomių dalykų
vaikystėje ir vėliau.
Kaip kad socialiniai įgūdžiai, akademiniai
pasiekimai, protinė ir fizinė sveikata,
gebėjimas uždirbti, taupyti
ir netgi išvengti kalėjimo.
Skamba puikiai, tiesa?
Nenuostabu,
kad tyrėjai kaip aš nori
suprasti vykdomąsias funkcijas
ir išsiaiškinti kaip galime
jas patobulinti.
Tačiau pastaruoju metu, vykdomosios
funkcijos tapo itin populiarios
kalbant apie savęs tobulinimą.
Žmonės mano, kad gali jas patobulinti
naudodamiesi iPhone smegenų
treniravimo programėlėmis,
žaisdami kompiuterinius žaidimus,
ar treniruodami jas tam tikru būdu,
pavyzdžiui, žaidžiant šachmatais.
Tyrėjai mėgina treniruoti jas
laboratorijose,
tikėdamiesi patobulinti ir kitus
su jomis susijusius aspektus,
pavyzdžiui, intelektą.
Tačiau, esu čia jums pranešti,
kad toks požiūris į vykdomąsias funkcijas
yra visiškai neteisingas.
Smegenų treniravimas nepadės apskritai
patobulinti vykdomųjų funkcijų,
nes smegenys treniruojamos
itin specifiniu būdu,
be jokios išorinių veiksnių, tarp kurių
jas ir naudojame, įtakos.
Taigi, jūs galite įvaldyti tas programėles
savo telefone, tačiau
tai nepadės jums nustoti pilti apelsinų
sultis and dribsnių dukart per savaitę.
(Juokas)
Jeigu tikrai norite patobulinti
vykdomąsias funkcijas
taip, kad jos pagerintų gyvenimą,
būtina suprasti,
kaip jas paveikia kontekstas.
Leiskite man parodyti ką turiu omeny.
Puikus testas, kurį naudojame
laboratorijoje
matuodami mažų vaikų
vykdomąsias funkcijas
vadinasi „kortelių rūšiavimas
pagal kintančius kriterijus“.
Vaikai turi surūšiuoti korteles
pirmiausia vienu būdu – pagal formą,
vėl ir vėl, kol tai tampa įgūdžiu.
Tuomet mes paprašome juos
surūšiuoti korteles kitu būdu,
pavyzdžiui, pagal spalvą.
Labai mažiems vaikams tai per sunku.
Trijų, ketverių metų vaikai dažniausiai
ir toliau rūšiuoja korteles įprastu būdu,
nesvarbu kiek kartų jiems beprimintumę,
kaip jie turėtų rūšiuoti.
(Video) Moteris: Kai kortelė mėlyna,
dėk ją čia. Kai raudona – čia.
Štai mėlyna kortelė.
Gerai, o dabar žaisime kitą žaidimą.
Nebežaisime spalvų žaidimo.
Dabar žaisime formų žaidimą.
Formų žaidime,
žvaigždes dėk čia, o sunkvežimius čia,
gerai?
Žvaigždes – čia, sunkvežimius – čia.
Kur dedame žvaigždes?
O kur dedame sunkvežimius?
Šaunu.
Žvaigždes dėk čia, sunkvežimius – čia.
Štai sunkvežimis.
(Juokas)
Žvaigždes dėk čia, sunkvežimius – čia.
Štai žvaigždė.
(Juokas)
Tikėtina,
ir akivaizdu, kai jai vis nepavyksta
panaudoti vykdomųjų funkcijų.
Tačiau, mes galėtume išmokyti
ją šios užduoties,
ir kitus vaikus kaip ji,
ir ilgainiui, ji išmoktų.
Tačiau, ar tai reikštų
kad ji patobulino savo vykdomąsias
funkcijas už laboratorijos ribų?
Ne, nes realiame pasaulyje
jai reikėtų naudoti vykdomąsias funkcijas
atlikti kur kas daugiau, nei nuo
spalvų pereiti prie formų.
Jai reikėtų pereiti nuo sudėties
prie dauginimo,
nuo žaidimo prie tvarkymosi,
nuo galvojimo apie savo jausmus
prie galvojimo apie draugą.
Sėkmė realiose situacijose
priklauso nuo to,
kiek motyvuoti esate ir ką daro kiti.
Taip pat nuo strategijų, kurias naudojate
kai naudojate vykdomąsias funkcijas
tam tikrose situacijose.
Ką noriu pasakyti, tai kad kontekstas
– itin svarbus.
Leiskite pateikti pavyzdį
iš mano tyrimų.
Neseniai pasikviečiau krūvą vaikų
atlikti klasikinį zefyrų testą,
kuriuo matuojame
patenkinimo delsimą.
Tam taip pat naudojame
daugybę vykdomųjų funkcijų.
Galbūt esate girdėję apie šį tyrimą –
vaikams suteikiamas pasirinkimas.
Jie gali suvalgyti vieną zefyrą dabar pat,
arba gali palaukti kol aš nueisiu
į kitą kambarį
ir atnešiu daugiau zefyrų,
tuomet jie gali suvalgyti du.
Dauguma vaikų labai nori antro zefyro,
tačiau klausimas –
kiek ilgai jie gali laukti?
(Juokas)
Norėdama ištirti konteksto poveikį
aš šiek tiek pakeičiau tyrimą.
Pasakiau kiekvienam vaikui, kad
jie priklauso grupei,
pavyzdžiui, žaliai grupei
ir netgi daviau jiems apsivilkti
žalius marškinėlius.
Pasakiau: „Tavo grupė laukė
antro zefyro,
o ši kita grupė, oranžinė grupė,
nelaukė.“
Arba atvirkščiai:
„Tavo grupė nelaukė antro zefyro.
O ši kita grupė – laukė.“
Tuomet palikau vaikus vienus kambaryje
ir per vaizdo kamerą stebėjau
kiek ilgai jie laukė.
(Juokas)
Atradau, kad vaikai, kurie tikėjo,
kad jų grupė laukė antro zefyro,
patys laukė kur kas dažniau.
Taigi, juos paveikė bendraamžių grupė,
kurios jie net nebuvo sutikę.
(Juokas)
Šaunu, tiesa?
Tačiau su šiuo rezultatu,
aš vis tiek nežinojau,
ar jie tik kopijavo savo grupę,
ar tai buvo kažkas daugiau.
Taigi, aš pakviečiau dar daugiau vaikų.
ir po zefyrų tyrimo parodžiau jiems
vaikų nuotraukas,
ir pasakiau: „Vienas iš šių vaikų
mėgsta gauti viską iš karto,
pavyzdžiui sausainius ir lipdukus.
O kitas vaikas mėgsta palaukti,
kad galėtų gauti daugiau
sausainių ir lipdukų.“
Tuomet paklausių jų:
„Kuris iš šių vaikų tau patinka labiau?
Ir su kuriuo norėtum žaisti?“
Atradau, kad vaikai, kurie tikėjo,
kad jų grupė laukė,
kur kas dažniau rinkosi vaikus,
kurie irgi mėgo laukti.
Žinodami ką darė jų grupė, vaikai
vertino laukimą kur kas labiau.
Ir ne tik tai,
šie vaikai tikriausiai naudojo
vykdomąsias funkcijas
kurdami strategijas,
padedančias jiems išlaukti.
Pavyzdžiui, sėdėti ant rankų,
nusisukti nuo zefyro,
ar dainuoti, siekiant nukreipti
savo dėmesį.
(Juokas)
Tai parodo, kiek daug įtakos
turi kontestas.
Nesvarbu ar šie vaikai turėjo geras
ar blogas vykdomąsias funkcijas,
svarbu, kad kontekstas padėjo jiems
jas geriau panaudoti.
Ką tai reiškia jums ir jūsų vaikams?
Sakykime, norite išmokti ispanų kalbą.
Galėtumėte pamėginti
pakeisti kontekstą,
ir apsupti save žmonėmis, kurie
irgi nori išmokti kalbą.
Dar geriau, jei šie žmonės jums patinka.
Tokiu būdu jūs būsite labiau motyvuoti
naudoti vykdomąsias funkcijas.
Arba, sakykime, norite padėti vaikui
geriau atlikti namų darbus.
Galite išmokyti vaiką vykdomųjų funkcijų
naudojimo strategijų
tinkančių tam kontekstui,
pavyzdžiui, prieš pradedant
padėti mobilųjį į šalį.
Arba suplanuoti kaip save apdovanoti
po valandos mokymosi.
Nenoriu pasakyti, kad kontekstas
yra vienintelis svarbus dalykas.
Vykdomosios funkcijos yra sudėtingos,
ir jas paveikia daugybė faktorių.
Tačiau noriu, kad atmintumėte,
kad norint patobulinti savo
vykdomąsias funkcijas
kažkurioje savo gyvenimo srityje,
nesitikėkite greitų pataisymų.
Pagalvokite apie kontekstą,
ir kaip galėtumėte padėti sau
labiau susitelkti ties savo tikslais,
ir kaip tose situacijose
galite naudoti strategijas sau padėti.
Senovės graikai pasakė tai geriausiai
„Pažink save.“
Ir šio žinojimo pagrindas yra žinojimas,
kaip kontekstas paveikia jūsų veiksmus,
ir kaip galite panaudoti tą žinojimą
teigiamiems pokyčiams.
Ačiū.
(Plojimai)