Ieškodami pieno parduotuvėje, susiduriame su daugybe jo rūšių. Be karvių pieno, yra ir augaliniai produktai. Tam, kad augalai virstų pienu, jie turi būti išmirkyti, nusausinti, perplauti ir sumalti į tirštą masę, arba kitu atveju, sudžiovinti ir sumalti į miltus. Išgauti miltai arba masė yra prisotinama vitaminais ir mineralais, pagardinama skoniais ir praskiedžiama vandeniu. Rezultate turime daugybę pieno variantų, kurie įvariomis savybėmis yra panašūs į karvės pieną. Tai kuris pienas visgi tinkamiausias tau? Išnagrinėkime porą populiariausių: karvės, migdolų, sojų ir avižų pieną. 250 ml stiklinė karvės pieno turi 8 gramus baltymų, 12 gramų angliavandenių bei nuo 2 iki 8 gramų riebalų, priklausomai nuo to, ar pienas liesas ar riebesnis. Tai maždaug 15% suaugusiam reikalingo baltymų kiekio per dieną, apie 10% angliavandenių ir nuo 2 iki 15% riebalų. Dauguma augalinių pieno rūšių turi mažiau angliavandenių ir riebalų negu gyvulinės kilmės pienas, tačiau turi daugiau „gerųjų riebalų”. Tačiau, vitaminas D ir kalcis, randamas karvės piene, nėra natūraliai aptinkamas augaliniame piene. Iš arčiau pažvelgus į augalinį pieną, migdolų ir avižų pienas turi nedaug baltymų palyginus su gyvuliniu. Migdolų pienas turi mažiausiai sveikų maistinių medžiagų. Avižų pienas prisotintas beta gliukanais – sveikosiomis skaidulomis. Jis taip pat turi daugiau angliavandenių palyginus su kitais, kartais tiek pat, kiek karvės pienas. Sojų pienas turi tiek pat baltymų kiek ir karvės, bei yra puikus kalio šaltinis. Žmonės galvodavo, jog dėl sojų pupelėse randamo izoflavono, kuris primena estrogeno atliekamas funkcijas, gali išsibalansuoti hormonai. Tačiau, izoflavono kiekis sojų pupelėse yra labai mažas ir tokio efekto kaip estrogenas neturi. Priklausomai nuo individualių poreikių, viena šių pieno rūšių finišuos pirma: jei netoleruoji laktozės, augalinės kilmės pienas kaip tik tau, tačiau, jei esi alergiškas riešutams, migdolų pieno rinktis negali. Žmonėms, kurie negali sau leisti plačios mitybos raciono, karvės pienas – geriausias variantas, svekoms maistinėms medžiagoms gauti. Tačiau, pasvėrus visus keturis variantus, bet kuris iš jų yra pakankamai maistingas, kad būtų subalansuotos mitybos dalimi. Daugumai žmonių, pienas kuris tinka jiems, yra tas pats pienas, kuris labiausiai tinka ir mūsų planetai. Kuris sunaudoja mažiausiai išteklių ir kelia mažiausiai taršos? Pagaminti vienai stiklinei karvės pieno reikalingi net 4 kv. kilometrai žemės, kas skatina deforestaciją ir gyvūnų buveinių nykimą. Tie žemės plotai reikalingi karvėms ganytis ir jų pašarui auginti. Daugybė karvių minta sojų pupelėmis ir avižomis. Tačiau, žemės plotas reikalingas avižų ar sojų pienui gaminti yra daug mažesnis nei plotas skirtas karvių pašarui – tik 0,25 kv. kilometro žemės vienai stiklinei pieno. Migdolų pieno žemės ploto sąnaudos labai panašios. Plotas taip pat svarbus sojų pupelių auginimui. Jų fermos – viena didžiausių deforestacijos priežasčių. Avižų ir migdolų fermos to nesukelia. Kiekvienas pieno gamybos žingsnis reikalauja vandens. Žemės dirbimo etape išryškėja didelis skirtumas. Karvės pieno gamyba sunaudoja daugiausiai vandens – apie 120 litrų vienai stiklinei. Daugausiai jo suvartoja karvės ir dirvožemiai, pašarui auginti. Antroje vietoje migdolų pienas – su 70 litrų vandens vienai stiklinei. Daugiausia vandens sunaudojama auginant migdolų medžius. Gali tekti laistyti metų metus, kol medžiai ims duoti derlių. Jie turi būti laistomi be sustojimo, kitaip numirs. O kiti augalai gali likti sausi ir vistiek užderėti. Sojų pupelės ir avižos reikalauja mažiau vandens: vos 5 - 10 litrų stiklinei pieno. Pieno gamyba skleidžia ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas – nuo 0,1 iki 0,2 kilogramų per stiklinę augalinio pieno. O dėl gyvulinio pieno, vien karvės išleidžia didelį kiekį gamtinių dujų raugėdamos ir bezdėdamos. Taigi, kiekviena stiklinė augalinio pieno prisideda prie šiltnamio efekto – virš pusės kilogramo dujų per stiklinę. Tad esant tam tikriems mitybos poreikiams, bet kuri pieno rūšis yra geras variantas mūsų sveikatai. Bet dėl mūsų planetos gerovės, augalinis pienas pirmauja, ypač avižų ir sojų pienas.