Daiktai, kuriuos mes gaminame

turi vieną nepralenkiamą savybę --

jie gyvena ilgiau už mus.

Mes pranykstame, jie išlieka;

mes turime vieną gyvenimą, jie turi daugelį,

ir kiekviename iš jų jie gali reikšti skirtingus dalykus.

Tai reiškia, kad mes turime tik vieną biografiją,

o jie daugelį.

Noriu šį rytą kalbėti

apie istoriją, biografiją, ar gal biografijas, priklausančias

vienam daiktui,

vienam nepaprastam daiktui.

Sutinku, kad jis

nėra itin išvaizdus.

Jis maždaug regbio kamuolio dydžio.

Pagamintas iš molio

ir suformuotas į

cilindrą,

padengtas tankiu raštu

ir tada išdegtas saulėje.

Kaip matote,

jis kiek padaužytas,

kas nėra keista,

nes jis buvo pagamintas prieš du su puse tūkstančio metų

ir iškastas

1879 metais.

Bet šiandien

šis daiktas, mano nuomone,

yra svarbus žaidėjas

Vidurio Rytų politikoje.

Taip pat tai yra daiktas

su nepaprastomis istorijomis

ir istorijomis, kurios toli gražu nepasibaigusios.

Pasakojimas prasideda

Irano-Irako karu

ir įvykių virtine,

kuri kuliminavo

užsienio jėgų invaziją

į Iraką,

despotiško valdovo pašalinimu

ir staigiu politinio režimo pakeitimu.

Ir aš norėčiau pradėti

nuo vieno epizodo iš tų įvykių sekos,

su kuriuo dauguma Jūsų yra pažįstami,

Belšazaro puotos --

nes mes kalbame apie Irano-Irako karą

vykusį 539 m. prieš Kristų.

Ir paralelės

tarp šių įvykių,

vykusių 539 pr.Kr. ir 2003,

yra stulbinančios.

Ką jūs dabar matote yra Rembrandto paveikslas,

šiuo metu laikomas Nacionalinėje Galerijoje, Londone,

iliustruojantis pranašo Danieliaus tekstą

iš Hebrajų raštų.

Ir Jūs visi maždaug žinote tą istoriją.

Belšazaras, Nebuchadnezaro sūnus,

Nebuchadnerazo, kuris nukariavo Izraelį, nusiaubė Jeruzalę

ir paėmė į nelaisvę jos žmones

ir nugabeno žydus atgal į Babiloną.

Ne tik žydus; jis paėmė šventyklų daiktus.

Jis apiplėšė ir išniekino šventyklą.

Ir didieji auksiniai Jeruzalės šventyklos indai

buvo nugabenti į Babiloną.

Baltazaras, jo sūnus,

nutaria surengti puotą.

Ir kad padarytų puotą dar labiau jaudinančią,

jis prie kitų pramogų prideda kai ką šventvagiško

ir įsako atnešti šventyklos indus.

Jis jau kariauja su iraniečiais,

su Persijos karaliumi.

Ir tą naktį, kaip rašo Danielius,

puotos įkarštyje

staiga pasirodė ranka, kuri ant sienos parašė

"Tu buvai pasvertas svarstyklėmis ir rastas nusidėjęs,

tavo karalystė padalyta ir atiduota

medams ir persams"

Ta pačią naktį

Kyras, Persų karalius, įžengė į Babiloną

ir tai buvo Belšazaro režimo pabaiga.

Tai buvo, savaime suprantama,

didingas įvykis

žydų tautos istorijoje.

Tai puiki istorija. Istorija, kurią visi žinome.

"Užrašas ant sienos"

yra kasdienės kalbos dalis.

Vėlesni įvykiai

buvo nepaprasti,

ir būtent tada mūsų cilindras

ateina į istoriją.

Kyras, Persų karalius,

įžengė į Babiloną be kovos --

didžioji Babilono imperija,

kuri tęsėsi nuo centrinio pietų Irako

iki Viduržemio jūros,

atitenka Kyrui.

Ir Kyras paskelbia deklaraciją.

Ir tai yra šis cilindras,

toji deklaracija valdovo, vedamo Dievo,

kuris nuvertė Irako despotą

ir turėjo atnešti laisvę jo žmonėms.

Skambia babiloniečių kalba --

užrašai ant cilindro

jis sako: "Aš esu Kyras, visatos valdovas,

didingas karalius, galingas karalius,

Babilono karalius, keturių pasaulio šalių karalius."

Jie nevengia hiperbolių, kaip matote.

Tai turbūt

pirmasis tikras pranešimas spaudai

iš laimėjusios armijos,

kurį dabar turime.

Ir jis parašytas, kaip greitai pamatysite,

labai patyrusių viešųjų ryšių specialistų.

Tad toji hiperbolė nėra tokia netikėta.

Ir ką šis didis karalius, šis galingas karalius,

šis keturių pasaulio kraštų karalius planuoja daryti?

Jis tęsia sakydamas, kad nukariavęs Baliloną,

jis tuojau pat visus žmones,

kuriuos babiloniečiai -- Nebuchadnezaras ir Belšazaras --

laikė įkalintus

paleis laisvėn.

Jis leis jiems grįžti į savo šalis.

Ir kas yra dar svarbiau,

leis jiems atgauti

visus dievus, statulas,

šventyklos indus,

kurie buvo konfiskuoti.

Visi žmonės, kurie buvo represuoti ir įkalinti Babiloniečių,

galės grįžti namo

ir jie pasiims su savimi savo dievus.

Ir jie galės atstatyti savo altorius

ir garbinti savo dievus

savo būdais ir savo vietose.

Tai yra įsakas

ir šis objektas yra įrodymas,

kad žydai

po tremties Babilone

ir daugybės metų praleistų prie Babilono upių,

verkiant prisiminus Jeruzalę,

šiems žydams buvo leista grįžti namo.

Jiems buvo leista grįžti į Jeruzalę

ir atstatyti šventyklą.

Tai kertinis dokumentas

žydų tautos istorijoje.

Kronikų knyga, Ezdro knyga Hebrajų raštuose

tai aprašo skambia kalba.

Tai yra žydų pateikiama versija

tai pačiai istorijai.

Taip kalbėjo Persijos karalius Kyras:

"Viešpats, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes

ir pavedė man

pastatyti jam namus Jeruzalėje.

Visi, kas iš Jūsų priklauso jo tautai, –

tebūna jų Dievas su jais! --

tesileidžia kelionėn. "

"Tesileidžia kelionėn" -- aaleh.

Kertinis sugrįžimo sąvokos

elementas,

viena pagrindinių dalių

judaizmo gyvavime.

Kaip visi žinote, šis sugrįžimas iš tremties,

antroji šventykla,

transformavo judaizmą.

Ir šis pokytis,

tas didis istorinis įvykis

buvo įgalintas Kyro, persų karaliaus,

kaip mums hebrajiškai sako raštai

ir babilonietiškai parašyta molyje.

Du didingi tekstai,

o kaip politika?

Šie įvykiai buvo

esminiai pokyčiai Vidurio rytų istorijoje.

Irano imperija, medai ir persai,

sąjungoje valdant Kyrui,

tapo pirmąja didele pasauline imperija.

Kyro laikotarpis prasideda 530-aisiais pr.Kr.

Ir iki jo sūnaus Darijaus

visa rytinė Viduržemio jūros teritorija

yra valdoma persų.

Ši imperija iš tikrųjų yra

tokie Vidurio rytai, kokius juos pažįstame dabar,

ir tai yra, kas daro įtaką tokiems Vidurio rytams, kaip žinome dabar.

Tai buvo didžiausia iki tol pasaulio matyta imperija.

Dar svarbiau yra tai, kad

tai buvo pirmoji

daugiakultūrė, daug religijų turinti valstybė,

kuri būtų didelio masto.

Ir ji turėjo būti valdoma kiek nauju būdu.

Ji turėjo būti valdoma skirtingomis kalbomis.

Tai, kad šis dekretas yra babiloniečių kalboje, pasako viena.

Ir tai turėjo atsižvelgti į skirtingus įpročius,

skirtingus žmones, skirtingas religijas, skirtingus tikėjimus.

Visa tai yra Kyro gerbiama.

Kyras sukūrė modelį,

kaip valdyti

didžią daugiatautę, daugiareligę, daugiakultūrinę visuomenę.

Ir to rezultatas

buvo imperija, kuriai priklausė teritorijos, matomos ekrane,

ir kuri išgyveno 200 stabilumo metų,

iki kol ją sugriovė Aleksandras.

Ji sukūrė Vidurio rytų viziją kaip vieneto,

ir būtent tokio vieneto, kur skirtingų religijų žmonės

gali gyventi kartu.

Dėl graikų invazijų tam atėjo pabaiga.

Savaime suprantama, Aleksandras negalėjo išlaikyti valdžios

ir ji suskilo.

Bet tai, ką atstovavo Kyras,

išliko visiškai esminga.

Graikų istorikas Zenofonas

savo knygoje "Kyropedija"

Kyrą vadino didžiu valdovu.

Ir visoje po to sekusioje Europos kultūroje

Kyras išliko didžiuoju modeliu.

Tai yra 16-o amžiaus paveikslas,

parodantis kaip plačiai paplitusi

buvo pagarba jam.

Ir Zenofono knyga apie Kyrą, apie tai kaip

valdyti įvairiapusę visuomenę,

buvo viena iš didžiųjų knygų,

kurios įkvėpė Amerikos revoliucijos

Tėvus-įkūrėjus.

Džefersonas buvo

didelis Kyro idealų gerbėjas -

idealų, kurie sutapo su 18 amžiaus idealais,

kaip sukurti religinę toleranciją

naujoje valstybėje.

Tuo tarpu Babilone

reikalai nesiklostė taip gerai.

Po Aleksandro, kitų imperijų

Babilonas nyksta, virsta į griuvėsius,

ir visi Babilono didybės ženklai dingsta --

iki 1879,

kai šis cilindras buvo iškastas

per vieną Britų muziejaus ekspediciją Babilone.

Ir jis įžengia į kitą istoriją.

Jis įsijungia tą didžiają

19 a. vidurio diskusiją:

Ar Šventasis raštas patikimas? Ar galima juo tikėti?

Iš žydų raštų

mes žinojome tik apie

žydų sugrįžimą ir Kyro dekretą.

Jokių kitų įrodymų.

Ir staiga - šis objektas.

Ir didelis susijaudinimas

pasaulyje, kuriame tikinčiųjų raštais

tikėjimas buvo purtomas

evoliucijos, geologijos;

ir štai buvo įrodymas,

kad raštai buvo istorinė tiesa.

Tai didis 19 amžiaus momentas.

Bet -- ir tai, aišku, yra vieta, kur viskas tampa sudėtinga --

faktai buvo tiesa,

valio archeologijai,

bet interpretacija buvo gana sudėtingesnė.

Nes cilindro įvykių versija ir Hebrajų Biblijos versija

skiriasi vienu esminiu aspektu.

Babiloniečių cilindras

parašytas didžiojo Babilono dievo

Marduko kunigų.

Ir, kaip galime tikėtis,

jie sako, kad visa tai buvo Marduko darbas.

"Mardukas, mes tariame, pakvietė Kyrą vardu."

Mardukas veda Kyrą už rankos,

liepia jam ganyti savo žmones

ir suteikia jam Babilono valdžią.

Mardukas taria Kyrui,

kad jis atliks didingą ir kilnų darbą

ir išlaisvins žmones.

Ir todėl mes visi turėtume būti dėkingi

ir garbinti Marduką.

Hebrajų rašytojai

Senajame testamente,

nebūsite nustebinti,

gana skirtingai mato įvykius.

Jiems, aišku, tai tiesiog negali būti Marduko darbas,

kad visa tai įvyko.

Tai gali būti tik Jehova.

Ir Izaijo knygoje

mes randame puikius tekstus,

kuriuose visi nuopelnai

suteikiami ne Mardukui,

bet Izraelio Viešpačiui --

Izraelio Viešpačiui,

kuris pašaukia Kyrą vardu,

irgi jį veda už rankos

ir kalba apie žmonių ganymą.

Tai nuostabus pavyzdys,

kaip kunigiškai pasisavinamas tas pats įvykis,

du skirtingi religiniai pasakojimai

apie politinį faktą.

Dievas, mes žinome,

dažniausiai būna didžiųjų batalionų pusėje.

Klausimas būtų, kuris dievas tai buvo?

Ir ši diskusija 19 amžiuje

kelia nerimą visiems,

plintant suvokimui, kad hebrajų raštai

yra daug platesnio religinio pasaulio dalis.

Ir yra gana aišku,

kad cilindras yra senesnis už Izaijo tekstus,

ir vis dėlto Jehova kalba

labai panašiais žodžiais

į Marduko.

Ir galima šiek tiek nujausti, kad Izaijas tai pripažįsta,

nes jis rašo,

tai, aišku, Dievo žodžiai,

"Aš tave pašaukiau vardu,

nors tu manęs nepažinojai."

Manau čia pripažįstama,

kad Kyras nesupranta,

kad iš tikrųjų jis vadovaujasi Jehovos įsakymais.

Ir kad jis taip pat būtų nustebęs, kad klauso Marduko įsakymų.

Nes, kas įdomiausia,

Kyras yra tikras iranietis,

su visiškai kitais dievais,

kurie neminimi nė viename iš šių tekstų.

(Juokas)

Tai 1879.

Praėjo 40 metų

ir mes 1917-uosiuose,

ir cilindras įžengia į visai kitokį pasaulį.

Šįkart, tikroji dabartinio pasaulio

politika --

tai Balfūro deklaracijos metai,

metai, kai naujoji imperinė jėga Vidurio Rytuose, Britanija,

nusprendžia įsteigti

naujus žydų tautos namus

ir leisti

žydams grįžti.

Ir žydų atsakas rytų Europoje

yra neapsakomas.

Visoje rytų Europoje

žydai laiko Kyro

ir Jurgio V paveikslus

vieną šalia kito --

du didieji valdovai,

kurie leido žydams grįžti į Jeruzalę.

Ir štai Kyro cilindras grįžta į viešają erdvę

ir šis tekstas

kaip parodymas to, kas turi įvykti,

pasibaigus karui 1918,

yra dieviškojo plano dalis.

Visi žinote, kas įvyko.

Izraelio valstybė įkurta,

ir praėjus 50 metų, velyvame 6-ame dešimtmetyje

aišku, kad Britanijos kaip imperinės jėgos vaidmuo pasibaigė.

Ir kita cilindro istorija prasideda.

Šis regionas, nutarus JK ir JAV,

turi būti apsaugotas nuo komunizmo

ir jėga, kuri bus tam sukurta, bus

Iranas ir jo šeichas.

Ir šeichas sukuria Irano istoriją,

ar Irano istorijos sugrįžimą,

kur jis yra didžiosios tradicijos centre,

ir iškala monetas,

kur jis rodomas

su Kyro cilindru.

Per savo didžiąją šventę Persepolyje

jis pareikalauja cilindro,

ir cilindras, Britų muziejaus paskolintas, keliauja į Teheraną,

ir tampa Pahlavi dinastijos

šventės dalimi.

Kyro cilindras: šeicho laiduotojas.

Po 10 metų kita istorija:

1979-ųjų Irano revoliucija.

Islamo revoliucija, nebėra Kyro;

mums nebeįdomi ta istorija,

mums rūpi islamietiškas Iranas --

iki Irako

naujoji jėga, kuri mūsų sprendimu turėtų būti regione,

atakuoja.

Prasideda dar vienas Irano-Irako karas.

Ir iraniečiams tampa būtina

prisiminti savo didingą praeitį,

savo didingą praeitį,

kai jie kovojo su Iraku ir laimėjo.

Esmine tampa būtinybė surasti simbolį,

kuris sujungs visus iraniečius --

musulmonus ir nemusulmonus,

krikščionis, zoroastrus, žydus, gyvenančius Irane,

žmones, kurie yra pamaldūs, kurie nėra pamaldūs.

Ir savaime suprantamas yra Kyro simbolis.

Ir kai Britų muziejus ir Teherano nacionalinis muziejus

bendradarbiauja ir dirba kartu, kaip mes darydavome,

iraniečiai prašo paskolinti

vienintelį dalyką.

Tai vienintelis objektas, kurio jie nori.

Jie nori pasiskolinti Kyro cilindrą.

Ir pernai

Kyro cilindras nuvežtas į Teheraną

antrąkart.

Čia jis parodytas padėtas savo dėkle

Teherano nacionalinio muziejaus direktorės,

vienos iš daugelio moterų Irane labai aukštose pareigose,

ponios Arkadani.

Tai buvo didžiulis įvykis.

Tai vaizdas iš kitos pusės.

Cilindrą Teherane aplankė

nuo vieno iki dviejų milijonų žmonių

kelių menesių laikotarpyje.

Tai viršija bet kokio filmo

populiarumą vakaruose.

Ir tai yra ilgos diskusijos tema,

apie tai, ką reiškia cilindras, ką reiškia Kyras,

ir, svarbiausia, Kyras kaip atvaizduota šiame cilindre --

Kyras kaip tėvynės gynėjas,

ir, aišku, kaip Irano tapatybės

ir Irano žmonių gynėjas,

pakantus visiems tikėjimams.

Ir dabartiniame Irane

zoroastrai ir krikščionys turi užtikrintas vietas

Irano parlamente, kuo galima labai didžiuotis.

Tūkstančiai žydų, gyvenančių Irane,

atvyko į Teheraną

pamatyti cilindro.

Jis tapo didingas simbolis,

svarbi diskusijos tema,

apie tai, kas yra Iranas viduje ir užsienyje.

Ar Iranas vis dar yra engiamųjų gynėjas?

Ar Iranas išlaisvins žmones,

kuriuos pavergė ir nusavino despotai?

Tai svaiginanti nacionalinė retorika,

ir visa tai buvo susieta

puikiame renginyje

kartu su sugrįžimu.

Čia jūs matote padidintą Kyro cilindrą scenoje

šalia didžiųjų veikėjų iš Irano istorijos,

surinktų užimti savo vietas

Irano pavelde.

Tai istorija pristatyta

paties prezidento.

Ir man,

atvežusiam šį objektą į Iraną;

man, kam buvo leista atvežti šį objektą,

buvo leista dalyvauti

neeiliniuose debatuose

aukščiausiame lygyje,

apie tai, kas yra Iranas,

kokie skirtingi Iranai egzistuoja,

ir kaip skirtingos Irano istorijos

gali paveikti pasaulį šiandien.

Tai diskusija, kuri vis dar tęsiasi

ir triukšmingai tęsis toliau,

nes šis objektas

yra viena didžiųjų

žmogaus siekių deklaracijų.

Jis stovi šalia Amerikos konstitucijos.

Jis tikrų tikriausiai pasako daugiau apie tikras laisves

nei Magna Carta.

Tai yra dokumentas, kuris gali reikšti tiek daug dalykų

Iranui ir visam regionui.

Jo kopija

laikoma Jungtinėse tautose.

Šį rudenį jis bus pristatytas Niujorke

vykstant svarbiems debatams

apie vidurio rytų ateitį.

Ir aš norėčiau pabaigti paklausdamas Jūsų,

kokia bus kita istorija,

kurioje šis objektas figūruos.

Ji atsiras, be abejonės,

daugelyje vidurio rytų istorijų.

Ir kokią vidurio rytų istoriją,

kokią pasaulio istoriją,

Jūs norite matyti,

kuri atspindėtų tai, ką pasakiau,

tai, kas išreikšta cilindre?

Tautų teisės

gyventi kartu toje pačioje šalyje

garbinant skirtingai, laisvai --

tokie vidurio rytai, toks pasaulis,

kuriame religija nėra atskirianti tema

ar debatų tema.

Dabartiniuose vidurio rytuose

ši diskusija yra, kaip žinote, triukšminga.

Bet manau, kad gali būti,

kad stipriausias ir išmintingiausias balsas iš visų

bus būtent šio

nebylaus daikto balsas,

Kyro cilindro balsas.

Ačiū.

(Plojimai)