Prasidėjus Pramonės revoliucijai po Didžiąja Britanija buvo tiek pat anglies akmens anglies pavidalu, kiek po Saudo Arabiją naftos pavidalu, ir ši anglis Pramonės revoliucijai teikė energiją, o Didžiajai Britanijai ji suteikė „didybę“ ir lėmė laikiną Britanijos dominavimą pasaulyje. Ir tada, 1918 metais, anglies gavyba Britanijoje pasiekė piką ir nuo tada ėmė mažėti. Su laiku Britanija ėmė naudoti naftą ir dujas iš Šiaurės jūros, ir 2000-aisiais naftos ir dujų gavyba iš Šiaurės jūros taip pat pasiekė piką ir dabar mažėja. Šie pastebėjimai apie lengvai pasiekiamo, arti randamo ir saugaus iškastinio kuro ribotumą, yra gera priežastis paklausti: „O kas gi toliau? Koks bus mūsų gyvenimas be iškastinio kuro? Argi nereiktų iš peties pagalvoti, kaip nebevartoti iškastinio kuro?“ Kita priežastis, aišku, yra klimato kaita. Ir kai kalbama apie gyvenimą be iškastinio kuro ir veiksmus dėl klimato kaitos, aš manau, pasakoma daug nesąmonių, daug „žalios“ agitacijos ir klaidingos reklamos, ir kaip fizikas jaučiuosi turintis pareigą bandyti išaiškinti, kas tėra skambios frazės ir padėti suprasti, kokie veiksmai išties galėtų pataisyti padėtį ir į ką reiktų kreipti dėmesį. Leiskite tai pavaizduoti tuo, ką fizikai vadina greitu paskaičiavimu kitoje voko pusėje. Mes mėgstam greitus paskaičiavimus. Užduodi klausimą, parašai keletą skaičių ir štai tau atsakymas. Gal ne itin tikslus, bet vis tiek iš nuostabos gali pasakyti Mmm. Ir štai klausimas: įsivaizduok, kad mes sakome: „O taip, mes galime nebevartoti iškastinio kuro. Naudosime biokurą. Problema išspręsta. Transportui mums nebereiks naftos.“ Na, kas būtų, jei biokurą greitkeliui augintume juostoje šalia to paties greitkelio? Kokio pločio būtų toji juosta, kad pakaktų degalų? Gerai, paimkime keletą skaičių. Tarkim mūsų mašinų greitis - 60 mylių per valandą. Tarkime, jos nuvažiuoja 30 mylių su vienu galonu. Tai Europos vidurkis naujoms mašinoms. Tarkim, biokuro plantacijos produktyvumas yra 1200 litrų iš vieno hektaro per metus. Tai skaičiai iš Europos. Ir įsivaizduokime, kad atstumas tarp mašinų yra 80 metrų ir jos amžinai važiuoja šiuo keliu. Kelio ilgis nesvarbus, nes kuo ilgesnis kelias, tuo daugiau plantacijos turime. Ką darome su šiais skaičiais? Paimame pirmąjį, padalinkime jį iš kitų trijų ir gauname aštuonis kilometrus. Štai mūsų atsakymas. Tokio pločio turėtų būti plantacija šalia kelio pagal mūsų prielaidas. Ir gal dabar jūs pasakysite: „Mm. Gal, vis dėlto, nebus taip lengva.“ Ir jūs galbūt pagalvosite, kad tai problemos, susijusios su plotu, ir šioje kalboje, norėčiau kalbėti apie žemės plotus klausdamas, ar yra problemos su plotais? Atsakymas bus taip, bet priklauso nuo to, kurioje šalyje esame. Taigi pradėkime nuo Jungtinės Karalystės, nes čia esame šiandien. Jungtinės Karalystės energijos suvartojimas, visas energijos suvartojimas, ne tik transporto, visko, aš mėgstu tai matuoti elektros lemputėmis. Suvartojimas lygus 125 lemputėms, jei jos degtų pastoviai, t.y. 125 kilovatvalandės vienam asmeniui per dieną yra JK energijos suvartojimas. Tai yra 40 lempučių transportui, 40 lempučių šildymui ir 40 lempučių elektros gamybai ir kiti dalykai yra gana maži palyginus su šiomis stambiomis žuvimis. Iš tikrųjų, suvartojimas būtų dar didesnis įskaičiavus energiją, įkūnytą prekėse, kurias mes importuojame į savo šalį. 90 procentų šios energijos šiandien vis dar ateina iš iškastinio kuro ir tik 10 procentų iš kitų, ekologiškesnių, galbūt , šaltinių kaip branduolinė energija ir atsinaujinantys ištekliai. Taigi, štai Jungtinė Karalystė, jos populiacijos tankis lygus 250 žmonių kvadratinėje mylioje ir dabar jums parodysiu kitas šalis pagal šiuos du dydžius. Vertikalioje ašyje rodysiu kiek lempučių, koks yra energijos suvartojimas vienam asmeniui, ir mes esame ties 125 lempučių žmogui ir tas mažas mėlynas taškas rodo Jungtinės Karalystės plotą ir populiacijos tankis yra pavaizduotas horizontalioje ašyje, ir mes esame ties 250 žmonių kvadratinėje mylioje. Pridėkime Europos šalis mėlyna spalva, ir, kaip matote, čia gana daug įvairovės. Turėčiau pabrėžti, kad abi ašys yra logaritminės. Eidami nuo vieno pilko stulpelio prie kito, mes padidiname skaičius dešimt kartų. Toliau, pridėkima Aziją raudonai, Vidurio rytus ir Šiaurės Afriką žaliai, Subsacharinė Afrika mėlynai, juoda spalva yra Pietų Amerika, violetinė yra Centrinė Amerika, ir tada vimdančia ruda spalva yra Šiaurės Amerika, Australija ir Naujoji Zelandija. Ir jūs matote didžiulius skirtumus pagal žmonių tankį ir suvartojimą vienam asmeniui. Šalys skiriasi viena nuo kitos. Viršuje kairėje turime Kanadą, turinčią milžiniškus žemės plotus, labai didelį suvartojimą, 200 ar 300 lempučių vienam žmogui, ir labai mažą tankį. Viršuje kairėje esantis Bahreinas turi tokį pat suvartojimą, maždaug tiek, kiek Kanada, virš 300 lempučių, bet jų populiacijos tankis yra 300 kartų didesnis, apie 1000 žmonių kvadratiniame kilometre. Bangladešas, apačioje dešinėje, turi panašų populiacijos tankį kaip Bahreinas, bet vartoja 100 kartų mažiau vienam žmogui. Apačioje kairėje, na, nėra nieko. Bet ten būdavo daugybė žmonių. Štai dar viena žinia iš šios diagramos. Uždėjau mažas mėlynas linijas už Sudano, Libijos, Kinijos, Indijos, Bangladešo. Tai 15-os metų pažanga. Kur jos buvo prieš 15 metų ir kur yra dabar? O atsakymas yra, kad dauguma šalių juda dešinėn ir juda į viršų, į viršų, į dešinę -- didesnis populiacijos tankis ir didesnis suvartojimas vienam asmeniui. Taigi, mes kažkur dešiniajame viršutiniame kampe kartu su Vokietija, Japonija, Pietų Korėja, Nyderlandais, kas šiek tiek neįprasta, ir grupelė kiek neįprastų šalių, bet dauguma valstybių juda į viršų ir į dešinę pas mus, taigi mes esame pavyzdys, kaip energijos vartojimas gali atrodyti tose šalyse. Ir aš šioje diagramoje nupiešiau rožines linijas, einančias žemyn ir į dešinę. Jos vaizduoja vienodą energijos suvartojimą ploto vienetui ir aš tai matuoju vatais kvadratiniame metre. Pavyzdžiui, vidurinė linija, 0.1 vato kvadratiniame metre, yra energijos vartojimas ploto vienete Saudo Arabijoje, Novegijoje, Meksikoje violetine spalva, ir Bangladeše prieš 15 metų, ir pusė pasaulio populiacijos gyvena šalyse, kurios jau peržengė šią liniją. Jungtinė Karalystė vartoja 1.25 vatų kvadratiniame metre. Vokietija ir Japonija šiek tiek daugiau. O dabar atsakykime, kodėl tai svarbu? Kodėl tai vis dėlto svarbu? Na, mes galime matuoti atsinaujinančius išteklius ir kitas energijos gavybos formas tais pačiais vienetais, o atsinaujinantys ištekliai yra viena pagrindinių idėjų, kaip galime atsikratyti įpročio 90% energijos gauti iš neatsinaujinančių išteklių. Štai keletas atsinaujinančių išteklių. Biožaliavos tiekia pusę vato kvadratiniam metrui Europos klimato sąlygomis. Ką tai reiškia? Ir jūs galite numatyti atsakymą atsimindami mano rodytą biokuro plantacijos pavyzdį prieš kelias akimirkas. Na, mes vartojame 1,25 vato kvadratiniame metre. Tai reiškia, kad net padengus ištisą Jungtinę Karalystę augalais, iš kurių galima išgauti energiją, nebūtų pagaminta pakankamai energijos. Vėjo jėgainės pagamina šiek tiek daugiau, 2,5 vato per kvadratinį metrą, bet tai tik dukart daugiau nei 1,25 vato kvadratiniame metre, taigi, norint vėjo jėgainėmis pagaminti visą šaliai reikalingą energiją, vidutiniškai suvartojamą visomis formomis, ` reiktų pusę Jungtinės Karalystės padengti vėjo jėgainėmis. Beje, aš turiu duomenis, kurie patvirtina šiuos teiginius. Toliau, paimkime saulės energiją. Vienas kvadratinis metras saulės baterijų, įrengtų ant stogo Anglijoje, teikia apie 20 vatų energijos. Norint gauti pakankamai energijos iš saulės baterijų reikia perimti tradicinį Bavarų žemdirbystės metodą, kai nušokęs nuo stogo užsodini ir visą apylinkę. Dėl tarpų tarp baterijų, saulės baterijų parkai sukuria mažiau. Jie pagamina apie 5 vatus viename kv. metre žemės. Ir štai saulės baterijų parkas, gaminantis 4.2 vatus kv. metre. Prisiminkime, kur esame. 1,25 vato per kv.metrą, vėjo jėgainės 2,5; saulės baterijų parkai apie 5. Taigi, kad ir ką iš šių išteklių pasirinksime, žinia aiški: norint gaminti energiją Jungtinei Karalystei su bet kokiu šių išteklių deriniu, tektų padengti nuo 20 iki 25 procentų šalies paviršiaus tais atsinaujinančiais šaltiniais. Ir aš nesakau, kad tai bloga mintis. Mes tiesiog turėtume suprasti skaičius. Aš visai nesu prieš atsinaujinančius išteklius. Aš juos itin mėgstu. Bet aš taip pat pasisakau už aritmetiką. (Juokas) Sutelkus saulės baterijų ūkius dykumose leidžia pagaminti daugiau energijos ploto vienete, nes debesys nekelia problemų, ir tokia elektrinė leidžia gauti 14 vatų iš kv. metro, šis teikia 10 vatų per kv. metrą, o šis, Ispanijoje, 5 vatus per kv. metrą. Optimistiškai žiūrint į saulės energijos dykumoje gavybą, manau, kad visiškai realu būtų gauti 20 vatų iš vieno kv. metro. Tai gerai. Aišku, Britanija neturi savo dykumų. Kol kas. (Juokas) Tai štai, ką aptarėme iki šiol. Visi atsinaujinantys ištekliai, kad ir kiek juos mėgtume, yra silpni. Visi jie teikia mažą energijos kiekį per ploto vienetą ir mes turime su tuo susitaikyti. Ir tai reiškia, kad jei nenorime, kad šie ištekliai padarytų didžiulį poveikį šaliai kaip Jungtinė Karalystė šiandienos vartojimo mastais, turime įsivaizduoti šių išteklių jėgaines, kurios užima visą šalies plotą, ne visą plotą bet labai didelę jo dalį. Yra ir kitų būdų energijos gavybai, kurie nėra susiję su iškastiniu kuru. Yra branduolinė energija, ir šiame topografiniame žemėlapyje tame mėlyname kvadratiniame kilometre matote Sizewello B atominę elektrinę. Tai vienas gigavatas kvadratiniame kilometre, kas yra išsiskaičiuoja kaip 1000 vatų vienam kv. metrui. taigi pagal šį matą branduolinė energija neužima tiek daug, kiek atsinaujinantys ištekliai. Savaime suprantama, kiti matai taip pat rūpi ir branduolinė energetika turi įvairiausių bėdų su populiarumu. Bet tas pat galioja ir atsinaujinantiems ištekliams. Štai nuotrauka iš Penicuiko, nedidelio miestelio netoli Edinburgo, su įsismarkavusiais gyventojais per pasitarimą su vietine valdžia, ir čia jūs matote Penicuiko vaikus džiūgaujant aplink degantį vėjo turbinos maketą. Taigi žmonės nusistatę prieš viską ir mes privalome svarstyti visas galimybes. Ką šalis kaip Jungtinė Karalystė gali padaryti tiekime? Na, galimybės, manau, yra šios: atsinaujinanti energija su supratimu, kad tai turėtų užimti beveik visą šalies dydį; kitų žmonių atsinaujinanti energija, kad galėtume nueiti pas žmones viršutiniame kairiajame diagramos kampe ir gražiai paprašyti: „Na, mes nenorime atsinaujinančių išteklių savo kieme, bet, na, galbūt galėtume juos padėti pas jus?“ Ir tai rimta galimybė. Tai vienas būtų pasauliui spręsti šias problemas. Todėl šalys kaip Australija, Rusija, Libija ar Kazachstanas galėtų būti geriausi mūsų draugai energijos gamyboje. Trečia galimybė yra branduolinė energetika. Štai ir keli variantai kaip gauti energiją. Ir tarp energetikos svertų, kuriuos galime valdyti, ir nepamirškite, mums reikia daug energijos, nes šiuo metu mes 90% savo energijos gauname iš iškastinių resursų. Šalia šių svertų mes galime kalbėti apie kitus būdus kaip spręsti šią problemą, tiksliau, mes galime mažinti vartojimą, kas reikštų populiacijos mažinimą -- nesu tikras, kaip tai padaryti -- arba mažinti vidutinį suvartojimą. Aptarkime dar tris didžiulius svertus, kurie tikrai gali pagelbėti suvartojimo srityje. Pirmiausia, transportas. Štai fizikos principai, kurie pasako, kaip sumažinti transporto energijos suvartojimą, ir žmonės dažnai sako: „O taip, technologija gali atsakyti į viską. Mes galėsime gaminti automobilius, kurie yra šimtą kartų efektyvesni.“ Ir tai beveik tiesa. Leiskite parodyti. Šito tipinio tanko energijos suvartojimas yra 80 kilovatvalandžių per šimtą kilometrų vienam asmeniui. Tai vidutinė Europos mašina. 80 kilovatvalandžių. Ar galime padaryti ką nors šimtą kartų geresnio, pritaikant ką tik išvardintus principus? Taip. Štai jis. Tai dviratis. Tai 80 kartų geriau pagal energijos vartojimą ir jis varomas biokuro, tai yra, avižiniais dribsniais. (Juokas) Yra ir tarpinių variantų, nes galbūt moteriškė tame tanke sakys: „Ne, ne, ne, tai gyvenimo būdo pakeitimas. Prašau palikti mano gyvenimo būdą ramybėje.“ Taigi, galime bandyti ją įtikinti važinėti traukiniais, ir tai irgi stipriai efektyviau nei mašina, bet tai irgi gali būti gyvenimo būdo pakeitimas, arba ekomašina, viršuje kairėje. Ji patogiai talpina vieną paauglį ir yra trumpesnė nei signalinis kūgis, ir beveik tokia pat efektyvi, kaip dviratis, tol kol važiuojama 15 mylių per valandą greičiu. Gal kiek realistiškesnis variantas transportui būtų elektriniai automobiliai: elektriniai dviračiai ir elektrinės mašinos viduryje, turbūt keturiskart efektyvesnės nei standartinis degalais varomas tankas. Toliau eina šildymo svertas. Šildymui Britanijoje suvartojama trečdalis energijos, ir gana daug to eina namams ir kitiems pastatams, kuriuose šildoma erdvė ir vanduo. Štai tipiškas prastas britiškas namas. Tai mano namas su Ferrari priešais. Ką galime jam padaryti? Na, fizikos dėsniai surašyti čia, kurie apibūdina kaip energijos suvartojimas šildymui susijęs su dalykais, kuriuos galima kontroliuoti. Ir dalykai, kuriuos galime kontroliuoti yra temperatūros skirtumas tarp vidaus ir lauko, ir yra neįtikėtina technologija, vadinama termostatu. Tu jį sugriebi, pasuki kairėn ir tavo namų energijos suvartojimas nukris. Pats išbandžiau. Veikia. Kai kas tai vadina gyvenimo būdo pakeitimu. Taip pat galima apšiltinti namą, kad sumažėtų namo šilumos nutekėjimas -- prikiškime vatos į sienas, stogą, pakeiskime duris ir taip toliau, ir nemaloni tiesa yra tai, kad jūs sutaupysite pinigų. Aišku tai gerai, o ne blogai, bet nemalonu yra tai, kad tik 25% jūsų pastato nesandarumo bus sutvarkyti taip apšiltinus būstą. Jei tikrai norime priartėti prie švedų statybos standartų su tokiais prastais namais kaip šis, jums reikės papildomo apšiltinimo kaip šiame daugiabutyje Londone. Taip pat galime efektyviau paskirstyti šilumą su šilumos siurbliais, kurie naudoja šiek tiek brangesnės energijos, kaip elektra, bet atgabena šilumą iš jūsų sodo į jūsų namus. Trečiasis suvartojimo mažinimo aspektas, trečiasis būdas mažinti energijos suvartojimą, yra stebėti skaitliukus. Ir žmonės kalba daug apie išmaniuosius skaitliukus, bet galite tai daryti patys. Naudokitės savo akimis ir būkite išmanūs, stebėkite skaitliukus, ir jei jūs nors kiek panašūs į mane, tai pakeis jūsų gyvenimą. Štai mano padarytas grafikas. Aš rašiau knygą apie atsinaujinančią energiją ir draugas manęs paklausė: „O kiek energijos pats suvartoji savo namuose?“ Ir aš susigėdau, nes iš tikro visai nežinojau. Taigi ėmiau stebėti skaitliukus kiekvieną savaitę, ir senieji rodmenys surašyti viršuje šio grafiko, ir 2007-ųjų rodmenys parodyti žaliai apačioje, ir būtent tada aš pradėjau stebėti skaitliukus kas savaitę ir mano gyvenimas pasikeitė. Ėmiau daryti bandymus ir stebėti rezultatus, ir mano dujų suvartojimas stipriai nukrito, nes pradėjau žaisti su termostatu ir nustatinėti šildymo sistemos įsijungimo laikus, ir numušiau daugiau nei pusę savo dujų sąskaitos. Štai panaši istorija su elektra, kai išjungus DVD grotuvus, muzikos centrus, kompiuterio įrenginius, kurie visąlaik būdavo įjungti, ir įjungiant juos tik prireikus, numušiau trečdalį savo elektros sąskaitos. Taigi mums reikia plano, kurio skaičiai susideda, ir aš apibūdinau šešis svarbius svertus, ir mes turime būti ryžtingi, nes 90 procentų mūsų suvartojamos energijos ateina iš iškastinių šaltinių ir reikia stipriai spausti daugumą šitų svertų, jei ne visus iš karto. Ir dauguma jų turi problemų su populiarumu, ir jei vieno šių svertų liesti nenorite, atminkite, kad tai reikš, kad kitus turėsite spausti dar labiau. Taigi, aš stipriai pasisakau už suaugusių asmenų diskusijas, paremtas skaičiais ir faktais, ir norėčiau baigti su šiuo žemėlapiu, kuris jums parodo, kiek žemės ar kitko reiktų norint gauti energijos tik 16-ai elektros lempučių iš mūsų didžiųjų potencialių energijos šaltinių. Taigi, jeigu norėtumėt gauti energijos 16-kai lempučių, atsiminkite, kad dabartinis suvartojimas yra 125 lemputės. Jei šešiolikai norėtume energijos iš vėjo jėgainių, šis žemėlapis parodo sprendimą Jungtinei Karalystei su 160 jėgainių, kiekviena jų 100 kv. kilometrų dydžio, ir tai būtų 20 kartų daugiau vėjo jėgainių nei dabar. Branduolinė energija: šešiolikai lempučių reiktų dviejų gigavatų ant dviejų violetinių taškų žemėlapyje. Tai yra keturis kartus daugiau nei pagaminama branduolinėse jėgainėse šiandien. Biokuras: šešiolikai lempučių energijos asmeniui reiktų žemės ploto, tris su puse karto didesnio nei Velsas, ir tai būtų mūsų pačių šalyje arba ko nors kito šalyje, galbūt Airijoje, galbūt kur nors kitur. (Juokas) Ir ketvirtoji galimybė yra saulės energijos sutelkimas kitų žmonių dykumose, ir šešiolikai lempučių reiktų šių aštuonių šešiakampių apačioje dešinėje. Bendras šešiakampių plotas lygus dviejų Londonų su priemiesčiais plotams kažkieno kito Sacharoje, ir reiktų energijos linijų per visą Ispaniją ir Prancūziją, kad energija atkeliautų iš Sacharos į Surėjų. Mums reikia plano, kurio skaičiai susideda. Turime nustoti šūkauti ir pradėti kalbėtis, ir jei sugebėsime kalbėtis kaip suaugę žmonės, sukurti planą ir pradėti statyti, galbūt ši mažo anglies suvartojimo revoliucija bus visai maloni. Labai ačiū, kad klausėte. (Plojimai)