Kai sutikau čia dalyvauti, nežinojau,

ar man reikės kalbėti, ar dainuoti.

Bet kai man pasakė, kad tema yra kalba,

pagalvojau, kad turiu nors šiek tiek
apie ką nors pakalbėti.

Turiu bėdą.

Tai nėra blogiausias dalykas pasaulyje.

Man viskas gerai.

Aš nedegu.

Žinau, kad kiti žmonės pasaulyje

susiduria su daug blogesniais dalykais,

bet man kalba ir muzika

neatskiriamai susiję dėl vieno dalyko.

Ir tas dalykas yra tai, kad aš mikčioju.

Tai gali atrodyti keista žinant,

kad didžiąją dalį savo gyvenimo
praleidžiu scenoje.

Būtų galima manyti,
kad aš jaučiuosi laisvai

viešumoje ir jaučiuosi laisvai čia,

kalbėdama su jumis.

Bet tiesa yra ta, kad visą gyvenimą
iki šio momento

ir šiuo momentu aš mirtinai bijau

kalbėti viešai.

Viešai dainuoti – visai kas kita (Juokas.)

Bet mes dar sugrįšime prie to.

Anksčiau niekada nesu kalbėjusi
apie tai taip atvirai.

Manau todėl, kad visada tikėjausi,

kad kai užaugsiu,

man taip nebebus.

Galima sakyti, gyvenau
manydama, kad kai užaugsiu,

mokėsiu kalbėti prancūziškai,

kai užaugsiu, mokėsiu
tvarkytis su savo pinigais,

kai užaugsiu, nebemikčiosiu,

galėsiu kalbėti viešai ir
gal būsiu ministrė pirmininkė

ir viskas įmanoma ir panašiai.

(Juokas.)

Dabar galiu apie tai kalbėti,

nes pasiekiau tokį tašką, kai...

Na, man 28 metai,

esu įsitikinusi, kad jau užaugau.

(Juokas.)

Aš suaugusi moteris,

kuri yra atlikėja,

turinti kalbos defektą.

Taigi galiu ir prisipažinti.

Mikčiojant būdingos
kelios įdomios situacijos.

Mano manymu, blogiausia, kas gali nutikti,

tai sutikti kitą mikčiojantį žmogų.

(Juokas.)

Man taip nutiko Hamburge, kai

toks vaikinas, mes susitikome ir jis sako:

„Labas, m-m-m-mano vardas yra Joe“,

o aš sakau: „O, labas,
m-m-m-mano vardas yra Meg“.

Įsivaizduokite, kokį siaubą patyriau,
kai supratau,

kad jis pagalvojo, kad iš jo šaipausi.

(Juokas.)

Žmonės galvoja, kad aš visą laiką girta.

(Juokas.)

Žmonės galvoja, kad pamiršau jų vardą,

kai užsikertu prieš jį ištardama.

Tai labai keista, nes

tikriniai daiktavardžiai yra sunkiausi.

Jei ketinu sakinyje
pavartoti žodį „trečiadienis“

ir artėju prie šio žodžio

ir jaučiu, kad sumikčiosiu ar panašiai,

galiu pakeisti žodį ir pasakyti „rytoj“

arba „diena po antradienio“

ar dar ką nors.

Skamba nekaip, bet taip gali išsisukti,

nes bėgant laikui išlavinau šį

spragos metodą vartojant kalbą,

kai paskutinę minutę

pakeiti žodį ir apgauni savo smegenis.

Bet žmonių vardai – jų nepakeisi.

(Juokas.)

Kai dainuodavau džiazo koncertuose,

daug dirbau su pianistu,
kurio vardas buvo Styvas.

Kaip greičiausiai galite numanyti,

S ir T, kartu ar atskirai,

man yra pražūtis.

Bet man reikėjo pristatyti grupę

per tokį improvizuotą akompanimentą,

ir kai ateidavo eilė pristatyti Styvą,

dažnai užsikirsdavau ties „St“.

Tai būdavo gana nejauku ir nepatogu
ir visiškai nuslopindavo nuotaiką.

Po kelių tokių atvejų

Styvas mielai tapo „Syvu“

ir taip mes išsprendėme
šią problemą. (Juokas.)

Lankiau daug terapijos seansų

ir dažnas gydymo būdas yra naudoti

techniką, vadinamąją lygią kalbą,

kai viską, ką sakai, beveik išdainuoji.

Viską tarsi sujungi į tokį

labai monotonišką vaikų darželio
auklėtojos kalbėjimą,

todėl atrodo, kad kalbi labai ramiai,
lyg būtum prisigėręs valiumo

ir viskas yra ramu. (Juokas.)

Tai nesu tikroji aš.

Aš naudoju šią techniką. Naudoju.

Naudoju, kai turiu dalyvauti TV programose

arba kai turiu duoti interviu per radiją,

kai labai svarbu išlaikyti
ekonomišką laidos trukmę.

(Juokas.)

Taip susitvarkau dėl savo darbo.

Bet kaip atlikėja, kuriai atrodo,
kad jos darbo pagrindas

yra tik atvirumas

ir buvimas tuo, kas esi,

dažnai jaučiuosi lyg apgaudinėčiau.

Todėl prieš dainuodama norėjau pasakyti,

ką man reiškia dainavimas.

Tai ne tik gražių garsų kūrimas

ir ne tik gražių dainų kūrimas.

Tai ne tik jausmas, kad
esi žinomas arba suprastas.

Tai ne tik noras, kad
pajaustumėte tai, ką jaučiu aš.

Tai nesusiję su mitais

arba noru mitologizuoti save.

Kažkodėl, dėl kažkokios stebuklingos

sinapsių funkcijos žmonių smegenyse

neįmanoma mikčioti dainuojant.

Kai buvau jaunesnė,
tai buvo gydymo metodas,

kuris man labai padėjo,

dainavimas, todėl aš daug dainavau.

Todėl šiandien esu čia.

(Plojimai.)

Ačiū.

Dainavimas man yra maloni atgaiva.

Tai vienintelis laikas,
kai jaučiuosi galinti sklandžiai kalbėti.

Tik tuomet tai,
kas išeina iš mano gerklės,

yra tikrai būtent tai, ko ir norėjau.

(Juokas.)

Žinau, kad čia yra TED kalba,

bet dabar aš atliksiu TED dainą.

Šią dainą parašiau pernai.

Labai jums ačiū. Ačiū.

(Plojimai.)

(Fortepijonas.)

♪ Būčiau gražuolė, ♪

♪ bet mano nosis ♪

♪ šiek tiek per didelė ♪

♪ mano veidui. ♪

♪ Būčiau svajotoja, ♪

♪ bet mano svajonė ♪

♪ šiek tiek per didelė ♪

♪ šiai erdvei. ♪

♪ Būčiau angelas, ♪

♪ bet mano aureolė ♪

♪ išblunka ♪

♪ tavo šviesoje. ♪

♪ Būčiau juokdarė, ♪

♪ bet ta korta atrodo kvailai,
kai tu loši ♪

♪ savo aukščiausia korta. ♪

♪ Norėčiau sužinoti, ♪

♪ ar pragare yra žvaigždės? ♪

♪ Norėčiau sužinoti, ♪

♪ sužinoti, ar tu žinai, ♪

♪ kad dėl tavęs aš nieko nebežinau, ♪

♪ kad negaliu nuspręsti, paleisti ar ne. ♪

♪ Aš pasilikčiau amžinai, ♪

♪ bet mano namai ♪

♪ šiek tiek per toli ♪

♪ nuo šios vietos. ♪

♪ Prisiekiu, aš mėginau ♪

♪ sulėtinti, ♪

♪ kai einu tavo žingsniu. ♪

♪ Bet viskas, apie ką galėjau galvoti, ♪

♪ dykinėdama per miestus, ♪

♪ ar gražiai atrodau lietuje? ♪

♪ Nežinau, kaip kas nors ♪

♪ toks mielas ♪

♪ verčia mane jaustis blogai. ♪

♪ Kaip apmaudu. ♪

♪ Norėčiau sužinoti, ♪

♪ ar pragare yra žvaigždės. ♪

♪ Norėčiau sužinoti, ♪

♪ sužinoti, ar tu žinai, ♪

♪ kad dėl tavęs aš nieko nebežinau, ♪

♪ kad negaliu nuspręsti, paleisti ar ne. ♪

Labai jums ačiū. (Plojimai.)