2019-aisiais, žmonija gavo įspėjimą:

30 pasaulyje lyderiaujančių mokslininkų
paskelbė rezultatus

didžiulio tris metus trukusio tyrimo 
apie pasaulinį žemės ūkį

ir paskelbė, kad mėsos gamyba
griauna mūsų planetą,

ir kelia pavojų pasaulinei sveikatai.

Vienas iš tyrimo autorių paaiškino,

kad „žmonija kelia grėsmę 
planetos stabilumui...

[Tam reikia] nieko mažiau nei
pasaulinės žemės ūkio revoliucijos“.

Kaip žmogus, kuris praleido
paskutinius du dešimtmečius

propaguojant pasitraukimą
nuo pramoninės mėsos gamybos,

norėjau tikėti, kad šis garsus
kvietimas veikti ką nors pakeis.

Iš tikro, aš tokį dalyką mačiau 
iš naujo, iš naujo ir naujo, dešimtmečius.

Štai 2018 iš žurnalo „Nature“,

2017 iš „Bioscience Journal“,

2016 iš Nacionalinės Mokslų Akademijos.

Pagrindinė tyrimų tema paprastai 
būna klimato kaita.

Bet atsparumas antibiotikams kelia
panašų pavojų.

Mes maitiname ūkinius gyvūnus
didelėmis antibiotikų dozėmis.

Šie antibiotikai tada mutuoja į
labai jiems atsparius mikrobus,

kurie grasina padaryti
antibiotikus nebevartojamais

per visų mūsų gyvenimo laikotarpius.

Norite siaubo?

Paieškokite Google:
„veikiančių antibiotikų pabaiga“.

Aš pasakysiu vieną dalyką:

Aš čia ne tam, kad pasakyti, ką valgyti.

Pavienių žmonių veiklumas
yra puiku,

bet antibiotikų atsparumas ir
klimato kaita –

jie reikalauja daugiau.

Be to, įtikinėjimas pasaulį valgyti 
mažiau mėsos, nesuveikė.

50 metų aplinkosaugininkai, pasaulio 
sveikatos ekspertai ir gyvūnų aktyvistai

maldavo visuomenę valgyti mažiau mėsos.

Bet vistiek, mėsos suvartojimas
vienam žmogui

yra pats aukščiausias per 
visą rašytinę istoriją.

Vidutinis Šiaurės Amerikietis praeitais 
metais suvalgė daugiau nei 90 kg mėsos.

O aš nevalgiau nė kiek.

(Juokas)

Tai reiškia, kad kažkas 
suvalgė 180 kg mėsos.

(Juokas)

Pagal dabartinę trajektoriją,

mums reikės gaminti nuo 70 iki 100
procentų daugiau mėsos iki 2050-ųjų.

Tam reikia globalinio sprendimo.

Ką mums reikia padaryti, tai gaminti
mėsą kurią žmonės mėgsta,

bet mums ją reikia gaminti visiškai
nauju būdu.

Turiu keletą idėjų.

Idėja numeris vienas:
auginkime mėsą iš augalų.

Vietoje augalų auginimo,
jų maitinimo gyvūnams,

ir viso šio neefektyvumo,

auginkime šiuos augalus,
biomimikuokime mėsą su jais,

darykime augalų pagrindo mėsą.

Idėja numeris du: tikrai gyvūnų mėsai,

auginkime ją tiesiogiai iš ląstelių.

Vietoje gyvų gyvūnų auginimo,
auginkime ląsteles tiesiogiai.

Vištai užaugti svorio ir paskersti
užima šešias savaites.

Auginkite ląsteles tiesiogiai,
galėsite tokį augimą gauti

per šešias dienas.

Štai kaip tai atrodo tam tikru mastu.

Tai jūsų draugiška 
kaiminystės mėsos darykla.

(Juokas)

Noriu pasakyti dvi mintis apie tai.

Pirmoji yra, mes tikime, 
kad galime padaryti.

Pastaraisiais metais, kai kurios 
kompanijos gamino augalų pagrindo mėsą

kurios vartotojai negali atskirti
nuo tikros gyvūnų mėsos,

ir dabar yra daugybė kompanijų
auginančių tikrą gyvūnų mėsą

tiesiogiai iš ląstelių.

Ši augalų ir ląstelių kilmės mėsa

duoda vartotojams viską,
ką jie mėgsta mėsoje –

skonį, tekstūrą, ir taip toliau –

bet be antibiotikų

ir tik su dalele 
negatyvaus poveikio klimatui.

Ir nes šios dvi technologijos yra
daug efektyvesnės,

produkcijos mastu

šie produktai bus pigesni.

Bet vienas trumpas komentaras –

Tai nebus lengva.

Šios augalų pagrindo kompanijos
išleido nemažai pinigų savo mėsainiams,

o ląstelių pagrindo mėsa dar nebuvo 
prekiaujama išvis.

Todėl mums reikės visų pastangų,

kad šiuos paversti 
pasauline mėsos pramone.

Pradžiai, mums reikia 
dabarties mėsos pramonės.

Mes nenorime sutrikdyti
mėsos pramonės,

mes norime ją transformuoti.

Mums reikia jų masto ekonomikos,

jų globalinės tiekimo grandinės,
jų rinkodaros patirties

ir jų masyvios vartotojų bazės.

Mums taip pat reikia vyriausybių.

Vyriausybės išleidžia dešimtis milijardų
dolerių kiekvienais metais

tyrimams ir plėtrai

sutelktiems į pasaulinę sveikatą
ir aplinką.

Jos turėtų įdėti šiek tiek tų pinigų, kad
optimizuotų ir ištobulintų

augalų ir ląstelių pagrindo 
mėsos produkciją.

Dešimtys tūkstančių žmonių mirė
nuo antibiotikams atsparių mikrobų

Šiaurės Amerikoje vien praeitais metais.

Ties 2050-ais, šis skaičius bus
10 milijonų per metus, visame pasaulyje.

Ir klimato kaita kelia
egzistencinį pavojų

didelei mūsų pasaulio šeimos daliai,

įskaitant pačius neturtingiausius žmones
ant mūsų žemės paviršiaus.

Klimato kaita, atsparumas antibiotikams –
tai yra globaliniai pavojai.

Mėsos produkcija blogina
šiuos pavojus pasauliniu mastu.

Bet mes nesumažinsime mėsos vartojimo,

nebent duosime 
vartotojams alternatyvas,

kurios kainuoja panašiai arba mažiau,
kurios pagal skonį panašios arba geresnės.

Mes turime sprendimą.

Darykime mėsą iš augalų.
Auginkime tiesiogiai iš ląstelių.

Jau seniai metas mobilizuoti
reikiamus resursus,

kad sukurti sekančią pasaulinę
žemės ūkio revoliuciją.

Ačiū.

(Aplodismentai)