Kokia neįprasta individų grupė jūs esate... psichologui. (Juokas.) Per pastarąsias dienas turėjau galimybę paslapčia klausytis jūsų pokalbių ir stebėti jus bendraujančius tarpusavyje. Ir manau, jau galiu teigti, kad šioje auditorijoje 47 žmonėms šiuo metu pasireiškia psichologiniai simptomai, apie kuriuos šiandien kalbėsiu. (Juokas.) Pamaniau, kad norėtumėte žinoti, kas jūs esate. (Juokas.) Bet nerodysiu į jus pirštu, nes tai būtų nereikalinga ir nepageidaujama, o pateiksiu kelis faktus ir istorijas, kuriuose galbūt pastebėsite save. Aš dirbu tyrimų srityje, žinomoje kaip asmenybės psichologija, kuri yra dalis didesnio asmenybės mokslo, kuris savo ruožtu apima viską nuo neuronų iki faktų dėstymo. Mes bandome savaip suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų, kiekvienas iš jūsų yra, tam tikru atžvilgiu, panašus į kitus žmones, panašus į tam tikrus žmones ir nepanašus į nieką kitą. Galbūt jūs apie save sakote: „Aš nesu įdomus. Aš esu 46-tas nuobodžiausias žmogus vakarų pusrutulyje.“ O galbūt jūs sakote: „Aš esu įdomus, net jei dauguma mane laiko didžiausiu kvailiu.“ (Juokas.) Ir šis sau diagnozuotas nuobodumas ar įgimtas kvailumas mane, kaip psichologą, žavi jumyse. Paaiškinsiu, kodėl taip yra. Vienas įtakingiausių požiūrių asmenybės moksle yra bruožų psichologija, kuri suskirsto žmones pagal penkis matmenis ir aprašo kaip skiriasi žmonės, turintys tam tikrus bruožus. Anglų kalba jie sudaro akronimą OCEAN. „O“ (open) – reiškia žmonių atvirumą, palyginus su tais, kurie yra uždari. „C“ (conscious) – sąmoningi žmonės, lyginant su tais, kurie yra išsiblaškę ir abejingi. „E“ (extroversion) – ekstravertai prieš intravertus. „A“ (agreeable) – sutariantys žmonės, lyginant su tais, kurie mėgsta ginčytis. Ir „N“ (neurotic) – neurotikai, lyginant su tais, kurie yra ramesni. Visi šie matmenys veikia mūsų gerą savijautą, mūsų gyvenimą. Mes žinome, kad, tarkim, atvirumas ir sąmoningumas dažnai lemia sėkmingą gyvenimą, tačiau atviri žmonės tą sėkmę pasiekia, būdami ryžtingi ir, retkarčiais, keisti. Sąmoningi žmonės sėkmę pasiekia laikydamiesi terminų, atkakliai ir su užsidegimu dirbdami. Ekstravertiški ir sutariantys žmonės gerai dirba komandoje. Ekstravertai, asmeniškai man, yra labai įdomūs. Savo paskaitose, aš kartais pateikiu elementarų faktą, kuris atskleidžia jų asmenybę. Pasakau, kad iš esmės suaugusiems neįmanoma palaižyti savo alkūnę. (Juokas.) Ar jūs tai žinojote? Jau dabar keletas jūsų pabandėte tai padaryti. Tačiau čia esantys ekstravertai, ko gero, ne tik pabandė, bet ir sėkmingai palaižė greta sėdinčiojo alkūnę. (Juokas.) Štai – tikri ekstravertai. Leiskite man truputį detaliau paanalizuoti ekstraversiją, nes ji yra svarbi ir įdomi, ir padeda mums suprasti tai, ką aš vadinu mūsų trimis prigimtimis. Visų pirma, mūsų biologinė prigimtis, t.y. mūsų neurofiziologija. Antra, mūsų socialinė ar antroji prigimtis, kuri yra susijusi su kultūriniu ir socialiniu mūsų gyvenimu. Ir trečia, tai, kas daro jus išskirtinai jumis, aš vadinu idiogenine prigimtimi. Tuoj paaiškinsiu. Ekstravertus apibūdina tai, kad jiems reikalinga stimuliacija, kuri gaunama ieškant jaudinančių dalykų: garsų, vakarėlių, o čia – TED renginių, čia matote ekstravertus, formuojančius magnetinį branduolį. Jie visi susiburia kartu. Ir aš jus mačiau. Intravertai dažniau leidžia laiką tyliose erdvėse antrame aukšte, kur gali sumažinti stimuliaciją ir dėl to kartai būti laikomi nedraugingais, nors nebūtinai tokiais yra. Galbūt jūs žinote, kad jums sekasi geriau, kai galite sumažinti stimuliacijos kiekį. Kartais tai yra vidinis stimuliantas. Pavyzdžiui, kofeinas labiau veikia ekstravertus nei intravertus. Kai ekstravertai iš ryto ateina į darbą ir sako: „Man labai reikia kavos“, jie nejuokauja, jiems tikrai jos reikia. Intravertams – nelabai, ypač, jei jie užsiėmę užduotimis ir jie jau išgėrė kavos, jei tos užduotys yra skubios ir vertinamos kiekio prasme, intravertai gali pasirodyti nelabai kiekybiški. Tačiau toks supratimas nėra teisingas. Štai tikrai įdomūs rezultatai: mes ne visada esame tokie, kokie atrodome. Iš to išplaukia kita mano mintis. Bet prieš tai turėčiau pasakyti šį bei tą apie lytinį aktą, nors gal man ir nepakaks laiko. Taigi, jei norėtumėte – Taip, jūs norite? Gerai. (Juokas.) Atlikti tyrimai apie tai, kaip dažnai žmonės užsiima lytiniais santykiais, išskiriant vyrus, moteris, intravertus, ekstravertus. Taigi, aš jūsų klausiu: Kiek kartų per minutę – atsiprašau, tai buvo žiurkių tyrimas – (Juokas.) Kiek kartų per mėnesį intravertai vyrai užsiima lytiniais santykiais? 3,0. Ekstravertai vyrai? Daugiau ar mažiau? Taip, daugiau. 5,5 – beveik dvigubai daugiau. Intravertės moterys – 3,1. Ekstravertės moterys? Tiesą sakant, man kaip intravertui vyrui, daugiau apie tai papasakosiu vėliau – jos atrodo didvyrės. 7,5. Jos ne tik pasirūpina visais ekstravertais vyrais, jos prigriebia ir kelis intravertus. (Juokas.) (Plojimai.) Mes, ekstravertai ir intravertai, bendraujame skirtingai. Bendraudami ekstravertai nori daug draugiškų ir artimų susitikimų. Kad patogiai bendrautų, jie mėgsta stovėti šalia. Jiems patinka akių kontaktas ir abipusiai žvilgsniai. Tyrimuose mes pastebėjome, kad susipažinę jie vartoja daugiau mažybinių žodžių. Kai ekstravertas susipažįsta su Čarlzu, tai greitai pereina į „Čarlį“, vėliau – į „Čaką“, galiausiai – į „Čaką draugelį“. (Juokas.) Tuo tarpu intravertams „Čarlzas“ išlieka tol, kol į artimesnį santykį pereiti neleidžia pašnekovas. Mes kalbame skirtingai. Ekstravertai renkasi „juoda/balta“, konkrečią, paprastą kalbą. Intravertai renkasi – turiu jums priminti, kad esu pats didžiausias intravertas, kokį tik galima įsivaizduoti – mes kalbame skirtingai. Mes renkamės pagal kontekstą sudėtingus, priklausančius nuo aplinkybių, išsisukinėjančius sakinius. (Juokas.) Maždaug. (Juokas.) Lyg ir. (Juokas.) Kalbant tiesiai šviesiai – maždaug taip. Kai kalbamės, kartais mūsų kalbos prasilenkia. Aš turėjau konsultavimo sutartį su savo kolega, kuris skiriasi nuo manęs kaip diena ir naktis. Visų pirma, jo vardas Tomas. Mano – ne. (Juokas.) Antra, jo ūgis 196 cm, aš tiek nebeužaugsiu. (Juokas.) Ir trečia, jis didžiausias ekstravertas, koks tik gali būti. O aš tikras intravertas. Aš tiek užsikraunu, kad net negaliu išgerti arbatos po 15 val. ir tikėtis vakare užmigti. Į šį projektą mes priėmėme bendradarbį Maiklą. Ir Maiklas beveik sužlugdė projektą. Asmuo, kuris jį parėmė, manęs ir Tomo paklausė: „Ką jūs manote apie Maiklą?“ Tuo pasakysiu jums, ką atsakė Tomas. Jis kalbėjo pavyzdine ekstravertų kalba. Ir štai kaip ekstraverto ausys išgirdo, ką aš atsakiau, tiesą sakant, tai buvo gana tikslu. Aš atsakiau: „Na, Maiklas kartais yra linkęs elgtis tokiu būdu, kuris daugeliui mūsų gali pasirodyti labiau kategoriškas nei norėtųsi.“ (Juokas.) Tomas užvertė akis ir pasakė: „Brajanai, aš taip ir sakiau: jis – šiknius!“ (Juokas.) (Plojimai.) Kaip intravertas, aš galėčiau užsiminti apie tam tikras šikniaus ypatybes to žmogaus elgesyje, bet aš nepulsiu prie „Š“ žodžio. (Juokas.) Tačiau ekstravertas sako: „Jei jis taip vaikšto, taip kalba, aš jį taip ir vadinu.“ Ir mes prasilenkiame. Tačiau ar į tai reikia kreipti dėmesį? Žinoma. Svarbu visa tai žinoti. Ar tai viskas, kas mes esame? Tik savybių ryšulys? Ne, ne tik. Atsiminkit, jūs esate panašūs į kitus ir nepanašūs į nieką kitą. Kaip ten yra su tuo išskirtiniu tavimi? Kaip Elžbieta ar Jurgis, jus galbūt sieja ekstraversija ar neurotiškumas. Bet ar yra tam tikrų išskirtinai Elžbietos ar Jurgio elgesio ypatybių, dėl kurių mes pažįstame jus geriau nei tik savybių ryšulį? Dėl kurių mes mylime jus? Ne tik todėl, kad jūs esate tam tikro tipo žmogus. Aš nemėgstu klijuoti etikečių žmonėms. Nemanau, kad jos turėtų būtų klijuojamos apskritai. Tai kas gi daro mus skirtingais? Tai – veikla mūsų gyvenime, mūsų asmeniniai projektai. Jūs ko gero turite savo projektą, tačiau niekas apie jį nežino. Gal jis susijęs su jūsų vaiku – jau tris kartus buvote ligoninėje, tačiau jie vis neatranda, kas negerai. O gal tai susiję su jūsų mama. Ir jūs elgiatės, kaip jums nebūdinga. Tai yra nepriklausomi bruožai. Jūs esate labai sutariantis, tačiau elgiatės priešingai, kad išjudintumėte visus iš biurokratinio tingulio ligoninėje, kad pasistengtų dėl jūsų mamos ar vaiko. Kas yra šie nepriklausomi bruožai? Mes juos suvaidiname, kai stengiamės dėl esminių savo gyvenimo projektų. Jie yra svarbiausi. Neklauskite žmogaus, kokiam tipui jis priklauso, paklauskite: „Koks yra esminis tavo gyvenimo projektas?“ Mes suvaidiname tuos nepriklausomus bruožus. Aš intravertas, bet mano esminis projektas yra dėstyti. Aš esu dėstytojas. Aš dievinu savo studentus ir aš dievinu savo sritį. Laukiu nesulaukiu, kol galėsiu jiems papasakoti, kas naujo, kas įdomaus, ko dar nespėjau jiems papasakoti. Taigi, aš elgiuosi ekstravertiškai, nes aštuntą ryto studentams reikia trupučio humoro, trupučio paskatinimo, kad pradėtų savo sunkią studijų dieną. Tačiau reikia būti atsargiems, kai ilgai elgiamės, kaip mums nebūdinga. Galim pajusti, kad nebesirūpiname savimi. Aš jaučiu, kad kai kurį laiką elgiuosi pseudo-ekstravertiškai, man reikia atsigauti vienumoje. Kaip Susan Cain rašė savo knygoje „Tyla“, skyriuje apie keistą kanadietį profesorių, kuris tuo metu dėstė Harvarde, aš kartais nueinu į vyrų tualetą, kad išvengčiau siaubingų ekstravertų laidynių ir strėlių. (Juokas.) Pamenu vieną dieną, kai buvau atsiskyręs tualeto kabinoje ir stengiausi išvengti per didelės stimuliacijos. Tikras ekstravertas atėjo prie manęs – ne į mano kabiną, bet į kabiną šalimais – ir aš girdėjau įvairius tuštinimosi garsus, kurių mes visi nekenčiame (net savo pačių), būtent todėl nuleidžiame vandenį po to ir to metu. (Juokas.) Ir tada aš išgirdau jo gergždžiantį balsą: „Ei, ar ten daktaras Little?“ (Juokas.) Jei kas nors gali intravertui užkietinti vidurius šešiems mėnesiams, tai yra pokalbis tualete. (Juokas.) Ten aš dabar ir einu. Nesekite man iš paskos. Ačiū. (Plojimai.)