Kokia neįprasta individų grupė
jūs esate...
psichologui.
(Juokas.)
Per pastarąsias dienas
turėjau galimybę
paslapčia klausytis jūsų pokalbių
ir stebėti jus bendraujančius tarpusavyje.
Ir manau, jau galiu teigti,
kad šioje auditorijoje 47 žmonėms
šiuo metu
pasireiškia psichologiniai simptomai,
apie kuriuos šiandien kalbėsiu.
(Juokas.)
Pamaniau, kad norėtumėte žinoti,
kas jūs esate.
(Juokas.)
Bet nerodysiu į jus pirštu,
nes tai būtų nereikalinga
ir nepageidaujama,
o pateiksiu kelis faktus ir istorijas,
kuriuose galbūt pastebėsite save.
Aš dirbu tyrimų srityje,
žinomoje kaip asmenybės psichologija,
kuri yra dalis
didesnio asmenybės mokslo,
kuris savo ruožtu apima viską
nuo neuronų iki faktų dėstymo.
Mes bandome
savaip
suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų,
kiekvienas iš jūsų
yra, tam tikru atžvilgiu,
panašus į kitus žmones,
panašus į tam tikrus žmones
ir nepanašus į nieką kitą.
Galbūt jūs apie save sakote:
„Aš nesu įdomus.
Aš esu 46-tas nuobodžiausias žmogus
vakarų pusrutulyje.“
O galbūt jūs sakote:
„Aš esu įdomus,
net jei dauguma mane laiko
didžiausiu kvailiu.“
(Juokas.)
Ir šis sau diagnozuotas nuobodumas
ar įgimtas kvailumas
mane, kaip psichologą,
žavi jumyse.
Paaiškinsiu, kodėl taip yra.
Vienas įtakingiausių požiūrių
asmenybės moksle
yra bruožų psichologija,
kuri suskirsto žmones
pagal penkis matmenis
ir aprašo kaip skiriasi žmonės,
turintys tam tikrus bruožus.
Anglų kalba jie sudaro akronimą OCEAN.
„O“ (open) – reiškia žmonių atvirumą,
palyginus su tais, kurie yra uždari.
„C“ (conscious) – sąmoningi žmonės,
lyginant su tais,
kurie yra išsiblaškę ir abejingi.
„E“ (extroversion) – ekstravertai
prieš intravertus.
„A“ (agreeable) – sutariantys žmonės,
lyginant su tais, kurie mėgsta ginčytis.
Ir „N“ (neurotic) – neurotikai,
lyginant su tais, kurie yra ramesni.
Visi šie matmenys veikia
mūsų gerą savijautą,
mūsų gyvenimą.
Mes žinome, kad, tarkim,
atvirumas ir sąmoningumas
dažnai lemia sėkmingą gyvenimą,
tačiau atviri žmonės tą sėkmę pasiekia,
būdami ryžtingi
ir, retkarčiais, keisti.
Sąmoningi žmonės sėkmę pasiekia
laikydamiesi terminų,
atkakliai ir su užsidegimu
dirbdami.
Ekstravertiški ir sutariantys
žmonės
gerai dirba komandoje.
Ekstravertai, asmeniškai man,
yra labai įdomūs.
Savo paskaitose, aš kartais pateikiu
elementarų faktą,
kuris atskleidžia jų asmenybę.
Pasakau, kad iš esmės
suaugusiems neįmanoma
palaižyti savo alkūnę.
(Juokas.)
Ar jūs tai žinojote?
Jau dabar keletas jūsų
pabandėte tai padaryti.
Tačiau čia esantys ekstravertai,
ko gero, ne tik pabandė,
bet ir sėkmingai palaižė
greta sėdinčiojo alkūnę.
(Juokas.)
Štai – tikri ekstravertai.
Leiskite man truputį detaliau
paanalizuoti ekstraversiją,
nes ji yra svarbi ir įdomi,
ir padeda mums suprasti tai,
ką aš vadinu mūsų trimis prigimtimis.
Visų pirma, mūsų biologinė prigimtis,
t.y. mūsų neurofiziologija.
Antra, mūsų socialinė
ar antroji prigimtis,
kuri yra susijusi su kultūriniu
ir socialiniu mūsų gyvenimu.
Ir trečia, tai, kas daro jus
išskirtinai jumis,
aš vadinu idiogenine prigimtimi.
Tuoj paaiškinsiu.
Ekstravertus apibūdina tai,
kad jiems reikalinga stimuliacija,
kuri gaunama ieškant jaudinančių dalykų:
garsų, vakarėlių,
o čia – TED renginių,
čia matote ekstravertus,
formuojančius magnetinį branduolį.
Jie visi susiburia kartu.
Ir aš jus mačiau.
Intravertai dažniau leidžia laiką
tyliose erdvėse
antrame aukšte,
kur gali sumažinti stimuliaciją
ir dėl to kartai būti laikomi
nedraugingais,
nors nebūtinai tokiais yra.
Galbūt jūs žinote,
kad jums sekasi geriau,
kai galite sumažinti
stimuliacijos kiekį.
Kartais tai yra vidinis stimuliantas.
Pavyzdžiui, kofeinas labiau veikia
ekstravertus nei intravertus.
Kai ekstravertai iš ryto
ateina į darbą
ir sako: „Man labai reikia kavos“,
jie nejuokauja,
jiems tikrai jos reikia.
Intravertams – nelabai,
ypač, jei jie užsiėmę užduotimis
ir jie jau išgėrė kavos,
jei tos užduotys yra skubios
ir vertinamos kiekio prasme,
intravertai gali pasirodyti
nelabai kiekybiški.
Tačiau toks supratimas
nėra teisingas.
Štai tikrai įdomūs rezultatai:
mes ne visada esame tokie, kokie atrodome.
Iš to išplaukia kita mano mintis.
Bet prieš tai turėčiau pasakyti
šį bei tą apie lytinį aktą,
nors gal man ir nepakaks laiko.
Taigi, jei norėtumėte –
Taip, jūs norite?
Gerai.
(Juokas.)
Atlikti tyrimai apie tai,
kaip dažnai žmonės užsiima
lytiniais santykiais,
išskiriant vyrus, moteris,
intravertus, ekstravertus.
Taigi, aš jūsų klausiu:
Kiek kartų per minutę –
atsiprašau,
tai buvo žiurkių tyrimas –
(Juokas.)
Kiek kartų per mėnesį
intravertai vyrai užsiima
lytiniais santykiais?
3,0.
Ekstravertai vyrai?
Daugiau ar mažiau?
Taip, daugiau.
5,5 – beveik dvigubai daugiau.
Intravertės moterys – 3,1.
Ekstravertės moterys?
Tiesą sakant,
man kaip intravertui vyrui,
daugiau apie tai
papasakosiu vėliau –
jos atrodo didvyrės.
7,5.
Jos ne tik pasirūpina visais
ekstravertais vyrais,
jos prigriebia ir kelis intravertus.
(Juokas.)
(Plojimai.)
Mes, ekstravertai ir intravertai,
bendraujame skirtingai.
Bendraudami ekstravertai
nori daug draugiškų ir artimų susitikimų.
Kad patogiai bendrautų,
jie mėgsta stovėti šalia.
Jiems patinka akių kontaktas
ir abipusiai žvilgsniai.
Tyrimuose mes pastebėjome,
kad susipažinę jie vartoja
daugiau mažybinių žodžių.
Kai ekstravertas susipažįsta su Čarlzu,
tai greitai pereina į „Čarlį“,
vėliau – į „Čaką“,
galiausiai – į „Čaką draugelį“.
(Juokas.)
Tuo tarpu intravertams
„Čarlzas“ išlieka tol,
kol į artimesnį santykį
pereiti neleidžia pašnekovas.
Mes kalbame skirtingai.
Ekstravertai renkasi „juoda/balta“,
konkrečią, paprastą kalbą.
Intravertai renkasi –
turiu jums priminti,
kad esu pats didžiausias intravertas,
kokį tik galima įsivaizduoti –
mes kalbame skirtingai.
Mes renkamės pagal kontekstą sudėtingus,
priklausančius nuo aplinkybių,
išsisukinėjančius sakinius.
(Juokas.)
Maždaug.
(Juokas.)
Lyg ir.
(Juokas.)
Kalbant tiesiai šviesiai –
maždaug taip.
Kai kalbamės,
kartais mūsų kalbos prasilenkia.
Aš turėjau konsultavimo sutartį
su savo kolega,
kuris skiriasi nuo manęs
kaip diena ir naktis.
Visų pirma, jo vardas Tomas.
Mano – ne.
(Juokas.)
Antra, jo ūgis 196 cm,
aš tiek nebeužaugsiu.
(Juokas.)
Ir trečia, jis didžiausias ekstravertas,
koks tik gali būti.
O aš tikras intravertas.
Aš tiek užsikraunu,
kad net negaliu išgerti arbatos
po 15 val.
ir tikėtis vakare užmigti.
Į šį projektą mes priėmėme
bendradarbį Maiklą.
Ir Maiklas beveik sužlugdė projektą.
Asmuo, kuris jį parėmė,
manęs ir Tomo paklausė:
„Ką jūs manote apie Maiklą?“
Tuo pasakysiu jums,
ką atsakė Tomas.
Jis kalbėjo pavyzdine ekstravertų kalba.
Ir štai kaip ekstraverto ausys
išgirdo, ką aš atsakiau,
tiesą sakant, tai buvo gana tikslu.
Aš atsakiau: „Na, Maiklas
kartais yra linkęs
elgtis tokiu būdu,
kuris daugeliui mūsų gali pasirodyti
labiau kategoriškas
nei norėtųsi.“
(Juokas.)
Tomas užvertė akis ir pasakė:
„Brajanai, aš taip ir sakiau:
jis – šiknius!“
(Juokas.)
(Plojimai.)
Kaip intravertas,
aš galėčiau užsiminti
apie tam tikras šikniaus ypatybes
to žmogaus elgesyje,
bet aš nepulsiu prie „Š“ žodžio.
(Juokas.)
Tačiau ekstravertas sako:
„Jei jis taip vaikšto, taip kalba,
aš jį taip ir vadinu.“
Ir mes prasilenkiame.
Tačiau ar į tai reikia kreipti dėmesį?
Žinoma.
Svarbu visa tai žinoti.
Ar tai viskas, kas mes esame?
Tik savybių ryšulys?
Ne, ne tik.
Atsiminkit, jūs esate panašūs į kitus
ir nepanašūs į nieką kitą.
Kaip ten yra su tuo išskirtiniu tavimi?
Kaip Elžbieta ar Jurgis,
jus galbūt sieja ekstraversija
ar neurotiškumas.
Bet ar yra tam tikrų
išskirtinai Elžbietos ar Jurgio
elgesio ypatybių,
dėl kurių mes pažįstame jus geriau
nei tik savybių ryšulį?
Dėl kurių mes mylime jus?
Ne tik todėl, kad
jūs esate tam tikro tipo žmogus.
Aš nemėgstu klijuoti etikečių žmonėms.
Nemanau, kad jos
turėtų būtų klijuojamos apskritai.
Tai kas gi daro mus skirtingais?
Tai – veikla mūsų gyvenime,
mūsų asmeniniai projektai.
Jūs ko gero turite savo projektą,
tačiau niekas apie jį nežino.
Gal jis susijęs su jūsų vaiku –
jau tris kartus buvote ligoninėje,
tačiau jie vis neatranda,
kas negerai.
O gal tai susiję su jūsų mama.
Ir jūs elgiatės, kaip jums nebūdinga.
Tai yra nepriklausomi bruožai.
Jūs esate labai sutariantis,
tačiau elgiatės priešingai,
kad išjudintumėte visus
iš biurokratinio tingulio
ligoninėje,
kad pasistengtų dėl jūsų
mamos ar vaiko.
Kas yra šie
nepriklausomi bruožai?
Mes juos suvaidiname,
kai stengiamės dėl esminių
savo gyvenimo projektų.
Jie yra svarbiausi.
Neklauskite žmogaus,
kokiam tipui jis priklauso,
paklauskite: „Koks yra esminis tavo
gyvenimo projektas?“
Mes suvaidiname tuos
nepriklausomus bruožus.
Aš intravertas,
bet mano esminis projektas
yra dėstyti.
Aš esu dėstytojas.
Aš dievinu savo studentus
ir aš dievinu savo sritį.
Laukiu nesulaukiu, kol galėsiu
jiems papasakoti, kas naujo, kas įdomaus,
ko dar nespėjau jiems papasakoti.
Taigi, aš elgiuosi ekstravertiškai,
nes aštuntą ryto
studentams reikia trupučio humoro,
trupučio paskatinimo,
kad pradėtų
savo sunkią studijų dieną.
Tačiau reikia būti atsargiems,
kai ilgai elgiamės, kaip mums nebūdinga.
Galim pajusti, kad nebesirūpiname savimi.
Aš jaučiu, kad kai kurį laiką elgiuosi
pseudo-ekstravertiškai,
man reikia atsigauti vienumoje.
Kaip Susan Cain rašė savo knygoje „Tyla“,
skyriuje apie keistą kanadietį profesorių,
kuris tuo metu dėstė Harvarde,
aš kartais nueinu į vyrų tualetą,
kad išvengčiau siaubingų ekstravertų
laidynių ir strėlių.
(Juokas.)
Pamenu vieną dieną,
kai buvau atsiskyręs tualeto kabinoje
ir stengiausi išvengti
per didelės stimuliacijos.
Tikras ekstravertas atėjo prie manęs –
ne į mano kabiną,
bet į kabiną šalimais –
ir aš girdėjau įvairius
tuštinimosi garsus,
kurių mes visi nekenčiame
(net savo pačių),
būtent todėl nuleidžiame vandenį
po to ir to metu.
(Juokas.)
Ir tada aš išgirdau jo gergždžiantį balsą:
„Ei, ar ten daktaras Little?“
(Juokas.)
Jei kas nors gali intravertui užkietinti
vidurius šešiems mėnesiams,
tai yra pokalbis tualete.
(Juokas.)
Ten aš dabar ir einu.
Nesekite man iš paskos.
Ačiū.
(Plojimai.)