Return to Video

Kaip apsaugoti kalbą nuo išnykimo

  • 0:02 - 0:04
    Kalbos nemiršta natūraliai.
  • 0:05 - 0:08
    Žmonės atsisako gimtosios kalbos,
    nes yra priversti.
  • 0:09 - 0:11
    Dažnai spaudimas yra politinis.
  • 0:12 - 0:13
    1892 metais
  • 0:13 - 0:15
    JAV armijos generolas
    Richardas Henry Prattas teigė,
  • 0:15 - 0:18
    kad vietinių kultūrų žudymas
  • 0:18 - 0:21
    buvo vienintelė alternatyva
    vietinių gyventojų žudymui.
  • 0:22 - 0:25
    „Nužudyk indėną“, – sakė jis, –
    „Bet išgelbėk žmogų“.
  • 0:25 - 0:29
    Ir iki 1978 m. vyriausybė kaip tik tai
    ir darė, pašalindama vietinius vaikus
  • 0:29 - 0:32
    paimdam vietinius vaikus iš šeimų
    ir prievarta atiduodama
  • 0:32 - 0:36
    į internatines mokyklas, kur jiems
    buvo duodami angliški vardai
  • 0:36 - 0:38
    ir kur buvo baudžiama
    už kalbėjimą savo kalbomis.
  • 0:39 - 0:42
    Asimiliacija buvo komplimentas genocidui.
  • 0:44 - 0:46
    Šiandien gyvuoja
    septyni tūkstančiai kalbų,
  • 0:46 - 0:49
    tačiau tik nedaugelis yra
    pripažįstamos vyriausybių
  • 0:49 - 0:50
    ar palaikomos internetu.
  • 0:51 - 0:53
    Skirtingų kultūrų žmonėms
  • 0:53 - 0:56
    globalizacija vis dar smarkiai svetima.
  • 0:57 - 1:00
    Tai reiškia, kad reikia atsisakyti
    savo kalbos dėl kitos.
  • 1:02 - 1:03
    Jei niekas nepasikeis,
  • 1:03 - 1:07
    per 80 metų gali išnykti net 3000 kalbų.
  • 1:08 - 1:10
    Tačiau viskas keičiasi.
  • 1:10 - 1:12
    Žmonės visame pasaulyje
  • 1:12 - 1:14
    atgaivina protėvių kalbas
  • 1:14 - 1:16
    ir atkuria savo kultūras.
  • 1:17 - 1:19
    Kiek mes žinome,
  • 1:19 - 1:24
    kalbų atgaivinimas prasidėjo 18 amžiuje,
    kai didėjančio antisemitizmo metu
  • 1:24 - 1:27
    žydų bendruomenės žiūrėjo
    į savo protėvių hebrajų kalbą
  • 1:27 - 1:29
    kaip į kultūrinio atgimimo priemonę.
  • 1:30 - 1:33
    Ir nors ji nenaudota daugiau
    kaip 1000 metų,
  • 1:33 - 1:36
    buvo gerai išsaugota žydų religijos
    ir filosofijos knygose.
  • 1:37 - 1:40
    Taigi, žydų aktyvistai mokėsi
    ir mokė savo vaikus,
  • 1:40 - 1:43
    ir po beveik 100 kartų užaugo pirmuosius
    habrajų kaip gimtąja kalbėtojus.
  • 1:44 - 1:48
    Šiandien tai yra penkių milijonų
    žydų gimtoji kalba.
  • 1:48 - 1:50
    Ir bent jau man,
  • 1:50 - 1:53
    angliškai kalbančiams žydui,
    negyvenančiam Israelyje,
  • 1:53 - 1:56
    tai yra kultūros suvereniteto ramstis.
  • 1:57 - 2:00
    Po dviejų tūkstančių metų
  • 2:00 - 2:01
    mes vis dar esame čia.
  • 2:03 - 2:04
    Dar visai neseniai
  • 2:04 - 2:07
    hebrajų kalbos atgaivinimas
    buvo anomalija.
  • 2:07 - 2:09
    Nedaug kalbų yra taip
    gerai išlaikytos kaip mūsų,
  • 2:09 - 2:11
    ir Izraelio, pirmosios žydų
    valstybės sukūrimas
  • 2:11 - 2:14
    per daugiau nei 1000 metų
  • 2:14 - 2:16
    sukūrė erdvę kasdieniniam hebrajų
    kalbos naudojimui.
  • 2:17 - 2:21
    Kitaip tariant, dauguma kultūrų
    tiesiog neturėjo galimybės.
  • 2:21 - 2:23
    [Vaizdo įrašas] „Labas vakaras,
    aš – Elžbieta
  • 2:23 - 2:25
    ir gyvenu Kornvalyje“.
  • 2:25 - 2:26
    Tai buvo kornų kalba,
  • 2:26 - 2:28
    Kornvalio protėvių kalba,
  • 2:28 - 2:32
    kuri šiandien techniškai yra
    pietų Anglijos grafystė.
  • 2:33 - 2:36
    Dvidešimtam amžiuje Kornvalio aktyvistai
    kovojo už savo kultūrą.
  • 2:37 - 2:39
    Kalba buvo nenaudojama daugiau nei 100 m.,
  • 2:39 - 2:43
    bet jie naudojo senas knygas ir žaidimus,
    kad išmokytų jos vaikus.
  • 2:43 - 2:46
    Tačiau ši naujoji kornų kalbėtojų karta
  • 2:46 - 2:47
    buvo išsibarsčiusi Kornvalyje
  • 2:47 - 2:50
    ir negalėjo laisvai kalbėti.
  • 2:51 - 2:54
    Iki 1990-ųjų kornų kalba sustiprėjo,
  • 2:54 - 2:55
    bet ji nebuvo klestinti.
  • 2:57 - 3:00
    Tada 2000-ųjų pradžioje kornų kalbėtojai
    rado vieni kitus internete
  • 3:01 - 3:05
    ir pasinaudojo skaitmenine erdve,
    kad galėtų kalbėti kasdien.
  • 3:06 - 3:09
    Jie rengė savaitinius ir
    mėnesinius renginius,
  • 3:09 - 3:11
    kuriuose galėjo susiburt
    ir kalbėti viešai.
  • 3:12 - 3:15
    Šiandien kai kurios mokyklos
    moko kornų kalbos.
  • 3:15 - 3:17
    Yra kornų kalbos ženklų,
  • 3:17 - 3:19
    ledų reklamų,
  • 3:19 - 3:21
    Vikipedija ir net memės.
  • 3:22 - 3:24
    (Juokas)
  • 3:26 - 3:30
    (Juokas)
  • 3:30 - 3:33
    Ir su jų atsinaujinusia kalba
  • 3:33 - 3:35
    Kornvalio žmonės kartu užtikrino
  • 3:35 - 3:38
    keltų tautos pripažinimą, kartu su
    Airija, Škotija ir Velsu.
  • 3:39 - 3:41
    Jie apžvelgė priverstinės
    asimiliacijos šimtmečius
  • 3:41 - 3:44
    ir sakė: „Mes – ne Anglijos grafystė.
  • 3:44 - 3:46
    Mes esame atskira tauta.
  • 3:46 - 3:47
    Ir mes vis dar čia“.
  • 3:48 - 3:49
    Ir jie nėra vieninteliai.
  • 3:49 - 3:54
    Luizianos Tunica-Biloxi gentis atgaivina
    savo protėvių kalbą.
  • 3:54 - 3:56
    [Vaizdo įrašas] „Mano vardas Teyanna.
  • 3:56 - 3:59
    Mano draugai mane vadina „Tylia Audra“.
  • 4:00 - 4:02
    Tai prasidėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje,
  • 4:02 - 4:04
    kai Donna Pierite ir jos šeima
  • 4:04 - 4:06
    pradėjo keliauti į Baton Ružą
    ir Naująjį Orleaną,
  • 4:06 - 4:10
    kad nukopijuotų senus žodynus, saugomus
    universiteto archyvuose.
  • 4:11 - 4:13
    Tikslas buvo išstudijuoti tunikų kalbą
  • 4:13 - 4:17
    ir išmokyti jos vaikus bei
    pasidalinti su bendruomene.
  • 4:17 - 4:21
    Šiandien jie vadovauja
    tunikų kalbos renesansui.
  • 4:21 - 4:26
    Nuo 2014 m. kalbų gilinimo klasėse
    mokosi beveik 100 kalbėtojų,
  • 4:26 - 4:29
    o pagal 2017 m. surašymą
  • 4:29 - 4:32
    yra 32 nauji laisvai kalbantys kalbėtojai,
  • 4:32 - 4:34
    kai kurie iš jų,
    kaip ir Donos dukra Elžbieta,
  • 4:34 - 4:36
    tunikų kalbos moko
    ir savo vaikus.
  • 4:36 - 4:38
    Šie nauji kalbėtojai kuria kalbos turinį,
  • 4:38 - 4:41
    „Facebook“ vaizdo įrašus ir mėmes.
  • 4:41 - 4:43
    (Juokas)
  • 4:44 - 4:46
    (Juokas)
  • 4:47 - 4:49
    (Juokas)
  • 4:49 - 4:50
    Ir kuo daugiau
    jie skelbia,
  • 4:50 - 4:53
    tuo labiau jie įkvepia įsitraukti
    kitus tunikų žmones.
  • 4:54 - 4:58
    Neseniai Teksase gyvenanti genties narė
    parašė Elžbietai „Facebook“
  • 4:58 - 5:01
    ir paklausė, kaip pasakyti
    „telaimina šias žemes“.
  • 5:02 - 5:03
    Tai buvo skirta ženklui kieme,
  • 5:03 - 5:06
    kad galėtų parodyti savo kaimynams,
    kad jos kultūra gyva
  • 5:06 - 5:08
    ir klesti šiandien.
  • 5:09 - 5:11
    Hebrajų, kornų ir tunikų kalbos
  • 5:11 - 5:15
    yra tik trys pavyzdžiai iš kiekvieno
    žemyno kalbų aktyvizmo pagrindų.
  • 5:16 - 5:19
    Ir nesvarbu, ar jie Jerriais
    kalbėtojai iš Normandijos salų
  • 5:19 - 5:23
    ar Kenijos gestų kalbos
    kalbėtojai iš Nairobio,
  • 5:23 - 5:26
    visos bendruomenės, siekiančios išsaugoti
    ar susigrąžinti kalbą,
  • 5:26 - 5:29
    turi vieną bendrą dalyką – žiniasklaidą,
  • 5:29 - 5:31
    taigi jų kalba gali būti
    dalijamasi ir mokoma.
  • 5:32 - 5:34
    Populiarėjant internetui,
  • 5:34 - 5:36
    išplėsti priegą prie žiniasklaidos
    ir jos kūrimą,
  • 5:38 - 5:41
    kad išsaugoti ir atgaivinti
    protėvių kalbas,
  • 5:41 - 5:43
    dabar įmanoma labiau
    nei anksčiau.
  • 5:44 - 5:46
    Taigi, kokios yra jūsų protėvių kalbos?
  • 5:46 - 5:49
    Manosios yra hebrajų, jidiš,
    vengrų ir škotų geilų,
  • 5:49 - 5:51
    nors buvau auginamas angliškoje aplinkoje.
  • 5:52 - 5:56
    Ir, mano laimei, kiekviena iš šių kalbų
    yra prieinama internete.
  • 5:56 - 5:58
    Visų pirma hebrajų kalba – ji buvo
    įdiegta mano „iPhone“,
  • 5:58 - 6:00
    ją palaiko „Google Translate“,
  • 6:00 - 6:02
    ji netgi turi automatinį taisymą.
  • 6:02 - 6:05
    Ir nors jūsų kalba gali būti
    ne taip plačiai palaikoma,
  • 6:05 - 6:07
    raginu jus paieškoti,
  • 6:07 - 6:11
    nes yra tikimybė, kad kažkas kažkur
    pradėjo ją naudoti internete.
  • 6:12 - 6:17
    Kalbos atgavimas ir savo
    kultūros įsisavinimas
  • 6:17 - 6:21
    yra galingas būdas būti savimi
    globalizacijos amžiuje,
  • 6:21 - 6:24
    nes, kaip neseniai išmokau pasakyti
    hebrajų kalba:
  • 6:24 - 6:27
    „nḥnw 'dyyn k'n“, –
  • 6:27 - 6:28
    „Mes vis dar esame čia“.
  • 6:29 - 6:30
    Ačiū.
  • 6:30 - 6:34
    (Aplodismentai)
Títol:
Kaip apsaugoti kalbą nuo išnykimo
Speaker:
Daniel Bögre Udell
Descripció:

Per ateinančius 80 metų gali išnykti 3000 kalbų, kurios nutildys ištisas kultūras. Šiame trumpame pokalbyje kalbų aktyvistas Daniel Bögre Udell atskleidžia, kaip žmonės visame pasaulyje randa naujų būdų atgaivinti protėvių kalbas ir atkurti jų tradicijas – ir ragina mus visus tyrinėti mūsų protėvių kalbas. „Kalbos atgavimas ir kultūros įsisavinimas yra galingas būdas būti savimi“, – sako jis.

more » « less
Video Language:
English
Team:
TED
Projecte:
TEDTalks
Duration:
06:46
Andrius Družinis-Vitkus approved lituà subtitles for How to save a language from extinction
Andrius Družinis-Vitkus edited lituà subtitles for How to save a language from extinction
Andrius Družinis-Vitkus accepted lituà subtitles for How to save a language from extinction
Andrius Družinis-Vitkus edited lituà subtitles for How to save a language from extinction
Ginte Bulotiene edited lituà subtitles for How to save a language from extinction
Ginte Bulotiene edited lituà subtitles for How to save a language from extinction
Ginte Bulotiene edited lituà subtitles for How to save a language from extinction
Ginte Bulotiene edited lituà subtitles for How to save a language from extinction

Lithuanian subtitles

Revisions