Šiandien norėčiau pasikalbėti su jumis apie sapnus. Visą gyvenimą aš sapnuodavau sąmoningai, ir tai daug kiečiau negu filmuose. (Juokas.) Be skraidymo, kvėpavimo ugnimi, ir sugebėjimo priversti karštus vyrus pasirodyti savaime.. (Juokas.) aš galiu dar ir skaityti bei kurti muziką. Juokinga tai, kad aš savo pareiškimą koledžui parašiau sapne. Ir aš buvau priimta. Na, taip. Mano mąstymas yra vaizdinis. Galvoju vaizdais, ne žodžiais. Man žodžiai labiau panašūs į instinktus ir kalbą. Yra daugybė žmonių tokių kaip aš: pavyzdžiui, Nikola Tesla kuris galėjo įsivaizduoti, projektuoti, testuoti ir taisyti klaidas su visais savo išradimais – kruopščiai savo mintyse. Šiaip ar taip, kalba būdinga tik mūsų rūšiai. Aš šiek tiek primityvesnė panaši į „Google Translate“ beta versiją. (Juokas.) Mano smegenys turi sugebėjimą ypatingai susitelkti ties man įdomiais dalykais. Pavyzdžiui, kartą turėjau romaną su integraliniu skaičiavimu kuris truko ilgiau nei kai kurių įžymybių santuokos. (Juokas.) Taip pat yra kitų neįprastų mano bruožų. Ko gero, jūs jau pastebėjote, kad mano balse nėra intonacijos. Štai kodėl žmonės dažnai mane painioja su GPS. (Juokas.) Tai gali apsunkinti paprastą bendravimą, nebent jums reikia kelio nurodymų. (Juokas.) Ačiū jums. (Plojimai.) Prieš keletą metų, kai pradėjau rengti pristatymus, pirmą kartą nuėjau pasidaryti portretinių nuotraukų. Fotografė liepė man atrodyti koketiškai. (Juokas.) Ir aš nesupratau apie ką ji kalba. (Juokas.) Ji tarė: „Daryk tą, žinai, su savo akimis, kai flirtuoji su vaikinais.“ „Ką daryti?“ paklausiau. „Na, žinai, prisimerk.“ Ir aš bandžiau, tikrai. Atrodė maždaug taip. (Juokas.) Atrodžiau lyg ieškočiau Jono. (Juokas.) Tam yra rimta priežastis, kuri tokia rimta kaip dėl ko slepiasi Jonas. (Juokas.) Aš turiu Aspergerio sindromą, aukšto intelekto autizmo formą kuri trukdo išreikšti įprastus socialinius įgūdžius, kurių tikimasi. Tai įvairiais būdais apsunkino gyvenimą, ir augdama aš turėjau sunkumų prisitaikyti prie kitų. Mano draugai juokaudavo, bet aš jų nesuprasdavau. Mano asmeniniai herojai buvo George Carlin ir Stephen Colbert – ir jie mane išmokė humoro. Mano asmenybė keitėsi tarp buvimo drovia ir nerangia ir buvimo nepaklusnia bei juodai besikeikiančia. Nereikia net sakyti, kad aš neturėjau daug draugų. Aš taip pat buvau ypatingai jautri tekstūrai. Vanduo ant mano odos jautėsi kaip smeigtukai ir adatos, ir todėl ilgą laiką atsisakydavau praustis po dušu. Užtikrinu jus, kad dabar mano higienos režimas atitinka visus standartus. (Juokas.) Man teko daug padaryti, kad čia patekčiau, ir mano tėvai – kai mane pasikėsino išžaginti bendraamžis, aš tapau nekontroliuojama, ir pridėjus tai, sudėtinga situacija tapo dar blogesnė. Ir man teko keliaut 3220 kilometrų per šalį, kad gaučiau gydymą, bet vos jiems išrašius naujus vaistus mano gyvenimas virto „Vaikštantys numirėliai“ epizodu. Aš tapau paranojiška ir patyriau haliucinacijas, kuriose pūvantys lavonai slinko link manęs. Mano šeima galų galiausiai išgelbėjo mane, bet tuomet aš jau buvau netekusi 9 kilogramų per tas tris savaites, ir taip pat man vystėsi stipri mažakraujystė, ir norėjau nusižudyti. Aš perėjau į naują gydymo centrą, kuris suprato mano antipatijas, mano traumą ir mano socialinį nerimą, ir jie žinojo, kaip tai gydyti, ir aš gavau pagalbą kurios reikėjo. Ir po 18 mėnesių sunkaus darbo, aš pradėjau daryti neįtikėtinus dalykus. Vienas Aspergerio požymis yra tas, kad dažnai tie žmonės turi labai sudėtingą vidinį gyvenimą, ir žinau pati, aš esu labai spalvinga asmenybė, turiu vertingų idėjų, ir daug kas vyksta tiesiog mano galvoje. Bet egzistuoja atotrūkis tarp to, ką galvoju ir kaip aš tai perteikiu likusiam pasauliui. Ir tai gali paprastą bendravimą paversti iššūkiu. Nedaug vietų mane nusamdytų dėl mano socialinių įgūdžių trūkumo, štai kodėl bandžiau įsidarbinti „Waffle House“ (Juokas.) „Waffle House“ yra išskirtinė visą parą veikianti užkandinė – (Juokas.) (Plojimai.) ačiū jums – kur jūs galite užsisakyti savo bulvinius blynus ta daugybe būdų, kuriais galima atsikratyti lavono... (Juokas.) Griežinėliais, kubeliais, pabarstukais, gabaliukais, uždengtais ir padengtais. (Juokas.) Pasak visuomeninių normų, į „Waffle House“ jūs turėtumėte eiti tik naktį, nenormaliu laiku. (Juokas.) Taigi, vieną kartą 2 valandą ryto plepėjau su padavėja, ir paklausiau jos: „Koks pats absurdiškiausias dalykas yra jums nutikęs darbe?“ Ir ji man pasakė, kad vieną kartą įėjo visiškai nuogas vyras. (Juokas.) Sušukau: „Puiku! Užrašykite mane į „kapų“ pamainą! (Juokas.) Nereikia net sakyti,„Waffle House“ manęs nepasamdė. Taigi, Aspergerio sindromo turėjimas gali būti laikomas trūkumu, ir kartais tai tikra rakštis užpakalyje, bet yra ir kita pusė. Tai dovana, ir tai leidžia man mąstyti inovatyviai. 19 metų aš laimėjau tyrimų konkursą už mano koralų rifų tyrinėjimą, ir galų gale kalbėjau JT Biologinės įvairovės konvencijoje, pristatydama savo tyrimus. (Plojimai.) Ačiū jums. (Plojimai.) Ir 22 metų aš pasiruošusi baigti koledžą ir esu viena biotechnologijų kompanijos „AutismSees“ įkūrėjų. (Plojimai.) Ačiū jums. (Plojimai.) Bet pagalvokite, ką man reikėjo padaryti, kad čia patekčiau: 25 gydytojai, 11 klaidingų diagnozių, ir metų metai skausmo bei traumų. Praleidau daug laiko mąstydama, ar yra geresnis būdas, ir, manau, kad yra: pagalbinė technologija autizmui. Ši technologija galėtų vaidinti svarbų vaidmenį, padėdama žmonėms su autistiško spektro sutrikimais, dar kitaip ASS (ASD). Mobilioji aplikacija „Podium“, išleista mano kompanijos „AutismSees“, gali nepriklausomai įvertinti ir padėti išlavinti bendravimo įgūdžius. Dar papildomai ji seka akių kontaktą su kamera ir simuliuoja kalbėjimą viešai bei pokalbį dėl darbo. Ir, galbūt, vieną dieną „Waffle House“ pasamdys mane po to, kai dar su tuo pasipraktikuosiu. (Juokas.) Ir kas geriausia, yra tai, kad aš naudojau „Podium“, kad pasiruoščiau šiandienai, ir tai man labai padėjo. Bet yra kai kas daugiau. Galima padaryti daugiau. Žmonėms su ASS – spėjama, kad daugelis mokslininkų novatorių, tyrinėtojų, menininkų ir inžinierių tai turi, kaip, pavyzdžiui, Emilė Dikinson, Džeinė Ostin, Izaokas Niutonas ir Bilas Geitsas – tai keli pavyzdžiai. Bet problema, su kuria susiduriama yra ta, kad tomis puikiomis idėjomis dažnai negalima pasidalinti jei yra bendravimo trukdžių. Ir todėl, daugybė žmonių su autizmu kasdien lieka nepastebėti, ir jie yra išnaudojami. Taigi, mano svajonė dėl žmonių su autizmu yra tai pakeisti, panaikinti trukdžius kurie trukdo jiems atsiskleisti. Viena priežasčių kodėl dievinu sapnavimą sąmoningai yra ta, kad tai leidžia man būti laisvai, be teismo, pasireiškiančio socialiniais ir fiziniais padariniais. Kai aš lekiu per vaizdus, kuriuos sukuriu savo mintyse, aš esu rami. Manęs niekas negali teisti ir todėl galiu daryti ką noriu, žinot? Aš glamonėjuosi su Bradu Pitu, ir Andželina visiškai nieko prieš. (Juokas.) Bet pagalbinės technologijos autizmui tikslas yra daug didesnis ir daug svarbesnis. Mano tikslas yra pakeisti žmonių nuomonę dėl autizmo ir žmonių su aukštesnio intelekto Aspergerio sindromu, nes jie gali daug ko pasiekti. Tik pažiūrėkite į Temple Grandin, pavyzdžiui. Ir šitaip mes padėsime žmonėms pasidalinti jų talentu su šiuo pasauliu ir varyti šį pasaulį į priekį. Be to, mes suteiksime jiems drąsos siekti savo svajonių, tikrajame pasaulyje, tikruoju laiku. (Juokas.) (Plojimai.) Ačiū jums. (Plojimai.)