Šiandien norėčiau pasikalbėti
su jumis apie sapnus.
Visą gyvenimą aš sapnuodavau sąmoningai,
ir tai daug kiečiau negu filmuose.
(Juokas.)
Be skraidymo, kvėpavimo ugnimi,
ir sugebėjimo priversti karštus
vyrus pasirodyti savaime..
(Juokas.)
aš galiu dar ir skaityti bei kurti muziką.
Juokinga tai, kad aš savo
pareiškimą koledžui parašiau
sapne.
Ir aš buvau priimta. Na, taip.
Mano mąstymas yra vaizdinis.
Galvoju vaizdais, ne žodžiais.
Man žodžiai labiau panašūs
į instinktus ir kalbą.
Yra daugybė žmonių tokių kaip aš:
pavyzdžiui, Nikola Tesla
kuris galėjo įsivaizduoti, projektuoti,
testuoti ir taisyti klaidas
su visais savo išradimais –
kruopščiai savo mintyse.
Šiaip ar taip, kalba būdinga
tik mūsų rūšiai.
Aš šiek tiek primityvesnė
panaši į „Google Translate“
beta versiją.
(Juokas.)
Mano smegenys turi sugebėjimą ypatingai
susitelkti ties man įdomiais dalykais.
Pavyzdžiui, kartą turėjau
romaną su integraliniu skaičiavimu
kuris truko ilgiau nei
kai kurių įžymybių santuokos.
(Juokas.)
Taip pat yra kitų neįprastų
mano bruožų.
Ko gero, jūs jau
pastebėjote, kad mano balse
nėra intonacijos.
Štai kodėl žmonės dažnai
mane painioja su GPS.
(Juokas.)
Tai gali apsunkinti paprastą bendravimą,
nebent jums reikia kelio nurodymų.
(Juokas.)
Ačiū jums.
(Plojimai.)
Prieš keletą metų, kai
pradėjau rengti pristatymus,
pirmą kartą nuėjau pasidaryti
portretinių nuotraukų.
Fotografė liepė man atrodyti koketiškai.
(Juokas.)
Ir aš nesupratau apie ką ji kalba.
(Juokas.)
Ji tarė: „Daryk tą, žinai, su savo akimis,
kai flirtuoji su vaikinais.“
„Ką daryti?“ paklausiau.
„Na, žinai, prisimerk.“
Ir aš bandžiau, tikrai.
Atrodė maždaug taip.
(Juokas.)
Atrodžiau lyg ieškočiau Jono.
(Juokas.)
Tam yra rimta priežastis,
kuri tokia rimta kaip
dėl ko slepiasi Jonas.
(Juokas.)
Aš turiu Aspergerio sindromą,
aukšto intelekto autizmo formą
kuri trukdo išreikšti įprastus
socialinius įgūdžius, kurių tikimasi.
Tai įvairiais būdais apsunkino gyvenimą,
ir augdama aš turėjau
sunkumų prisitaikyti prie kitų.
Mano draugai juokaudavo,
bet aš jų nesuprasdavau.
Mano asmeniniai herojai buvo
George Carlin ir Stephen Colbert –
ir jie mane išmokė humoro.
Mano asmenybė keitėsi tarp
buvimo drovia ir nerangia
ir buvimo nepaklusnia
bei juodai besikeikiančia.
Nereikia net sakyti, kad aš
neturėjau daug draugų.
Aš taip pat buvau
ypatingai jautri tekstūrai.
Vanduo ant mano odos jautėsi
kaip smeigtukai ir adatos, ir todėl
ilgą laiką atsisakydavau
praustis po dušu.
Užtikrinu jus, kad dabar mano higienos
režimas atitinka visus standartus.
(Juokas.)
Man teko daug padaryti, kad čia patekčiau,
ir mano tėvai –
kai mane pasikėsino išžaginti
bendraamžis, aš tapau nekontroliuojama,
ir pridėjus tai, sudėtinga
situacija tapo dar blogesnė.
Ir man teko keliaut 3220 kilometrų
per šalį, kad gaučiau gydymą,
bet vos jiems išrašius naujus vaistus
mano gyvenimas virto
„Vaikštantys numirėliai“ epizodu.
Aš tapau paranojiška
ir patyriau haliucinacijas,
kuriose pūvantys lavonai
slinko link manęs.
Mano šeima galų galiausiai išgelbėjo mane,
bet tuomet aš jau buvau netekusi
9 kilogramų per tas tris savaites,
ir taip pat man vystėsi
stipri mažakraujystė,
ir norėjau nusižudyti.
Aš perėjau į naują gydymo centrą,
kuris suprato mano antipatijas,
mano traumą ir mano socialinį nerimą,
ir jie žinojo, kaip tai gydyti,
ir aš gavau pagalbą kurios reikėjo.
Ir po 18 mėnesių sunkaus darbo,
aš pradėjau daryti neįtikėtinus dalykus.
Vienas Aspergerio požymis
yra tas, kad dažnai tie
žmonės turi labai
sudėtingą vidinį gyvenimą,
ir žinau pati, aš esu
labai spalvinga asmenybė,
turiu vertingų idėjų, ir daug
kas vyksta tiesiog mano galvoje.
Bet egzistuoja atotrūkis
tarp to, ką galvoju
ir kaip aš tai perteikiu
likusiam pasauliui.
Ir tai gali paprastą
bendravimą paversti iššūkiu.
Nedaug vietų mane nusamdytų dėl
mano socialinių įgūdžių trūkumo,
štai kodėl bandžiau
įsidarbinti „Waffle House“
(Juokas.)
„Waffle House“ yra išskirtinė
visą parą veikianti užkandinė –
(Juokas.)
(Plojimai.)
ačiū jums –
kur jūs galite užsisakyti
savo bulvinius blynus
ta daugybe būdų, kuriais
galima atsikratyti lavono...
(Juokas.)
Griežinėliais, kubeliais, pabarstukais,
gabaliukais, uždengtais ir padengtais.
(Juokas.)
Pasak visuomeninių normų,
į „Waffle House“ jūs turėtumėte eiti
tik naktį, nenormaliu laiku.
(Juokas.)
Taigi, vieną kartą 2 valandą ryto
plepėjau su padavėja, ir paklausiau jos:
„Koks pats absurdiškiausias dalykas
yra jums nutikęs darbe?“
Ir ji man pasakė, kad vieną kartą
įėjo visiškai nuogas vyras.
(Juokas.)
Sušukau: „Puiku! Užrašykite
mane į „kapų“ pamainą!
(Juokas.)
Nereikia net sakyti,„Waffle House“
manęs nepasamdė.
Taigi, Aspergerio sindromo turėjimas
gali būti laikomas trūkumu,
ir kartais tai tikra rakštis užpakalyje,
bet yra ir kita pusė.
Tai dovana, ir tai leidžia
man mąstyti inovatyviai.
19 metų aš laimėjau tyrimų konkursą
už mano koralų rifų tyrinėjimą,
ir galų gale kalbėjau
JT Biologinės įvairovės konvencijoje,
pristatydama savo tyrimus.
(Plojimai.)
Ačiū jums.
(Plojimai.)
Ir 22 metų aš pasiruošusi baigti koledžą
ir esu viena biotechnologijų
kompanijos „AutismSees“ įkūrėjų.
(Plojimai.)
Ačiū jums.
(Plojimai.)
Bet pagalvokite, ką man reikėjo
padaryti, kad čia patekčiau:
25 gydytojai, 11 klaidingų diagnozių,
ir metų metai skausmo bei traumų.
Praleidau daug laiko mąstydama,
ar yra geresnis būdas,
ir, manau, kad yra:
pagalbinė technologija autizmui.
Ši technologija galėtų
vaidinti svarbų
vaidmenį, padėdama žmonėms
su autistiško spektro sutrikimais,
dar kitaip ASS (ASD).
Mobilioji aplikacija „Podium“, išleista
mano kompanijos „AutismSees“,
gali nepriklausomai įvertinti ir padėti
išlavinti bendravimo įgūdžius.
Dar papildomai ji seka
akių kontaktą su kamera
ir simuliuoja kalbėjimą
viešai bei pokalbį dėl darbo.
Ir, galbūt, vieną dieną
„Waffle House“ pasamdys mane
po to, kai dar su tuo pasipraktikuosiu.
(Juokas.)
Ir kas geriausia, yra tai,
kad aš naudojau „Podium“,
kad pasiruoščiau šiandienai,
ir tai man labai padėjo.
Bet yra kai kas daugiau.
Galima padaryti daugiau.
Žmonėms su ASS –
spėjama, kad daugelis
mokslininkų novatorių,
tyrinėtojų, menininkų
ir inžinierių tai turi,
kaip, pavyzdžiui, Emilė Dikinson, Džeinė
Ostin, Izaokas Niutonas ir Bilas Geitsas –
tai keli pavyzdžiai.
Bet problema, su kuria susiduriama
yra ta, kad tomis puikiomis idėjomis
dažnai negalima pasidalinti
jei yra bendravimo trukdžių.
Ir todėl, daugybė žmonių su autizmu
kasdien lieka nepastebėti,
ir jie yra išnaudojami.
Taigi, mano svajonė dėl žmonių
su autizmu yra tai pakeisti,
panaikinti trukdžius kurie
trukdo jiems atsiskleisti.
Viena priežasčių kodėl dievinu
sapnavimą sąmoningai
yra ta, kad tai leidžia man būti laisvai,
be teismo, pasireiškiančio
socialiniais ir fiziniais padariniais.
Kai aš lekiu per vaizdus,
kuriuos sukuriu savo mintyse,
aš esu rami.
Manęs niekas negali teisti
ir todėl galiu daryti ką noriu, žinot?
Aš glamonėjuosi su Bradu Pitu,
ir Andželina visiškai nieko prieš.
(Juokas.)
Bet pagalbinės technologijos
autizmui tikslas yra daug didesnis
ir daug svarbesnis.
Mano tikslas yra pakeisti žmonių nuomonę
dėl autizmo ir žmonių su aukštesnio
intelekto Aspergerio sindromu,
nes jie gali daug ko pasiekti.
Tik pažiūrėkite į
Temple Grandin, pavyzdžiui.
Ir šitaip mes padėsime žmonėms
pasidalinti jų talentu su šiuo pasauliu
ir varyti šį pasaulį į priekį.
Be to, mes suteiksime jiems
drąsos siekti savo svajonių,
tikrajame pasaulyje, tikruoju laiku.
(Juokas.)
(Plojimai.)
Ačiū jums.
(Plojimai.)